Beveik kas trečias dirbantis Lietuvos gyventojas vasarą jungiasi nuotoliu. Tačiau dirbant iš sodybos ne visada veikia stabilus internetas – jam įtakos turi atstumas iki ryšio bokšto, reljefas, aplinkiniai medžiai ir net namo konstrukcija. „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas paaiškina, kodėl atokiose vietose internetas stringa ir pataria, ką padaryti, kad ryšys būtų stabilus net dirbant iš sodybos. „Spinter tyrimų“ duomenimis, 30 proc. gyventojų vasarą dirba arba planuoja dirbti iš namų ar sodybų. Tačiau nuotoliniam darbui nebeužtenka vien prisijungti prie interneto – žmonės kasdien atlieka vis daugiau veiksmų, kuriems reikia kaip niekad greito ir stabilaus ryšio. Vien „Telia“ tinkle vartotojai kasmet persiunčia bent 20-30 proc. daugiau duomenų. Jei anksčiau daug kam…
Atostogos Balkanuose vilioja lietuvius: ką svarbu įsivertinti prieš kelionę?
Kol populiariausios Pietų Europos kryptys vasarą skaičiuoja rekordinius turistų srautus, vis daugiau lietuvių gręžiasi į Balkanų šalis. Albanija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina bei Šiaurės Makedonija vilioja įspūdinga gamta, mažesnėmis kainomis ir aktyvaus poilsio galimybėmis. Vis dėlto specialistai primena: planuojant kelionę į šį regioną svarbu įvertinti ne tik maršrutą, bet ir medicinos paslaugų prieinamumą, jų apmokėjimo tvarką bei aktyvaus laisvalaikio rizikas. BTA draudimo Žalų departamento direktorės Karolinos Emanuelės Karpovos teigimu, Balkanų regionas pastaruoju metu vis labiau traukia Lietuvos keliautojus dėl palankesnių kainų, įspūdingos gamtos ir plačių aktyvaus laisvalaikio galimybių. Tačiau dalis keliautojų į šias kryptis vyksta galvodami, kad tai pigi ir graži kryptis, o rizikų dažnai neįvertina. „Dažniausiai pasitaiko traumos aktyviai…
Diabeto kontrolė prasideda ne nuo vaistų: šeimos gydytoja įvardijo dažniausias pacientų klaidas
Nors šiuolaikinė medicina siūlo vis daugiau galimybių kontroliuoti cukrinį diabetą, vien vaistų tam dažnai nepakanka. Netinkama mityba, nereguliarus gliukozės matavimas, mažas fizinis aktyvumas ar net miego trūkumas gali lemti, kad gliukozės rodikliai išlieka prasti net ir laikantis paskirto gydymo. Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rasa Venckuvienė pasakoja, kokios klaidos dažniausiai trukdo sėkmingai kontroliuoti diabetą ir kodėl kasdieniai įpročiai yra ne mažiau svarbūs nei vaistai. „Nors šiandien turime daug medikamentinio gydymo galimybių, ligos kontrolė reikalauja nuoseklių kasdienių pastangų, todėl klaidų vis dar pasitaiko. Viena didžiausių – manyti, kad pradėjus vartoti vaistus daugiau nieko keisti nereikia. Vaistai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jie nepašalina pagrindinių II tipo cukrinio diabeto priežasčių:…
Santuoka – ne tik meilė: tyrimas rodo, jog lietuviai vis dažniau vertina ir praktinę jos pusę
Kas šiandien labiausiai skiria santuoką nuo gyvenimo kartu? Lietuviai į šį klausimą vis dažniau atsako praktiškai. Juvelyrikos namų „Factory by Ribas“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik pusė respondentų (47 proc.) pagrindiniu santuokos skirtumu laiko teisinį ir finansinį aiškumą. Tuo metu 31 proc. apklaustųjų svarbiausiu skirtumu įvardija didesnį įsipareigojimą, o 26 proc. – emocinę ar simbolinę santuokos reikšmę. Psichologės-psichoterapeutės Vitalijos Navickės teigimu, praktiniai santuokos aspektai šiandien tampa vis svarbesni, nes žmonės partnerio ketinimus vis dažniau vertina ne pagal žodžius, o pagal veiksmus ir prisiimamą atsakomybę. „Mūsų kasdienybė ir susideda daugiausiai iš praktinių aspektų. Kaip sakoma: „Žiūrėk, ką žmogus daro dėl tavęs, o ne sako, kad…
Trumpas palengvėjimas ar ilgalaikė ramybė: kaip apsispręsti dėl pensijos lėšų?
