Nuosavo ar kaimyno būsto užliejimas – nelaimė, kurios baiminasi ne vienas atostogų išvykstantis gyventojas. Vien tik ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ klientai kasdien užregistruoja mažiausiai po vieną būsto užliejimo atvejį. Dažniausia tokių nelaimių priežastis – netvarkingi senos statybos namų vamzdynai. Vidutinė trūkus vamzdžiui patiriama žala siekia 400 eurų, tačiau laiku nesureagavus į nelaimę nuostolis gali išaugti ir iki kelių tūkstančių. „Kiekvieną dieną užregistruojame mažiausiai vieną vandens užlietą būstą, o per metus tokius būstus skaičiuojame šimtais. Pagrindinė tokių nelaimių priežastis – butuose ar bendro naudojimo patalpose trūkę vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiai, žarnelės ar nesandarios jų sujungimo vietos. Tačiau potvynį namuose gali sukelti ir netvarkinga buitinė technika, tokia kaip…

Su Jurijumi Borisovu siejamos bendrovės valdomuose sklypuose Trakų rajone vienas pastatas statomas savavališkai, o stoginė pastatyta ežero apsaugos juostoje. Tai nustatė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) Vilniaus skyriaus pareigūnai, atlikę ne vieną patikrinimą ir išnagrinėję su statinių statyba susijusius dokumentus. Įvairaus dydžio 34 statiniai išdėstyti 33,35 ha Vainių ir Žerebėnų kaimų teritorijoje, kurią sudaro 12 žemės sklypų. Tiek žemės sklypai, tiek ir statiniai juose, išskyrus vieną J. Borisovo vardu registruotą pastatytą ir vieną nebaigtą statyti, nuosavybės teise priklauso UAB „Geovika“. 12 pastatų pastatyti turint 1998–2011 metais išduotus statybą leidžiančius dokumentus, jų statybos užbaigimo procedūros ir registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 2000–2014 metais. Du 1937 metų…

Statybos techninės priežiūros naudos, statant ypatingus statinius ar modernizuojant pastatus, įrodinėti jau nereikia. Tačiau dažnas mažesnių pastatų statytojas įpareigojimą organizuoti statybos techninę priežiūrą vis dar laiko formaliu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnai pastebi, kad nedidelės statybos įmonės ar savo reikmėms pastatus statantys gyventojai techninio prižiūrėtojo samdymą sieja tik su papildomomis išlaidomis. Nesistengiantys turėti kvalifikuotą specialistą statybai prižiūrėti ir mokantys tik už parašą privalomuose statybos dokumentuose, statytojai iš tikrųjų veltui švaisto lėšas, įskaitant ir vėliau reikalingas brokui šalinti. Statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinių paprastąjį remontą. Statytojo (užsakovo) nustatyta tvarka paskirtas (pasamdytas) statybos techninis prižiūrėtojas turi ne tik daug…

Praėjus keletui dienų po praūžusio škvalo draudimo bendrovės „Gjensidige“ ekspertai pastebėjo, kad gyventojų turto draudimo apimtys išaugo 29 proc., palyginti su įprastine savaite. Žmonės dažniau rinkosi plačiausią draudimo apsaugą, kuri apima ne tik namus, bet ir kiemo statinius. „Tokie įvykiai, kai gamtos stichijos per valandą, o kartais ir kelias minutes atneša didelės žalos, paskatina susimąstyti ir atkreipia žmonių dėmesį į būtinybę imtis priemonių turtui apsaugoti. Gamtos stichijos pridaro žalos visiems, nesirenkant pastatų, kiemų, sodybų nei pagal dydį, nei pagal investicijas, nei pagal grožį. Nuo vėtrų nepasislėpsi, o padarytus nuostolius gali kompensuoti tik draudimas. Juolab kad draudimo apsauga yra labai plati, taigi žmonės turi galimybę susigrąžinti pinigus už didelę dalį padarytų…

Lietuvoje kol kas vangiai draudžiamos bendro naudojimo patalpos daugiabučiuose, nors neatsargios kibirkšties ar trūkusio vamzdžio visam namui padaromas žalas draudikai skaičiuoja tūkstančiais eurų. Draudimo bendrovė BTA teigia, kad dėl neatsargumo faktoriaus bet kuris šalies daugiabutis yra panašios rizikos zonoje. „Paplitęs stereotipas, kad netvarkingų, asocialių ar tiesiog neatsargių kaimynų galima tikėtis kažkur, kur patys negyvename: socialiniame būste, bendrabutyje. Ir nors įvykiai kiek dažniau nutinka savivaldybių draustuose socialiniuose būstuose, tikrai niekas nėra apsaugotas nuo to, kad vonioje trūkęs vamzdis ir išsiliejęs vanduo užlies ne tik kaimynus, bet ir apipils laiptinės sienas. Būtent vandentiekio avarijos daugiabučiuose yra dažniausios, ir jei jos įvyksta darbo valandomis ar poilsiui skirtu paros metu, yra pastebimos anaiptol ne…

