Renkantis būstą lengva palyginti kainą, plotą ar kambarių skaičių. Tačiau kur kas sunkiau skaičiais įvertinti tai, kas vėliau tampa kasdienybe: kiek laiko užtruks kelionė į darbą, ar dėl kiekvieno pirkinio reikės sėsti į automobilį, ar šalia bus kur sportuoti, pasivaikščioti, susitikti su draugais. Todėl sprendimą įsigyti būstą vis dažniau lemia ne vien pats objektas, bet ir pasirinkto rajono teikiami kasdieniai privalumai. Pasak Nekilnojamojo turto (NT) rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorės Elinos Mesengiser-Garber, prieš perkant būstą verta atlikti savotišką kasdienybės repeticiją – įsivaizduoti ne savaitgalį naujuose namuose, o paprastą darbo dienos rutiną nuo ryto iki vakaro. „Būstą renkamės ne vien pagal tai, kiek jame bus kvadratinių metrų. Iš esmės renkamės…
3, 6 ar 12 mėnesių EURIBOR: kaip pasirinkimas keičia būsto paskolos įmoką?
Renkantis būsto paskolą dažnai daugiausia dėmesio skiriama paskolos sumai, terminui ar banko maržai, tačiau mėnesio įmokos pokyčius lemia ir pasirinktas EURIBOR laikotarpis. Nuo jo priklauso, kaip dažnai bus perskaičiuojamos palūkanos: trumpesnis laikotarpis leidžia greičiau pajusti rinkos pokyčius, o ilgesnis suteikia daugiau įmokos stabilumo. Ką svarbu žinoti renkantis 3, 6 ar 12 mėnesių EURIBOR, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Būsto paskolos palūkanas įprastai sudaro dvi dalys – banko marža ir kintamoji dalis, dažniausiai EURIBOR. Banko marža paprastai nustatoma visam paskolos laikotarpiui, o EURIBOR periodiškai perskaičiuojamas pagal pasirinktą laikotarpį – kas 3, 6 arba 12 mėnesių. „EURIBOR yra rinkos palūkanų rodiklis, atspindintis kainą, už kurią euro zonos bankai skolina…
Prieš būsto paskolą – penki finansiniai klausimai, kuriuos turėtų aptarti kiekviena pora
Nuo pirmosios būsto apžiūros iki paskolos sutarties pasirašymo poros priima dešimtis sprendimų. Vis dėlto vienas svarbiausių jų turėtų būti aptariamas dar gerokai prieš apsilankant banke – ar abu vienodai supranta, ką reiškia ilgalaikis finansinis įsipareigojimas. „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovėpataria, kokius penkis klausimus poroms reikėtų aptarti dar prieš įžengiant į banką. 1. Ar abu vienodai vertiname savo finansinę situaciją? Pirmasis žingsnis – atvirai įvertinti bendrą finansinį paveikslą. Pasak L. Žukovės,svarbu aptarti ne tik gaunamas pajamas, bet ir turimus finansinius įsipareigojimus, santaupas, reguliarias išlaidas bei finansinius tikslus. „Poros dažnai daug kalba apie būsimo būsto vietą, dydį ar interjerą, tačiau gerokai mažiau apie savo finansinius įpročius. Kuo aiškiau abu supranta…
Ne tik valia: mokslininkai atskleidė, kas skatina žmones daugiau judėti
Pasirodo, aktyvesnis gyvenimo būdas prasideda ne sporto salėje, o vos išėjus pro namų duris. 2025 m. paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė atskleidė, kad žmonės, kurių namus supa lengvai pasiekiamos žaliosios erdvės, yra fiziškai aktyvesni ir daugiau laiko praleidžia lauke. Specialistų teigimu, kai galimybė išeiti pasivaikščioti ar aktyviai leisti laiką yra visai šalia, daugiau judėti tampa gerokai paprasčiau. Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, žmonės vidutiniškai apie 90 proc. savo laiko praleidžia patalpose. Specialistai sako, kad tam įtakos turi ne tik mūsų gyvenimo būdas, bet ir aplinka, kurioje gyvename. Tai patvirtina ir 2025 m. paskelbta sisteminė apžvalga bei metaanalizė. Tyrėjai iš daugiau kaip 16 tūkst. mokslinių publikacijų atrinko 68 tyrimus,…
Gyvename šalia, bet ne kartu: kodėl nepažįstame savo kaimynų?
Miestai tankėja, daugiabučių daugėja, o gyventojų skaičius didėja. Visgi kartu su urbanizacija ryškėja ir kita tendencija – žmonės vis dažniau kalba apie vienišumą, atsiribojimą ir silpnėjantį ryšį su vieta, kurioje gyvena. Paradoksalu, tačiau gyvename arčiau vieni kitų nei bet kada anksčiau, o kasdienių ryšių su aplinkiniais dažnai turime mažiau. Ne vienam pažįstama situacija, kai tame pačiame name gyvenama kelerius metus, tačiau taip ir nepažįstami žmonės, gyvenantys vos už kelių durų. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad problema slypi ne žmonių nenore bendrauti. Dažnai klausimas kur kas paprastesnis – ar mūsų gyvenamoji aplinka apskritai sudaro tam galimybes? „Ilgą laiką miestai buvo planuojami pirmiausia galvojant apie funkciją – kaip greičiau pasiekti namus, kur…
Finišas ir įkurtuvės – tik paskutinis etapas: kas iš tiesų sukuria sėkmę lenktynėse ir NT projektuose?