Po sprendimo leisti gyventojams atsiimti dalį antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, daugelis suskubo pasinaudoti šia galimybe. Vis dėlto dalis žmonių pinigus atsiėmė neturėdami aiškaus plano, kur juos panaudos – lėšos tiesiog liko einamosiose sąskaitose. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad sprendimus dėl pensijos santaupų ne visada lemia konkretūs finansiniai tikslai. Kartais juos paskatina noras sumažinti neapibrėžtumo jausmą ar elgtis taip, kaip elgiasi aplinkiniai. Kaip atskirti racionalų sprendimą nuo emocinio impulso ir kodėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti ne tik šiandienos poreikius, bet ir ilgalaikes pasekmes, pasakoja psichologė Jovita Kriukelytė ir „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Sprendimas su planu ar dėl ramybės šiandien? Galimybė atsiimti dalį pensijai sukauptų lėšų daugeliui tapo…
Iššvaistome keturias valandas per savaitę: nematomas įprotis, kuris sukelia nuovargį
Gautas kolegos el. laiškas, nauja žinutė „Teams“ platformoje, kalendoriaus priminimas, „WhatsApp“ pranešimas iš šeimos nario, banko įspėjimas ir trumpas žvilgsnis į socialinius tinklus. Kiekvienas toks veiksmas atskirai atrodo nereikšmingas, tačiau nuolatinis dėmesio šokinėjimas tarp skirtingų programėlių dienos pabaigoje virsta nuovargiu ir sukelia jausmą, kad dirbome daug, bet nuveikėme mažiau, nei planavome. Šiuolaikinis darbas vis rečiau apsiriboja viena darbo vieta ar viena programa. Per dieną dėmesys nuolat šokinėja nuo el. pašto prie susirašinėjimo platformų, nuo dokumentų – prie naršyklės langų ar dirbtinio intelekto įrankių. Būtent toks nuolatinis judėjimas tarp skirtingų skaitmeninių erdvių ir tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl darbo diena atrodo intensyvi, tačiau ne visada produktyvi. „Samsung“ užsakymu atlikta „Nordstat“ apklausa…
Užkandžiavimas gali būti naudingas: kaip jį paversti sveikatai palankesniu įpročiu?
Nors užkandžiavimas daugeliui žmonių siejasi su bulvių traškučiais, saldumynais ar kitais menkos maistinės vertės produktais, pastaruoju metu pirkėjai vis aktyviau ieško sveikatai palankesnių alternatyvų. Jų pirkinių krepšeliuose dažniau atsiduria riešutai, vaisiai ar daugiau baltymų turintys užkandžiai, padedantys ne tik greitai numalšinti alkį, bet ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. „Tam, kad visą dieną netrūktų energijos, svarbūs ne tik sotūs pusryčiai ar pietūs, bet ir maistingi užkandžiai. Dažniausiai energijos stygių žmonės pajunta antroje dienos pusėje, kai kyla noras pasnausti ar suvalgyti ką nors saldaus. Tokiais atvejais verta rinktis daugiau naudingų medžiagų turinčius produktus – šviežias daržoves su humusu ar gvakamole, vaisius, riešutus, o aktyviai sportuojantys šiandien gali rinktis iš plataus baltyminių gėrimų…
Naujas sukčiavimo būdas: viena programėlė gali atverti prieigą prie jūsų banko sąskaitos
Kibernetiniai sukčiai nuolat ieško naujų būdų pasisavinti gyventojų duomenis ir pinigus, o pastaruoju metu fiksuojama nauja grėsmė, nukreipta į „Android“ telefonų naudotojus. Ekspertai įspėja, kad atsisiuntus neoficialias programėles, pristatomas kaip „TikTok 18+“ versijas suaugusiesiems, į įrenginį gali būti įdiegta kenkėjiška programinė įranga, leidžianti sukčiams perimti telefono kontrolę, stebėti veiksmus ir pasisavinti prisijungimo prie banko duomenis. „Daugelis žmonių vis dar mano, kad pavojingiausi sukčiavimo būdai yra melagingi skambučiai ar SMS žinutės. Tačiau ši schema išsiskiria tuo, kad žmogus pats į savo telefoną įsileidžia kenkėjišką programą. Tokiu atveju sukčiai gali matyti tai, ką mato vartotojas, fiksuoti jo veiksmus ir net atlikti finansines operacijas naudodamiesi pačiu įrenginiu“, – sako „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos…
Naudotų daiktų prekyba tampa kasdienybe: 73 proc. lietuvių jau perka ar parduoda internetu
Naujausio tarptautinio „DPD“ tyrimo „E. barometras“ duomenimis, 73 proc. reguliariai internetu perkančių Lietuvos gyventojų perka ir (arba) parduoda daiktus naudotų prekių platformose, kuriose sandoriai vyksta tiesiogiai tarp žmonių. Lyginant su 2023 m., šis rodiklis išaugo 7 procentiniais punktais. Tai rodo, kad antrinė rinka tampa vis svarbesne kasdienio vartojimo dalimi. Panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje naudotų daiktų platformomis taip pat naudojasi 73 proc. gyventojų, o Latvijoje – 68 proc. Tai rodo, kad prekyba tarp vartotojų sparčiai įsitvirtina visame Baltijos regione ir tampa įprastu apsipirkimo bei papildomų pajamų šaltiniu. „Dar prieš keletą metų naudotų daiktų platformos daugeliui buvo alternatyva tradicinei prekybai, o šiandien jos tampa įprasta vartojimo dalimi.…
Daugelis perdegimą vis dar sieja tik su darbu: kokie požymiai išduoda šią būklę?
Nuolatinis nuovargis, energijos stoka, prastėjantis miegas ar sunkumai susikaupti dažnai nurašomi įtemptam gyvenimo tempui. Vis dėlto šie simptomai gali signalizuoti ne tik apie laikiną išsekimą, bet ir apie prasidedantį perdegimą. Medikų teigimu, svarbu laiku atpažinti pirmuosius perdegimo požymius, nes ilgai ignoruojama būklė gali neigiamai paveikti tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė pastebi, kad perdegimas dažniausiai siejamas su profesine veikla, tačiau, pasak gydytojos, jis gali prasidėti ne tik darbe. „Perdegimas gali prasidėti ir namuose, dažniausiai – rūpinantis kitais. Nuovargis paprastai atsiranda po intensyvios veiklos ir praeina pailsėjus. Tuo tarpu perdegimui išsivystyti reikia ilgo laikotarpio ir būklė pailsėjus nepagerėja. Dažniausiai perdegimas pasireiškia tarp mokytojų, slaugytojų,…