Lietuvos vartotojai seka paskui pasaulinę madą – suvartoja vis daugiau obuolių acto ir aktyviai domisi netradiciniais jo panaudojimo būdais. Britų „The Guardian” šį produktą neseniai paskelbė „hipsteriškiausiu” pasaulio gėrimu. O Lietuvos acto gamintojai fiksuoja kasmet augančius pardavimus. Ir pabrėžia, jog mūsų šalis ne tik kopijuoja pasaulio madas, bet turi savitą acto vartojimo tradiciją. Nauja sveikuolių mada Pavasarį praūžusioje tarptautinėje parodoje „Agro Balt 2016” lietuviškas obuolių actas iškovojo aukso medalį. „Nors gamybinės produkto savybės nekinta jau 20 metų, reikėjo daug kantrybės, kad sulauktume rimtesnio obuolių acto pripažinimo”,- teigė Aloyzas Ubis, AB „Actas” vadovas: „Tačiau per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje šio produkto suvartojimo kiekis šoktelėjo maždaug 70 procentų”. Rinkos senbuviai pripažįsta, jog…

Lietuvoje pasiekti puikūs rezultatai renovacijos srityje. Nuo 2013 m. jau atnaujinta daugiau kaip tūkstantis daugiabučių, dar apie 800 namų renovuojami. Ir šis skaičius nuolat auga. Tačiau, kaip sako liaudies išmintis, net ir šaukštelis deguto gali sugadinti visą medaus statinę. „Per visą šį laikotarpį turėjome nemažai iššūkių, tokių kaip vėluojantys, nekokybiškai atlikti darbai, įmonių bankrotas ir pan. Tačiau visas problemas sprendžiame operatyviai teikdami pagalbą į mus besikreipiantiems asmenims, stiprindami kontrolę, jei reikia – keisdami teisės aktus bei taikydami sankcijas nesąžiningiems statytojams“, – teikia aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Vienas iš tokių „iššūkių“ – Žirmūnų g. 5, Vilniuje, esantis pradėtas renovuoti daugiabutis, kurio fasadas ne vienam vilniečiui „bado akis“, todėl Aplinkos ministerija ėmėsi…

Būsto tobulinimas ir dekoravimas yra sritis, kuriai Lietuvos gyventojams negaila pinigų. Apmokėjus svarbiausias sąskaitas, investicijos į būstą yra didžiausias šalies vartotojų prioritetas, lenkiantis visus kitus pinigų išleidimo variantus. Šiuo rodikliu Lietuva išsiskiria Baltijos šalyse, o Europos ir pasaulio vidurkį viršija beveik du kartus, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys, pirmąjį šių metų ketvirtį ištyrus vartotojų nuotaikas 60-yje pasaulio šalių. „Namų tobulinimas yra pirmas Lietuvos gyventojų pasirinkimas leidžiant atlikusias laisvas lėšas. Pirmąjį šių metų ketvirtį investicijas į būstą svarbiausiomis laikė 39 proc. šalies vartotojų. Būsto dekoravimas užtikrintai išlieka pirmoje išlaidų eilutėje“, – sako „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp. Latvijoje šių metų pradžioje namus tobulinti buvo linkę 31 proc., Estijoje…

Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi didesnius, įrengtus butus. Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje gyvenamųjų namų projektus vystančios AB „Hanner“ specialistai pastebi, kad tradiciniai nekilnojamojo turto pirkėjai visose šalyse turi nemažai panašumų, tačiau yra ir tam tikrų skirtumų. Skirtingai nei Rygos ar Bukarešto, Vilniaus gyventojai vis dar yra linkę patys ieškoti statybininkų ir užsiimti butų įrengimo darbais. Tiesa, įpročiai turi tendenciją keistis ir Lietuvoje. 2 ar 3 kambariai? Vilniuje populiariausi yra dviejų kambarių, maždaug 45 kvadratinių metrų ploto butai. Latvijos ir Rumunijos sostinėse prioritetai skiriasi – daugiausia parduodama būtent trijų kambarių butų. „Vilniuje, palyginti su Ryga ar Bukareštu, perkami šiek tiek mažesni butai. Skirtumas nedidelis, bet jis pastebimas. Tiesa, įpročiai po truputį…

Aplinkos ministerija pastaruoju metu gauna vis daugiau skundų dėl daugiabučių renovacijos metu paaukštintų balkonų aptvarų. Dažnai sulaukiame klausimo: „Ar tikrai balkono aptvaras turi būti toks aukštas?“. Atsakymą rasti padės statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (STR). Vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (STR) nuostatomis, balkonų ir lodžijų aptvarų žmonių saugai užtikrinti (saugančių nuo iškritimo) aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m. Vis dėlto šis reglamentas nenumato apribojimų dėl balkonų ar lodžijų aptvarų architektūrinių sprendimų, jie gali būti parenkami atsižvelgiant į statinio ypatybes, užsakovo pageidavimus ir kt. Dauguma renovuojamų daugiabučių namų pastatyti sovietmečiu, ir jų balkonų aptvarai dažnai yra žemesni, negu turi būti pagal galiojančius reikalavimus. Daugiabučių namų atnaujinimo projektų…