Įprastą gyvenimo ritmą dažnai priimame kaip savaime suprantamą – planuojame darbus, laiką su šeima ir laisvalaikį, retai susimąstydami, kaip greitai šiuos planus gali tekti keisti. Trauma ar liga gali ne tik laikinai sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą, bet ir sukelti finansinių iššūkių. Sveikimo laikotarpiu gali prireikti reabilitacijos, dažnesnių vizitų gydymo įstaigose, taip pat tenka iš naujo derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet BTA fiksavo daugiau tiek traumų, tiek kritinių ligų atvejų, tačiau dar ryškiau augo su jais susijusių draudimo išmokų mastas. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius bendrovė registravo beveik 4,6 tūkst. traumų atvejų – 13 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl šių atvejų išmokėta daugiau kaip…

Pirmieji uždirbti pinigai: kaip susikurti įpročius, kurie atsipirks ateityje? Pirmasis atlyginimas daugeliui tampa ne tik svarbiu gyvenimo įvykiu, bet ir pirmuoju žingsniu finansinės nepriklausomybės kelionėje. Nors pirmosios pajamos suteikia daugiau laisvės priimti sprendimus, jos kartu reikalauja ir atsakomybės – būtent nuo pirmųjų finansinių įpročių dažnai priklauso ilgalaikė finansinė gerovė. „Pirmasis atlyginimas – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir galimybė pradėti formuoti įpročius, kurie lydės daugelį metų. Kuo anksčiau žmogus išmoksta planuoti savo pinigus, tuo lengviau vėliau priimti didesnius finansinius sprendimus – nuo būsto įsigijimo iki investavimo“, – sako „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė. Didžiausia klaida – išleisti viską, ką uždirbai Pirmosios pajamos dažnai tampa proga įsigyti seniai…

Elektrinių paspirtukų ir galingesnių elektrinių transporto priemonių vairas vis dažniau atsiduria ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų rankose. Tačiau kartu su jų populiarumu ryškėja ir kita tendencija – nelaimės, kurių pasekmės gali būti gerokai sunkesnės nei keli nubrozdinimai. Draudikai fiksuoja kaulų lūžius ir sunkius kūno bei veido sužalojimus, o viena dažniausiai ignoruojamų saugumo priemonių vis dar yra šalmas. Problemą atspindi ir Lietuvos policijos duomenys. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius užfiksuota beveik 7 tūkst. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų (pavyzdžiui, važiavimas be privalomo šalmo, neblaivumas ar kitų KET reikalavimų nesilaikymas), kuriuos padarė elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojai. Draudimo bendrovės BTA praktikoje taip pat pastebima, kad didėjantis elektrinių paspirtukų…

Socialiniuose tinkluose netrūksta istorijų apie per trumpą laiką uždirbtus tūkstančius, sėkmingus sandorius ar staiga išaugusias investicijas. Tačiau už noro kuo greičiau praturtėti gali slypėti finansinis stresas, socialinis lyginimasis ir baimė atsilikti nuo kitų. Kodėl tokioje aplinkoje investavimas gali priminti azartinį lošimą, pasakoja psichologė Jovita Kriukelytė ir „Luminor“ banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys. Finansai tampa ir sėkmės matu Finansinis stresas nėra būdingas tik jauniems žmonėms, tačiau jaunystėje jis gali įgyti papildomą reikšmę, sako psichologė J. Kriukelytė. Tai laikas, kai žmogus pradeda savarankišką gyvenimą, kuria profesinį kelią ir priima svarbius finansinius sprendimus, nors pajamos ar santaupos dar nebūtinai yra stabilios. „Finansinis nesaugumas šiame gyvenimo etape susijęs ne tik su objektyvia ekonomine situacija.…

Atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas ar kaupti toliau – tokį sprendimą Lietuvos gyventojai gali priimti iki 2027 m. pabaigos. Ieškodami atsakymo žmonės informacijos semiasi įvairiuose šaltiniuose, o vienu iš jų vis dažniau tampa ir dirbtinis intelektas (DI). Tačiau „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas „atsiimti ar palikti?“ iš tiesų slepia gerokai daugiau finansinių niuansų. Paklaustas, ar verta pasitraukti iš II pensijų pakopos, DI pirmiausia siūlo įvertinti žmogaus finansinę padėtį, amžių, iki pensijos likusį laiką, turimas santaupas ir tai, kam būtų panaudoti atsiimti pinigai. Jei neatidėliotino pinigų poreikio nėra, DI paprastai atkreipia dėmesį į ilgalaikio kaupimo naudą. „Šioje vietoje DI užduoda gana teisingus…

