Šeštosios kartos (6G) ryšys ištrins ribas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių. Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo Ramūno Mikalausko, ši technologija atneš pojūčių interneto naujoves. Šiemet inžinieriai visoje Europoje baigia teorinius 6G tyrimus, o ryšio operatoriai ruošiasi komerciškai paleisti 6G tinklus ne anksčiau nei 2030 metais. Remiantis tarptautinės mobiliojo ryšio standartizacijos organizacijos 3GPP ir Jungtinių Tautų telekomunikacijų agentūros gairėmis, pirmieji 6G standartai turėtų būti užbaigti 2028 metais. Komercinis 6G tinklų paleidimas planuojamas nuo 2030-ųjų. Šiuo metu 3GPP rengia „Release 20“ specifikacijas, kurios apibrėš pagrindinius būsimo 6G veikimo principus. „Technologija po truputį išeina iš laboratorijų vidaus ir tuoj pradės skintis kelią po pasaulį. Europos telekomunikacijų bendrovės jau dabar aktyviai derasi dėl naujų…

Nors prie ekranų praleidžiamas laikas šiandien dažnai laikomas opia visuomenės problema, vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa naudingu, kasdienybę praturtinančiu sprendimu. Lietuvoje sparčiai augantis senjorų įsitraukimas į skaitmeninį pasaulį ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir keičia jų kasdienybę – nuo dažnesnio bendravimo su artimaisiais iki didesnio savarankiškumo gyvenimiškose situacijose. Skaitmeninė atskirtis mažėja Remiantis Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, apie 80 proc. 55–64 metų Lietuvos gyventojų naudojasi internetu, o 65–74 metų amžiaus grupėje šis rodiklis siekia kiek daugiau nei pusę. Išmaniųjų telefonų naudojimas tarp senjorų taip pat gan paplitęs – jais reguliariai naudojasi maždaug trečdalis garbingo amžiaus žmonių. Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, šie skaičiai atskleidžia dvi tendencijas. „Viena…

Dirbtinį intelektą (DI) vis dažniau įsileidžiame į kasdienį darbą – klausiame, redaguojame, generuojame, tikriname. Tai darome greitai, beveik automatiškai, nes atsakymai pasirodo per kelias sekundes. Tačiau, kaip pastebi „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė, ilgalaikį šios technologijos poveikį aplinkai vis labiau lemia ne pati infrastruktūra, o tai, kaip intensyviai ir kokiu mastu ja naudojasi vartotojai – kiek užklausų jie sukuria, kiek teksto sugeneruoja ir kiek perteklinių veiksmų atlieka. „Kiekviena DI užklausa vartotojo akimis atrodo labai paprasta – mes pateikiame klausimą ir gauname atsakymą. Tačiau technologiniu požiūriu sistema tuo metu aktyvuoja didelį skaičiavimo tinklą, kuris apdoroja tekstą, suskaido jį į mažus vienetus, vadinamus tokenais, ir kiekvieną jų analizuoja per daugiasluoksnius modelius. Todėl…

Pamatėte reklamą su nešiojamuoju kompiuteriu už kelis šimtus eurų ir jau ketinate spausti „pirkti“? Specialistai ragina neskubėti – tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip puikus sandėris, ilgainiui gali tapti viena brangiausių klaidų. Kas slypi po patrauklia kaina? Iš pirmo žvilgsnio pigus kompiuteris gali atrodyti pakankamas kasdienėms užduotims. Tačiau realybė dažnai kitokia. Tokie įrenginiai neretai komplektuojami su senesnės kartos procesoriais, ribota operatyviąja atmintimi ir lėtesniais duomenų kaupikliais. Iš pradžių tai gali nesijausti – naršymas internete ar paprasti dokumentai veiks. Tačiau jau po metų ar dvejų, vos atidarius kelias programas vienu metu, vartotojai susiduria su strigimais, lėtu veikimu ir nuolatiniu stresu. Ilgainiui tai kainuoja ne tik nervus, bet ir laiką –…

Santrauka: ·      Pasaulinė technologijų lyderė „LG Electronics“ (LG) pristato 2026 m. televizorių inovacijas: atnaujintą OLED technologiją, pažangesnius aukščiausios klasės LCD sprendimus ir dirbtiniu intelektu paremtas funkcijas, kurios keičia tai, kaip žiūrime televizorių namuose Baltijos šalyse. ·      Minėdama 13 metus iš eilės trunkančią lyderystę pasaulinėje OLED televizorių rinkoje, bendrovė pristato „OLED evo Wallpaper TV“ (W6) modelį – itin plono, vos apie 9 mm storio dizaino televizorių su „True Wireless“ ryšiu per „Zero Connect Box“ ir pažangiomis vaizdo kokybės technologijomis. ·      Nustatydama naują spalvų tikslumo standartą LCD televizoriuose, LG pristato pažangiausią šios kategorijos naujovę – „Micro RGB evo TV“, pasižymintį „Micro RGB“ technologija ir dirbtiniu intelektu paremtu vaizdo apdorojimu. ·      Bendrovė toliau…

