Ar kada skaičiavote, kiek laiko per savaitę praleidžiate kelyje – vykdami į darbą, veždami vaikus į būrelius ar užsukdami apsipirkti? Įvertinus kasdienius maršrutus, miestas iš gyventojų gali „atimti“ net keletą valandų per savaitę. Šis laikas dažnai „ištirpsta“ spūstyse ar kelionėse per miestą, todėl vis daugiau žmonių pradeda atidžiau vertinti tai, kas anksčiau atrodė tik detalė – būsto vietą. „Eurostat“ duomenimis, vidutinė vienos krypties kelionė į darbą Europos Sąjungoje trunka apie 25–27 minutes. Vilniuje, ypač piko metu, šis laikas dažnai būna dar ilgesnis ir gali siekti 30–40 minučių į vieną pusę. Tai reiškia, kad kasdien kelionėms į darbą ir atgal vidutiniškai sugaištama apie 1–1,5 valandos. Per savaitę tai sudaro 5–7,5 valandos,…
Daugelis įmonių vis dar permoka už elektrą: paaiškino, kaip galima sutaupyti
Elektros kainų svyravimai pastaraisiais metais iš esmės keičia verslo veiklos logiką. Auganti priklausomybė nuo atsinaujinančių energijos šaltinių, kintančios oro sąlygos ir geopolitiniai neapibrėžtumai Europoje lemia didesnį kainų nepastovumą. Dėl to išlaidos energijos ištekliams tampa sunkiai prognozuojamos, o jų valdymas – viena iš kritinių finansinio planavimo dedamųjų. Kainų svyravimai išlieka dideli Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad elektros kainos šiemet svyravo itin plačiai – skirtingais laikotarpiais jos skyrėsi daugiau nei du kartus. Vasario mėnesį vidutinė kaina siekė apie 155 Eur/MWh, kovą nukrito iki 82 Eur/MWh, o balandžio pirmoje pusėje sumažėjo iki maždaug 60 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką elektros kainoms daro oro sąlygos, vartojimo poreikis ir vietinė elektros gamyba, taip pat pigesnės…
Š. Tarutis: Investavimo dilema – akcijos ar NT? Kodėl 1 000 Eur ir 50 000 Eur reikalauja skirtingų strategijų
Lietuvos investavimo kraštovaizdis keičiasi: po pensijų fondų reformų tūkstančiai gyventojų atsidūrė sankryžoje. Klausimas „kur dėti pinigus?“ nebeturi vieno teisingo atsakymo, o pasirinkimą tarp akcijų ir nekilnojamojo turto turėtų lemti ne emocijos, o paprasta matematika. NT vystymo bendrovės „Citus“ direktorius Šarūnas Tarutis teigia, kad dvikova tarp akcijų ir NT yra dirbtinė – abi priemonės turi vietą investuotojo krepšelyje, tačiau jų „žaidimo taisyklės“ skiriasi iš esmės. Akcijų rinka: mažas investavimo barjeras lengvai pradžiai Daugumai pradedančiųjų akcijų rinka atrodo kaip lengviausias kelias. Pasak Š. Taručio, nors startui pakanka ir 1 000 Eur, čia slypi didžiausias pavojus prarasti viską. „Akcijų rinka yra negailestinga tiems, kurie tikisi uždirbti „greitai ir daug“. Tai didžiausia naujokų klaida.…
Mažakraujystė ir H. pylori: ryšys, apie kurį žino ne visi
Mažakraujystė dažnai laikoma nepavojinga būkle, tačiau iš tiesų ji gali turėti reikšmingą poveikį bendrai savijautai ir sveikatai. Nors dalis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių aiškių simptomų, ši liga gali tyliai progresuoti ir lemti įvairius organizmo sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kas yra mažakraujystė, kaip ji pasireiškia, kokios jos priežastys ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Mažakraujystė, arba anemija, yra viena dažniausių jaunų žmonių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje anemija serga apie 30 proc. gyventojų. Ja dažniau serga moterys nei vyrai. Vaikų iki 5 metų sergamumas siekia 41,4 proc., moterų nuo 15 iki 49 metų – 33,7 proc., o vyrų – apie 11,3 proc. Nėščiosios taip pat priklauso didelės rizikos grupei…
Atvykstamajam turizmui į Lietuvą skatinti bus paskirstyta 70 tūkst. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) paskirstys 70 tūkst. eurų atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams ir turizmo asociacijoms. Šiomis lėšomis sudaroma galimybė dalyvauti užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, konferencijose ir kituose renginiuose, skirtuose turizmo produktams pristatyti. „Kiekvienas į šalį atvykstantis turistas kuria realią pridėtinę vertę – skatina vietos verslų plėtrą, stiprina regionų ekonomiką, didina užimtumą ir naujų paslaugų bei patirčių kūrimą. Todėl kryptingai investuojame į atvykstamojo turizmo skatinimą, kad pritrauktume daugiau turistų, ir užtikriname ilgalaikę naudą šalies ekonomikai“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė. Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atnaujintas priemonės „Vystyti turizmo infrastruktūrą ir plėtoti rinkodaros priemones“ sąlygas, šiais metais išplėstas galimų pareiškėjų ratas: dėl finansavimo dabar gali kreiptis ne…
Šarūnas Tarutis: Investavimo dilema – akcijos ar NT? Kodėl 1 000 Eur ir 50 000 Eur reikalauja skirtingų strategijų