Vieni pirmą atlyginimą išleidžia kelionėms ar naujam telefonui, kiti kruopščiai kaupia santaupas, o treti jau domisi investavimu ir finansų rinkomis. Skirtingas požiūris į pinigus tarp jaunų žmonių yra natūralus, tačiau būtent ankstyvieji finansiniai įpročiai gali turėti didelės įtakos ateities sprendimams. „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovės Rūtos Mylės teigimu, skirtingi finansiniai įpročiai nebūtinai yra blogi – svarbiausia suprasti savo elgseną ir išmokti valdyti galimas rizikas. „Pirmoji vieta, kurioje mokomės finansinio elgesio, yra šeima – nuo požiūrio į taupymą iki kasdienių išlaidų planavimo. Nors šie įpročiai dažnai lydi ir suaugus, jie nėra nepakeičiami. Kuo geriau pažįstame savo finansinį elgesį, tuo lengviau priimti sprendimus, kurie atitinka mūsų gyvenimo tikslus“, – sako „Luminor“ banko…

Vis daugiau kasdienių finansinių veiksmų persikeliant į skaitmeninę erdvę, gyventojai dažniau susiduria ir su internetinio sukčiavimo rizikomis. Sukčiai taikosi ne tik į prisijungimo prie banko duomenis, bet ir į korteles, skaitmenines pinigines bei žmonių tapatybę internete. Apie tai, kodėl gyventojams svarbu išlikti budriems ir kaip keičiasi apsaugos nuo skaitmeninių grėsmių priemonės, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. Pasak eksperto, žmonės tokiose situacijose dažnai nukenčia ne dėl techninių spragų, o dėl skubos, emocinio spaudimo ar pasitikėjimo gerai pažįstamais prekių ženklais, kuriuos imituoja sukčiai. Jų taikomiems metodams vis tobulėjant, svarbus tampa ne tik paties žmogaus budrumas, bet ir priemonės, galinčios padėti sumažinti jau patirtos žalos pasekmes. Pavyzdžiui, žmogus gali…

Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Jei pavasarį energijos kainų šuolis dar atrodė kaip laikinas nepatogumas, šiandien jau aišku, kad lengvai atsikvėpti nepavyks. Užsitęsusi energetikos krizė grasina tapti kur kas platesnio kainų augimo pradžia: brangesnė energija vis labiau persiduoda maistui, prekėms ir paslaugoms. Tai reiškia, kad infliacijos banga gali būti ne tik stipresnė, nei tikėjomės prieš kelis mėnesius, bet ir gerokai sunkiau suvaldoma. Kol kas euro zonoje ryškiausiai matome būtent energetinių prekių kainų šuolį. Maisto kainos dar beveik neauga, kitų prekių kainų augimas tik pradeda spartėti, o paslaugų kainose taip pat nematome tokio ryškaus šuolio. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad infliacijos problema kol kas apsiriboja energetika. Visgi panašų…

Lietuvos gyventojų kasdieniai atsiskaitymo įpročiai sparčiai keičiasi – grynieji pinigai tampa vis rečiau pasirenkamu mokėjimo būdu, o skaitmeninės kortelės vis labiau įsitvirtina kasdienėse situacijose. Naujausia bendrovės „Norstat“ apklausa, atlikta „Luminor“ banko užsakymu, rodo, kad tik 9 proc. Lietuvos gyventojų už kasdienius pirkinius dažniausiai atsiskaito grynaisiais, o net 79 proc. renkasi fizines arba skaitmenines mokėjimo korteles. „Matome, kad mokėjimo įpročiai Lietuvoje tampa vis labiau skaitmeniniai. Gyventojai vertina ne tik patogumą, bet ir galimybę greitai bei saugiai atsiskaityti telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Tai ypač aktualu kasdienėse situacijose – prekybos centruose, viešajame transporte ar keliaujant“, – sako „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė. Apklausos duomenimis, 35 proc. lietuvių dažniausiai atsiskaito fizine kortele,…

Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas Rugsėjį prasidėjo sezoniškai nepalankus laikotarpis, tačiau, nepaisant neigiamų naujienų ir naujų klausimų dėl DI saugumo, bendri akcijų rinkų indeksai atsilaikė gerai. Obligacijų rinkoms rugsėjis buvo ypač nepalankus: besitęsianti energetikos krizė ir aukštos dyzelino bei dujų kainos vertė centrinius bankus griežtinti pinigų politiką, tad JAV, Europoje ir Japonijoje didėjo palūkanų normos. Brangstantis dyzelinas ir didėjančios palūkanų normos rinkų nepalaužė Rugsėjis neatnešė nei naujų susitarimų, nei jų pažadų, todėl artėjant šildymo sezonui gamtinių dujų ir dyzelino kainos išlieka aukštos, o išsivysčiusių šalių centriniai bankai yra priversti griežtinti pinigų politiką. Rugsėjį po ilgos pertraukos palūkanų normas vieningai didino JAV, euro zonos ir Japonijos centriniai bankai.…