• Studijos

    Išmani neišmanių daiktų ateitis: nuo emocijas atpažįstančio šaliko iki vandenį valančių buteliukų

    Pirmieji išmaniojo telefono programėle valdomi įrenginiai rinkoje atsirado beveik prieš dešimtmetį. Jau tada imta prognozuoti, jog netolimoje ateityje išmanu taps beveik viskas, prie ko prisiliečiame. Ir nors ši revoliucija nėra sparti – nuolat tobulėjančios technologijos iš tiesų pamažu leidžia išmanių savybių suteikti patiems netikėčiausiems kasdieniams daiktams. „Praėjo ne vieneri metai nuo to, kai išmanieji telefonai mūsų kišenes išlaisvino nuo banko kortelių, užrašų knygelių bei kitų iki tol gyvybiškai svarbių kasdienių įrankių. Vis dėlto į skaitmeninę erdvę įmanoma perkelti ne viską, todėl daugybė kompanijų suka galvą, kaip tam tikrus kasdienius daiktus bent jau priartinti prie technologijomis pulsuojančio šiuolaikinio pasaulio. Vieni geriausių to pavyzdžių – išmaniaisiais tampantys vandens buteliukai, akiniai nuo saulės…

  • Studijos

    Seimo nario Andriaus Bagdono pranešimas: „Siūloma asmenis jaunais laikyti ne iki 29-erių, o 35 metų amžiaus“

    2022 m. rugpjūčio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)   Tarptautinės jaunimo dienos proga Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma jaunu žmogumi laikyti 14–35 metų asmenį, o ne iki 29 metų imtinai, kaip yra dabar. „Amžiaus tarpsnis, apibrėžiantis jauną žmogų, iš esmės yra socialinis susitarimas. Lietuvoje esame sutarę, kad jaunimu laikome asmenis imtinai iki 29 metų, vis dėlto jauna šeima įstatymu įvardijama kaip tokia, kurioje vienas narys yra iki 36 metų amžiaus. Tokios šeimos, pavyzdžiui, gali pasinaudoti valstybės parama, įsigyjant pirmąjį būstą. Išplėtus šiuo metu galiojančią amžiaus ribą, iki kurios asmenis laikome jaunais, suteiktume daugiau galimybių jauniems suaugusiesiems gauti valstybės lengvatą…

  • Studijos

    VDU prof. dr. A. Maslauskaitė: „Įžengėme į naują demografinį gimstamumo etapą, kuris nenuteikia viltingai“

    Prof. dr. Aušra Maslauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė, VDU Demografinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Tai labai bloga žinia Lietuvai, kurios demografinė būklė ir perspektyvos jau seniai nekėlė optimizmo. Nors tikėtasi, kad dėl COVID-19 pandemijos vaikų gims mažiau, gimstamumo rodikliai prastės, tačiau žvilgsnis į naujausią demografinę statistiką verčia aukštai kilstelti antakius. Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, praėjusiais metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 1,34 reikšmę. Priminsiu, jog šis rodiklis nurodo vidutinį skaičių vaikų, kurio susilaukia viena reproduktyvaus amžiaus moteris. 2020 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,48, o 2012–2019 metais jis svyravo apie 1,6–1,7,…

  • Studijos

    9 įdomūs faktai apie laivų krikštijimą: nuo žiaurių tradicijų iki šampano

    Nuo tada, kai žmonės pradėjo plaukioti vandenyse, naujo laivo nuleidimas į vandenį būdavo pažymimas iškilminga ceremonija. Babiloniečiai aukojo jaučius, vikingai savo jūrų dievui – žmonių aukas. Ir vieni, ir kiti tikėjo, kad tai atneš jiems sėkmę ir lems saugią kelionę. Kraują pakeitė raudonas vynas, šį vėliau – šampanas, tačiau tradicija išliko gyva. Ar kada susimąstėte, kodėl laikomasi vienų ar kitų tradicijų? Pavyzdžiui, kodėl į laivą daužomas putojančio vyno butelis? Arba kodėl pakeitus laivo vardą reikėtų ir iš naujo atlikti krikštijimo ceremoniją? „Šie papročiai atėjo iš senų laikų, o anuomet juos lėmė baimė ir prietarai. Prieš tūkstančius metų išsiunčiant naują laivą į tuomet dar mistiškais laikytus vandenis ir juos gaubiančią nežinią,…

  • Studijos

    Į mokyklinį suolą Lietuvoje sės ir tūkstančiai Ukrainos vaikų: prekybos tinklas „Rimi“ priminė svarbą padėti

    Į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios su šeimomis jau atvyko apie 23 tūkst. vaikų. Dalis jų į Lietuvos švietimo sistemą integravosi dar pavasarį, kiti į šalies mokyklas pirmą kartą įžengs rugsėjį. Anot Ukrainos ambasadoriaus Petro Beštos, Lietuva suteikė pabėgėlių vaikams visas galimybes toliau mokytis, tačiau vis dar susiduriama su iššūkiais, siekiant įkurti ukrainietiškas mokslo įstaigas, o daliai vaikų stinga ir pagrindinių mokymosi priemonių. Susitikime su Ukrainos ambasados ir bendruomenės atstovais dalyvavęs prekybos tinklo „Rimi“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius pabrėžė nenutrūkstamos paramos svarbą ir mokslo metams besiruošiantiems ukrainiečių vaikams perdavė kuprinių su svarbiausiais reikmenimis. Susiduria su iššūkiais Nuo karo pabėgusioms ir Lietuvoje įsikūrusioms ukrainiečių šeimoms finansinė našta kartais tampa per sunki,…

