Pasiruošimas mokyklai gali tapti tikru iššūkiu ir tėvams, ir vaikams. Dažnas vaikas prieš eidamas į pirmąją klasę lanko vaikų darželį, kuriame bendrauja su kitais vaikais ir kai kuriais atvejais – mokosi tam tikrų akademinių dalykų. Pradėti lankyti mokyklą po vaikų darželio gali būti sudėtinga, nes pasikeičia aplinka, struktūra, draugai, atsiranda mokytojai bei daugybė naujovių, keliančių stresą. Todėl dalis mokyklų siūlo priešmokyklines klases ten pat, kur vaikai vėliau pradės lankyti pamokas. „Erudito“ licėjus tokiu būdu padeda vaikams nuo ankstyvo amžiaus susikurti pažįstamą aplinką ir susirasti draugų, su kuriais eis į pirmąją klasę. Priešmokyklinė klasė suteikia saugumo Vaikų darželiuose dažnu atveju vaikai susirenka tiesiog praleisti dieną, pažaisti su kitais vaikais, tačiau mokosi…

Meilė Lukšienė, garsioji Lietuvos švietimo reformatorė, daugiau nei prieš tris dešimtmečius kartu su bendraautoriais parengė „Tautinės mokyklos koncepciją“. Ši vizija siekė sukurti darnią ir stiprią ateities kartą, grindžiamą tautinėmis vertybėmis ir kultūra. Nors ši iniciatyva nebuvo įgyvendinta valstybiniu lygmeniu, jos idėjos rado vietą privačiose iniciatyvose, kurios šiandien prisideda prie tautos savimonės ir sveikatos stiprinimo. Tautos patirtys ir individualizmo iššūkiai Senolių išmintis teigia: „Vaikui užauginti reikia viso kaimo.“ Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dominuoja individualizmas, šis požiūris tolsta. Istoriniai bandymai naikinti, asimiliuoti ir priversti atsisakyti savo tapatybės paliko gilų pėdsaką mūsų tautos sąmonėje. Nesaugumo jausmas ir sustiprėjusi savisauga skatino vengti bendrystės, slepiantis po individualizmo skraiste. Nors tokia laikysena padėjo išgyventi, dabar jaučiamas…

Ugdymo įstaigoms pristatoma programa „Gamta mieste“, siekianti spręsti klimato kaitos iššūkius, suteikdama mokiniams galimybę praktiškai tyrinėti maisto grandines ir gilinti žinias apie biologinę įvairovę. Programos kūrėjai sieks bendradarbiauti su mokyklomis ir švietimo bendruomenėmis. Idėja, nepalikusi abejingų 2023 metų lapkričio mėnesį projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva vyko Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Tech Zity organizuotas hakatonas ,,Teach4Climate: pamokos apie klimato kaitą“. Hakatone ieškota tinkamiausių sprendimų, susijusių su mokinių kompetencijos gerinimu klimato kaitos tematika, tinkamai įvertinant socialines – pilietines veiklas, formalųjį ugdymą arba laisvalaikio užimtumo galimybes. Hakatone pirmą vietą užėmė komanda, parengusi idėją sukurti neformalaus ugdymo programą ,,Gamta mieste“, siekiančią spręsti klimato kaitos iššūkius per maisto grandines. Idėja plėsti…

Artėja metas, kai sugūžėję į mokyklas mokiniai pripildys klases rašiklių plunksnų skrebenimu. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorės dr. Daivos Jakavonytės-Staškuvienės, rašymas – sudėtingas ir kompleksiškas procesas, todėl svarbu, ypač bepradedantiems pažintį su raštu, ne tik lavinti smulkiąją motoriką, bet ir turėti profesionalias kanceliarines priemones. Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė teigia, kad prekybos centrai jau prieš kurį laiką pasipildė naujiems mokslo metams skirtu asortimentu, o tarp moksleivių pamėgtų prekių – ir priemonės su populiarių animacinių serialų ar filmų veikėjų atvaizdais. O šią savaitę (iki rugpjūčio 26 d.) pavyks apsipirkti pigiau: kanceliarinėms prekėms ir kuprinėms taikoma net 50 proc. nuolaida, pasinaudojus „Mano Rimi“ kortele.…

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) naujoji prezidentė dr. Lina Girdauskienė išskiria tris pagrindines kryptis, kurios bus prioritetu jos visos kadencijos metu. Prezidentės nuomone, koleginis sektorius veiks stiprindamas binarinę aukštojo mokslo sistemą, siekdamas balanso tarp sektorių šalies visuomenės labui, dirbs siekdamas užtikrinti sąžiningas kolegijų ir universitetų veiklos sąlygas, bei didins kolegijų atstovaujamumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Balanso užtikrinimas Pasak LKDK prezidentės ir Lietuvos inžinerijos kolegijos (LIK) direktorės dr. L. Girdauskienės, ne tik koleginis sektorius, bet ir visa Lietuvos aukštojo mokslo sistema išgyvena permainų laikotarpį ir turi įveikti nemažai laukiančių iššūkių. „Pirmas ir pagrindinis LKDK siekis ir uždavinys – sustiprinti binarinę aukštojo mokslo sistemą, kuri Lietuvoje veikia daugiau nei 20 metų, ir…