Lietuvos investavimo kraštovaizdis keičiasi: po pensijų fondų reformų tūkstančiai gyventojų atsidūrė sankryžoje. Klausimas „kur dėti pinigus?“ nebeturi vieno teisingo atsakymo, o pasirinkimą tarp akcijų ir nekilnojamojo turto turėtų lemti ne emocijos, o paprasta matematika. NT vystymo bendrovės „Citus“ direktorius Šarūnas Tarutis teigia, kad dvikova tarp akcijų ir NT yra dirbtinė – abi priemonės turi vietą investuotojo krepšelyje, tačiau jų „žaidimo taisyklės“ skiriasi iš esmės. Akcijų rinka: mažas investavimo barjeras lengvai pradžiai Daugumai pradedančiųjų akcijų rinka atrodo kaip lengviausias kelias. Pasak Š. Taručio, nors startui pakanka ir 1 000 Eur, čia slypi didžiausias pavojus prarasti viską. „Akcijų rinka yra negailestinga tiems, kurie tikisi uždirbti „greitai ir daug“. Tai didžiausia naujokų klaida.…
„Maxima“ siūlo vasaros planą, kuriam sunku pasakyti ne: 4 dienos darbo, 4 poilsio, o apgyvendinimas pajūryje – nemokamas
Artėjant vasarai ir ruošiantis didesniems klientų srautams prie jūros, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ stiprina pajūrio komandą – parduotuvėse Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje ir Šventojoje ieško apie 100 sezoninių darbuotojų. Jiems siūlomas nemokamas apgyvendinimas visam darbo laikotarpiui, nemokami pietūs bei 4 darbo ir 4 poilsio dienų grafikas. Sezoninis darbas prie jūros dažnai reiškia ne tik galimybę užsidirbti, bet ir papildomas išlaidas būstui. Dėl to daliai žmonių toks pasirinkimas greitai praranda patrauklumą. Kai apgyvendinimu pasirūpinama iš anksto ir jis suteikiamas ne tik darbo dienomis, bet visam laikotarpiui, vasaros darbą planuoti tampa gerokai paprasčiau. „Sezoninio darbo ieškantiems žmonėms svarbu, kad vasaros darbas suteiktų galimybę užsidirbti ir turėti patogų darbo grafiką, suderinamą su laisvalaikiu. Todėl…
Smalsūs darbuotojai – darbdavių galvos skausmas
Darbuotojai dažnai turi prieigą prie asmens duomenų, reikalingų jų kasdienėms funkcijoms atlikti. Tačiau vien to, kad prieiga suteikta darbui, nepakanka bet kokiam duomenų naudojimui pateisinti. Neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, vedami smalsumo ar asmeninių interesų, peržengia savo įgaliojimų ribas ir pažeidžia duomenų apsaugos taisykles, pavyzdžiui, renka duomenis apie pažįstamus. Tokie veiksmai gali sukelti rimtų pasekmių tiek pačiam darbuotojui, tiek darbdaviui, rašoma pranešime spaudai. Kada darbuotojas tampa savarankišku duomenų valdytoju? Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), darbuotojas paprastai nėra laikomas savarankišku duomenų valdytoju, kai asmens duomenis tvarko darbdavio vardu ir jo nustatytais tikslais. Tokiu atveju darbuotojas gali naudotis tik tais duomenimis, kurie būtini jo darbo funkcijoms vykdyti. Situacija pasikeičia tada, kai…
Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą
Nors šaltibarščiai dažniausiai laikomi karštų vasaros dienų patiekalu, nauja apklausa rodo kitokią realybę. Šiemet šiluma neskuba lepinti, tačiau lojalių „Iki“ pirkėjų apklausa atskleidė – dar gegužei neatėjus net 7 iš 10 šiemet jau yra ragavę šios legendinės lietuviškos klasikos. Apklausos duomenimis,28 proc. pirmąją šių metų šaltibarščių lėkštę suvalgė kovą ar balandį, net ketvirtadalis – dar žiemą. 17 proc. įsitikinę, kad ši rožinė šaltsriubė apskritai sezono neturi – ja mėgaujasi visus metus. Tik 30 proc. apklaustųjų sakė kol kas šaltibarščių dar neragavę. 2026 m. balandį atliktoje apklausoje dalyvavo virš 1,3 tūkst. žmonių. „Nors daugelis įpratę, kad šaltibarščiai – atgaiva karštą dieną, nauja apklausa parodė, kad jie atgaivina lietuvių širdį net tada,…
RRT: elektroninių paslaugų rinkoje trūksta konkurencijos ir investicijų į gyventojų švietimą
Elektroninių paslaugų rinka Lietuvoje yra itin koncentruota ir tai, kad dauguma naudotojų kasdienėms skaitmeninėms operacijoms remiasi vieno tiekėjo sprendimais, kelia atsparumo rizikas, teigia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). RRT Patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkos 2025 metų apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę skatinti ne tik konkurenciją ir alternatyvių sprendimų plėtrą, bet ir daugiau investuoti į gyventojų švietimą. RRT duomenimis, 2025 m. pabaigoje galiojo 3,26 mln. kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų (vienas asmuo gali turėti daugiau nei vieną sertifikatą) – 7,1 proc. daugiau nei prieš metus. Tai patvirtina, kad elektroninio pasirašymo sprendimai jau yra plačiai prieinami ir vis labiau integruojami į kasdienes skaitmenines veiklas. Pernai, kaip ir ankstesniais metais, didžiausią rinkos Lietuvoje dalį…