  • Studijos

    Kultūros ministerijos inicijuoti pokyčiai – aiškesniam paveldotvarkos reglamentavimui

    Kultūros ministras Simonas Kairys ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, jas išdėstant nauja redakcija.  Naujoje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių redakcijoje, atsižvelgus į pasikeitusias Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, aiškiau reglamentuojama nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų rengimo, tvirtinimo ir koregavimo tvarka. Taisyklėse naujai nustatoma, kad, rengiant šiuos teritorijų planavimo dokumentus, koncepcija nėra privaloma. Ji rengiama tik tuomet, jei planavimo darbų programoje numatyta parengti šių dokumentų sprendinių alternatyvas. Minėtu įsakymu taip pat patikslinti kriterijai, pagal kuriuos kompleksiniams kultūros paveldo objektams turėtų būti rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos…

  • Studijos

    Akordeonisto Martyno Levickio ir vargonininkės Renatos Marcinkutės Lesieur duetas filantropų Kazickų atminimui

    Kristupo vasaros festivalis rugpjūčio 16 d. 19 val. kviečia į ciklo „Sakralinės muzikos valandos“ koncertą, skirtą filantropų Aleksandros ir Juozo Kazickų atminimui. Jame savo muzikines jėgas suvienys garsiausias šalies akordeonistas Martynas Levickis ir „Sakralinių muzikos valandų“ meno vadovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur. Martynas Levickis ir Renata Marcinkutė Lesieur – savo instrumento ambasadoriai, laukiami didžiosiose pasaulio scenose, pirmą kartą gros duetu. Vienos valandos programoje bus galima išgirsti A. Vivaldi, J. S. Bach, A. Piazzolla ir kitų kompozitorių kūrinius.  „Daug įvairių ansamblių su vargonais yra tekę girdėti, bet akordeono ir vargonų duetas man pačiai iššūkis ir labai įdomi galimybė.  Mielai eksperimentuoju, nes tikiu, jog taip savo…

  • Studijos

    23-ejų Simas Zokaitis pristato fantastinį romaną „Liftas“: „Išprotėję žmonės keičia pasaulį“

    Kauniečiui Simui Zokaičiui vos 23-eji, o jis jau gali pasigirti antrąją savo autorine knyga. Pavasarį fantastinį romaną „Liftas“ pristatęs jaunuolis jau spėjo užkariauti skaitytojų širdis ir „liftu“ pakelti juos į kitą literatūros lygį. Apie tai, kaip per keturis metus gimė naujasis kūrinys, pasakoja jaunasis autorius, be kita ko išties ryški asmenybė Simas.  Simai, prisimeni tą momentą, kai galvoje pirmąsyk užgimė „Lifto“ idėja?  Labai gerai prisimenu, kad mintis parašyti knygą kilo Kauno viešojoje bibliotekoje, būtent tada atėjo ta pati pirmoji idėja, labai paprasta, parašyti istoriją apie žmones, kurie netikėtai užstringa lifte. Tą pačią savaitę, istoriją pradėjau vystyti kompiuterio klaviatūra, ir 2017 rudenį, sode, parašiau pirmąjį romano skyrių. Tuo metu absoliučiai neįsivaizdavau…

  • Studijos

    Seimo skaitykla rengia ekslibrisų konkursą „Vytautui Landsbergiui – 90 metų“

    2022 m. rugpjūčio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)   Spalio 18 d. bus minimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, valstybės ir visuomenės veikėjo Vytauto Landsbergio 90-metis. Siekiant įprasminti šią neeilinės asmenybės sukaktį Seimo skaitykla rengia ekslibrisų konkursą ir kviečia Lietuvos dailininkus jame dalyvauti. Jau daugiau nei trisdešimt metų Vytauto Landsbergio vardas yra žinomas ne tik visiems Lietuvos gyventojams, bet ir daugeliui užsienio piliečių. Puoselėdamas demokratines idėjas, politikas taikiomis priemonėmis sėkmingai siekė Lietuvos valstybės išsivadavimo ir atkūrimo. Vytautas Landsbergis – tai žmogus, sugriovęs Sovietų Sąjungą, amžiams palikęs pėdsaką istorijoje. Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir gydytojos oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Būsimo valstybės vadovo…

  • Studijos

    Šeštą kartą vykstančios „Baltijos kino dienos” kviečia susipažinti su naujuoju Latvijos ir Estijos kinu

    Rugpjūčio 23-24 dienomis Vilniuje bei Kaune žiūrovų didžiuosiuose ekranuose lauks jau šeštąjį kartą vykstančios „Baltijos kino dienos”. Lietuvos kino centro organizuojamas renginys šiemet kvies susipažinti su latvių ir estų filmais, simboliškai Lietuvos, Estijos ir Latvijos kiną sujungiančiais Baltijos kelio metinių dieną. Visi renginio seansai – nemokami. Šiemet „Baltijos kino dienos” supažindins žiūrovus su dvejais vaidybiniais filmais iš Latvijos bei vaidybiniu ir dokumentiniu filmu iš Estijos.  Rugpjūčio 23 d. Vilniuje kino teatre „Paupio Pasaka” šių metų programą atidarys komiškas latvių filmas „Veidrodėli, veidrodėli” (rež. L. Pakalnina, 2020). Po dukros motinos mirties, šiais laikais gyvenančios Snieguolės tėvas veda pamotę, apsėstą „Crossfit”. Ji treniruojasi būti geriausia, bet vieną dieną Snieguolė pranoksta savo pamotę, taip…