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui, abiem atvejais tai tėra paskutinis ilgo proceso etapas. Galutinį rezultatą lemia šimtai dar gerokai anksčiau priimamų sprendimų – nuo inžinerinių sprendinių ir kruopštaus planavimo iki skirtingų sričių specialistų darbo koordinavimo. Nors sustojimo metu bokse prie automobilio dirbantys mechanikai atlieka labai svarbų vaidmenį lenktynių metu, vis dėlto, tai tik maža dalis žmonių, prisidedančių prie pergalės. Už jų stovi kur kas didesnė komanda – lenktynių ir duomenų inžinieriai, mechanikai, strategai, logistikos specialistai, komandos vadovai ir kiti profesionalai, kurių darbo žiūrovai dažniausiai net nepastebi. Panašiai vystomi ir NT projektai. Gyventojai dažniausiai pamato tik…
Vilnius tampa policentrišku miestu: miegamieji rajonai – nebe miesto periferija
Dar visai neseniai daugelis vilniečių svajojo apie būstą kuo arčiau miesto centro. Tačiau šiandien sostinės nekilnojamojo turto rinkoje ryškėja kita tendencija – vis daugiau žmonių renkasi ne prestižinį adresą, o rajonus, kuriuose gali patogiai gyventi kasdien. Gerėjanti infrastruktūra, atnaujinamos viešosios erdvės, nauji gyvenamieji projektai ir augantis paslaugų prieinamumas keičia ilgą laiką „miegamaisiais“ vadintų rajonų vaidmenį. Vilnius tampa policentrišku miestu Architektų studijos „NG architects“ vadovo Igno Vengalio teigimu, dauguma Vilniaus miegamųjų rajonų jau seniai nebėra miesto periferija, todėl šiandien keičiasi ir visa sostinės struktūra. „Miegamieji rajonai tapo savarankiškomis miesto dalimis, kuriose žmonės ne tik gyvena, bet ir dirba, leidžia laisvalaikį, naudojasi paslaugomis. Miestas tampa vis labiau policentriškas – kokybiškas gyvenimas nebėra…
Kaip įsigyti nuosavą būstą: pirmieji žingsniai būsimiems pirkėjams
Pirmasis būstas daugeliui yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau pradžia dažnai atrodo sudėtinga. Vis dėlto, pirmieji žingsniai link nuosavų namų turėtų prasidėti dar gerokai iki būsto paieškų skelbimų portaluose. Nuo ko pradėti ir ką galite padaryti jau dabar, jei ateityje planuojate turėti nuosavus namus, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Įvertinkite savo finansinę situaciją Anot ekspertės, pirmasis žingsnis – ne būsto paieška, o objektyvus savo finansų įvertinimas. Reikėtų žinoti, kokios tiksliai yra jūsų pajamos, ar jos stabilios, kokius įsipareigojimus jau turite ir kiek pinigų kas mėnesį galite atsidėti santaupoms. „Kelias link pirmojo būsto prasideda nuo asmeninio biudžeto. Reikėtų žinoti, kiek uždirbate ir kiek tiksliai išleidžiate būtinosioms išlaidoms, kiek…
Miesto centras, miegamieji ar besivystantys rajonai: kur šiandien dar veikia NT investicija?
Nauji verslo centrai, infrastruktūros projektai ir besiformuojantys miesto traukos taškai – pastaraisiais metais Vilniaus nekilnojamojo turto rinka keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau ir keičia nusistovėjusias taisykles. Investuotojai vis dažniau ieško ne tik geros lokacijos, bet ir teritorijų, kuriose vertė dar tik kuriama. Miesto centras – saugiausia investicija, tačiau ar pelningiausia? Miesto centras tradiciškai laikomas viena stabiliausių investavimo krypčių. Pasak NT eksperto, „NTligence“ pardavimų atstovo, dirbančio su projektu „Romeo ir Džiuljeta“, Ovidijaus Limanto, tokiose vietose nekilnojamojo turto paklausa išlieka nuosekli, būstai pasižymi dideliu likvidumu, o kainų svyravimai dažniausiai būna mažesni nei kituose miesto rajonuose. Visgi investicinė grąža ir investicinis saugumas nėra tas pats. „Jeigu investuotojo tikslas yra kapitalo išsaugojimas ir…
Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą
Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiemet išlaiko aktyvumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius šalyje įregistruota 6,1 proc. daugiau sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Registrų centro duomenys. Vis dėlto tai, kokį būstą gyventojai gali įsigyti už būsto paskolą, labai priklauso nuo vietos: didmiesčiuose gyventojai dažniau renkasi butus, o regionuose – individualius namus. Apie tai, ką šie skirtumai rodo apie Lietuvos būsto rinką ir pirkėjų galimybes, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Didmiesčiuose dominuoja butai, regionuose – namai Pirmąjį šių metų ketvirtį 44 proc. būsto paskolų buvo suteikta Vilniaus, 27 proc. – Kauno, o 12 proc. – Klaipėdos gyventojams, rodo „Luminor“ banko duomenys. Taigi, aktyviausia būsto rinka…