Kibernetinis saugumas per pastaruosius metus pasikeitė greičiau nei dauguma vartotojų spėjo prisitaikyti. Jei anksčiau pavojus dažniausiai atrodė kaip virusas, šiandien vis dažniau tai – žinutė, skambutis ar net pažįstamai skambantis balsas. Naujausi 2026 m. kibernetinio saugumo vertinimai atskleidžia, kad dabartinių atakų sėkmę lemia visai ne pažeidžiamos sistemos, o sumaniai išnaudojamos žmogaus reakcijos: polinkis skubėti ir patiklumas. Tai patvirtina Pasaulio ekonomikos forumo 2026 metų sausio mėnesio kibernetinio saugumo ataskaita. Tyrimas rodo, kad dabar didžiausia grėsmė, kuri plinta greičiausiai ir kurią sunkiausia suvaldyti, yra socialinė inžinerija, sustiprinta dirbtinio intelekto (DI) įrankiais. „Atakos nebėra masinės ir primityvios. Naudodami atvirojo šaltinio žvalgybą, nusikaltėliai renka informacijos trupinius iš socialinių tinklų, nutekintų duomenų bazių bei viešų…

Dirbtinis intelektas (DI) šiandien vis dažniau veikia tyliai – dalis žmonių net nepastebi, kaip jis kasdien padeda rašyti žinutes, tvarkyti nuotraukas ar greičiau rasti informaciją. Nors daugelis su šia technologija susiduria kasdien, nemaža dalis žmonių vis dar nėra tikri, kaip DI galimybes išnaudoti praktiškai. Būtent todėl technologijų bendrovė „Samsung“ Lietuvoje tęsia „AI dirbtuvių“ iniciatyvą ir balandžio mėnesį kviečia gyventojus į gyvus užsiėmimus Kaune. Pirmieji šios iniciatyvos renginiai jau įvyko kovo mėnesį Vilniuje ir Kaune, kur sulaukė didelio susidomėjimo. Į dirbtuves rinkosi įvairaus amžiaus dalyviai – nuo moksleivių iki senjorų, norinčių geriau suprasti, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jų kasdienybę. „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė pabrėžia, kad didžiausia šių dirbtuvių…

Turėti prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto (DI) įrankių ir išnaudoti tik menką jų galimybių dalį – tas pats, kas treniruotis su asmeniniu treneriu, bet tik apšilimui. Astos Bagdonavičienės, „Telia“ dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovės, teigimu, panašioje situacijoje šiandien atsiduria tūkstančiai darbuotojų. DI jau yra kasdienėje darbo aplinkoje, tačiau be aiškių įgūdžių jis lieka pilnavertiškai neišnaudotu asistento prototipu. „Pirmiausia skatinčiau apie DI poreikį kalbėtis įmonės viduje. Svarbu suprasti, kokioms užduotims DI galėtų padėti, kiek žmonių jau naudoja tokius įrankius ir kokias konkrečias programas jie naudoja. Praktika rodo, kad tokie pokalbiai padeda pamatyti ir vadinamąjį šešėlinį DI naudojimą, kai darbuotojai savarankiškai išbando įvairius įrankius, ne visada įvertindami saugumo ar duomenų privatumo…

Kiekvieną sekundę pasaulis sugeneruoja milžiniškus duomenų kiekius, bet didžioji jų dalis taip ir lieka dūlėti be jokios paskirties. Informacija guli serveriuose ir kas mėnesį didina sąskaitas už užimtą vietą. Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė sako, kad užmiršti duomenys ne tik degina pinigus, bet ir sukuria saugumo rizikų bei kenkia aplinkai. „Įmonės dažnai kaupia, saugo ir plečia duomenų kiekius – net ir tada, kai jų nebeanalizuoja, nenaudoja ar nebeatnaujina. Vietoje to, kad atsirinktų ir atsisakytų perteklinės informacijos, jos toliau ją laiko serveriuose ir už tai nuolat moka. Taip verslas ne tik didina sąnaudas, bet ir nukreipia išteklius nuo svarbesnių prioritetų į duomenų, kurie realiai nebekuria vertės, išlaikymą“, – teigia A. Žėkienė.…

IT ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ tęsia investicijas į debesų kompiuterijos ir duomenų centrų infrastruktūrą. 2026 m. šių sričių atnaujinimui ir plėtrai planuojama skirti apie 2 mln. eurų. Aurimo Žlibino, „Telia“ verslo klientų vadovo, teigimu, šios investicijos padės sustiprinti klientams teikiamų IT sprendimų patikimumą. Strategines investicijas į debesijos sprendimus bendrovė vykdo nuo 2018 m. Kasmet joms skiria panašaus dydžio lėšas, o bendra investicijų suma per šį laikotarpį siekia apie 16 mln. eurų. Papildomai kasmet į klientinius IT projektus bendrovė investuoja apie 2 mln. eurų – jie taip pat veikia „Telia“ duomenų centruose Lietuvoje. Pasak Aurimo Žlibino, sprendimai, susiję su infrastruktūros patikimumu, pradėti diegti dar prieš pandemiją, reaguojant į augantį klientų poreikį…