EURASHE metinėje konferencijoje susirinkę švietimo sektoriaus atstovai iš viso pasaulio didžiausią dėmesį skyrė aukštojo mokslo ateičiai, kurią sieja su Europos aljansų universitetais. Aljansai atveria naujas galimybes 33-oji metinė EURASHE konferencija sutraukė daugiau nei 200 specialistų iš viso pasaulio, tarp kurių buvo ir 5 Lietuvos kolegijų atstovai: Šiaulių ir Klaipėdos valstybinių kolegijų, Vilniaus, Kauno ir Kauno technikos kolegijų. Dvi dienas trukusioje konferencijoje ekspertai didžiausią dėmesį skyrė Europos aljansų universitetų misijai, būsimiems tikslams ir iššūkiams. Vienoje iš panelinių diskusijų dalyvavusio Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojo dr. Nedo Jurgaičio teigimu, pagrindinis EURASHE prioritetas – įtraukti kuo daugiau kolegijų į tarptautinius aljansus, siekiant vieningos Europos aukštojo mokslo sistemos. „Europa siekia vieningumo, paprastumo ir didesnių…

Pasiruošimas mokyklai – karštymetis ir tėvams. Transporto kamščiai mieste, sausakimši prekybos centrai – vieni pirmųjų ženklų, signalizuojančių, kad vėl grįšime į rudens ritmą. Ilgas sąrašas vaikų mokslams reikalingų priemonių – tai, su kuo tenka susidurti tėvams. Apmąstant visus būtinus pirkinius, dažnai nutinka, kad toje gausoje užsimiršta tikrai svarbūs dalykai. Prekybos centras internete „Varlė.lt“ dalijasi savo statistika, kurie daiktai dažniausiai užmirštami. Būtent juos tėveliai skuba įsigyti pirmosiomis rugsėjo dienomis. 1. Užkandžiai ir užkandžių dėžutės Dažnai tėvai galvoja apie didesnius dalykus, tokius kaip mokykliniai reikmenys ar apranga, ir gali pamiršti apie sveikus užkandžius vaikams, kurie padėtų jiems išlaikyti energiją visą dieną. Juk mokykla – tai intensyvios protinės veiklos vieta. Vaikai yra vaikai,…

Nors trumpąsias studijas Lietuvoje galima rinktis jau antrus metus, deja, daugelis būsimų studentų vis dar mažai žino apie šią atsiradusią naują galimybę. Studijos trunka 1.5-2 metus Trumposios studijos, priklausomai nuo studijų programos, trunka tik 1,5-2 metus. Tai alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Šiemet trumpąsias studijas rinktis siūlo keturios Lietuvos kolegijos: Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių valstybinė kolegija. Pasak Vilniaus kolegijos Programinės įrangos katedros vedėjos dr. Lauros Gžegoževskės, trumposios studijos buvo itin laukiamos verslo ir darbdavių. „Vilniaus kolegija šiemet vykdo priėmimą į Programinės įrangos testavimo trumpųjų studijų programą. Ši studijų programa sukurta įvertinus darbdavių poreikį, o jos rengime aktyviai dalyvavo Lietuvoje gerai žinomos IT kompanijos, kurios ir išsakė poreikį dėl reikalingų…

Kaip ir kiekvieną vasarą absolventų pečius pradeda slėgti vienas sunkiausių sprendimų – kokį karjeros kelią pasirinkti ir ką studijuoti. Rinktis tikrai yra iš ko, tačiau kaip nesuklysti ir ką šiandien pataria specialistai? Populiariausi – sveikatos ir ugdymo mokslai Pasirinkti tinkamą studijų kryptį ir profesinį kelią yra vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, kurį turi padaryti jaunas žmogus. Vien koleginis sektorius šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis iš 280 studijų programų. Tad opcijų tikrai yra, tačiau kaip pasirinkti teisingai? Remiantis liepos mėnesio duomenimis, daugiausiai prašymų pirmuoju pageidavimu studijuoti kolegijose pateikta į sveikatos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių programas. Tarp stojančiųjų taip pat populiarios inžinerijos mokslų ir ugdymo mokslų studijų krypčių…

Buvusiam Kauno technikos kolegijos (KTK) vadovui Nerijui Varnui baigus antrąją kadenciją ir pasitraukus tiek iš KTK, tiek ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vadovo pareigų, jį pakeis ir koleginį sektorių atstovaus Vilniaus kolegijos vadovė dr. Žymantė Jankauskienė. N. Varnas Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai vadovavo penkerius metus. Nuo šiol LKDK vairą perima Vilniaus kolegijos direktorė, buvusi LKDK viceprezidentė dr. Žymantė Jankauskienė. Dr. Ž. Jankauskienė, laikinai einanti Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidento pareigas, teigia, kad šiandien, pokyčių kontekste, svarbiausia – konstruktyvus dialogas. „Būti šios organizacijos laikinąja vadove yra šiuo metu svarbi atsakomybė ir įpareigojimas. Pastarasis laikmetis aktualizavo kolegijų sektoriaus iššūkius: stojančiųjų skaičiaus mažėjimą, koleginio sektoriaus pokyčius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomą…