Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui, abiem atvejais tai tėra paskutinis ilgo proceso etapas. Galutinį rezultatą lemia šimtai dar gerokai anksčiau priimamų sprendimų – nuo inžinerinių sprendinių ir kruopštaus planavimo iki skirtingų sričių specialistų darbo koordinavimo. Nors sustojimo metu bokse prie automobilio dirbantys mechanikai atlieka labai svarbų vaidmenį lenktynių metu, vis dėlto, tai tik maža dalis žmonių, prisidedančių prie pergalės. Už jų stovi kur kas didesnė komanda – lenktynių ir duomenų inžinieriai, mechanikai, strategai, logistikos specialistai, komandos vadovai ir kiti profesionalai, kurių darbo žiūrovai dažniausiai net nepastebi. Panašiai vystomi ir NT projektai. Gyventojai dažniausiai pamato tik…

Dar visai neseniai daugelis vilniečių svajojo apie būstą kuo arčiau miesto centro. Tačiau šiandien sostinės nekilnojamojo turto rinkoje ryškėja kita tendencija – vis daugiau žmonių renkasi ne prestižinį adresą, o rajonus, kuriuose gali patogiai gyventi kasdien. Gerėjanti infrastruktūra, atnaujinamos viešosios erdvės, nauji gyvenamieji projektai ir augantis paslaugų prieinamumas keičia ilgą laiką „miegamaisiais“ vadintų rajonų vaidmenį. Vilnius tampa policentrišku miestu Architektų studijos „NG architects“ vadovo Igno Vengalio teigimu, dauguma Vilniaus miegamųjų rajonų jau seniai nebėra miesto periferija, todėl šiandien keičiasi ir visa sostinės struktūra. „Miegamieji rajonai tapo savarankiškomis miesto dalimis, kuriose žmonės ne tik gyvena, bet ir dirba, leidžia laisvalaikį, naudojasi paslaugomis. Miestas tampa vis labiau policentriškas – kokybiškas gyvenimas nebėra…

Pirmasis būstas daugeliui yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau pradžia dažnai atrodo sudėtinga. Vis dėlto, pirmieji žingsniai link nuosavų namų turėtų prasidėti dar gerokai iki būsto paieškų skelbimų portaluose. Nuo ko pradėti ir ką galite padaryti jau dabar, jei ateityje planuojate turėti nuosavus namus, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Įvertinkite savo finansinę situaciją Anot ekspertės, pirmasis žingsnis – ne būsto paieška, o objektyvus savo finansų įvertinimas. Reikėtų žinoti, kokios tiksliai yra jūsų pajamos, ar jos stabilios, kokius įsipareigojimus jau turite ir kiek pinigų kas mėnesį galite atsidėti santaupoms. „Kelias link pirmojo būsto prasideda nuo asmeninio biudžeto. Reikėtų žinoti, kiek uždirbate ir kiek tiksliai išleidžiate būtinosioms išlaidoms, kiek…

Nauji verslo centrai, infrastruktūros projektai ir besiformuojantys miesto traukos taškai – pastaraisiais metais Vilniaus nekilnojamojo turto rinka keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau ir keičia nusistovėjusias taisykles. Investuotojai vis dažniau ieško ne tik geros lokacijos, bet ir teritorijų, kuriose vertė dar tik kuriama. Miesto centras – saugiausia investicija, tačiau ar pelningiausia? Miesto centras tradiciškai laikomas viena stabiliausių investavimo krypčių. Pasak NT eksperto, „NTligence“ pardavimų atstovo, dirbančio su projektu „Romeo ir Džiuljeta“, Ovidijaus Limanto, tokiose vietose nekilnojamojo turto paklausa išlieka nuosekli, būstai pasižymi dideliu likvidumu, o kainų svyravimai dažniausiai būna mažesni nei kituose miesto rajonuose. Visgi investicinė grąža ir investicinis saugumas nėra tas pats. „Jeigu investuotojo tikslas yra kapitalo išsaugojimas ir…

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiemet išlaiko aktyvumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius šalyje įregistruota 6,1 proc. daugiau sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Registrų centro duomenys. Vis dėlto tai, kokį būstą gyventojai gali įsigyti už būsto paskolą, labai priklauso nuo vietos: didmiesčiuose gyventojai dažniau renkasi butus, o regionuose – individualius namus. Apie tai, ką šie skirtumai rodo apie Lietuvos būsto rinką ir pirkėjų galimybes, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Didmiesčiuose dominuoja butai, regionuose – namai Pirmąjį šių metų ketvirtį 44 proc. būsto paskolų buvo suteikta Vilniaus, 27 proc. – Kauno, o 12 proc. – Klaipėdos gyventojams, rodo „Luminor“ banko duomenys. Taigi, aktyviausia būsto rinka…

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje stebime lūžį – vis daugiau pirkėjų prioritetą teikia nebe pajūrio krantinei, o kurortams, kurie užtikrina aukščiausio lygio paslaugas ir pramogas nepriklausomai nuo sezono ar oro sąlygų. Šią tendenciją geriausiai iliustruoja pastarųjų 12 mėnesių pardavimų statistika, kurioje ryškiausia kurortinio segmento žvaigžde tapo Druskininkų projektas „CITUS Nemunas“. Rekordinį pirkėjų susidomėjimą lėmė rinkoje išskirtinė koncepcija bei patraukli investicinė grąža, kuri šiandien projektui suteikia akivaizdų konkurencinį pranašumą tarp Lietuvos kurortinių objektų. „Citus“ analitikų duomenys atskleidžia, kad per pastaruosius 12 mėnesių šis projektas net 11 kartų pateko į TOP 3 populiariausių Lietuvos kurortų projektų sąrašą. Penkis kartus užėmęs pirmąją vietą, „CITUS Nemunas“ tapo neginčijamu lyderiu. Klientų pasirinkimas rodo, kad ieškodami investicinio…

NT plėtros bendrovė „Citus“ Kaune, Žaliakalnyje, tęsia multifunkcinio projekto „CITUS Radio City“ II-ąjį etapą. Buvusios radijo gamyklos „Banga“ vietoje ir toliau kyla ambicingas konversijos projektas. Šiame etape rinkai pristatyti 104 nauji loftai. Pasiūla orientuota į tuos, kurie ieško būsto su vaizdu į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, Žemaičių gatvę arba ramų vidinį kiemą. Nauji loftai papildo jau sėkmingai įgyvendintas projekto dalis, kurių metu parduota 291 erdvė. „Kauno rinkoje matome išliekantį poreikį nestandartiniam būstui centrinėje miesto dalyje. Šiuo etapu siekiame išlaikyti multifunkcinio kvartalo koncepciją, kurioje derinamos gyvenamosios, paslaugų ir darbo erdvės“, – teigia „Citus“ direktorius Šarūnas Tarutis. Plėtotojas pabrėžia, kad projekto gyvybingumą palaiko jau veikianti komercinė ekosistema: pirmajame etape įsikūrė sveikatos klinika, maitinimo…

Viename populiariausių sostinės rajonų – Naujamiestyje – pradedamos naujos statybos. NT plėtros bendrovė „Citus“ pristato projektą „CITUS Arti“, į kurį investicinių fondų valdymo įmonė „Demus Asset Management“ investuos beveik 43 mln. eurų. Skirtingai nei įprasta šiame rajone, projektas bus statomas ne konvertuojant senus pastatus, o kuriamas „nuo nulio“. Retas radinys rinkoje Buvusioje industrinėje teritorijoje bus formuojama visiškai nauja gyvenamoji aplinka, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas architektūriniam vientisumui ir vizualiajam menui. „Citus“ direktorius Šarūnas Tarutis teigia, kad funkcionalus suplanavimas šiandien tampa savaime suprantama higiena, o pirkėjų pasirinkimą vis dažniau lemia emociniai veiksniai. „Jaučiame, kad pirkėjams vis svarbiau tampa ne tik tai, kas yra buto viduje, bet ir ką jie mato bei jaučia…

Po ilgo pasiūlos deficito laikotarpio Vilniaus pirminė NT rinka balandžio mėnesį pasiekė svarbią subalansuotos rinkos ribą. Nors pardavimų kreivė išlieka nuosaiki, didelis naujų būstų skaičius rodo, kad rinka po truputį grįžta į sveiką balansą. Balandžio mėnesį Vilniuje preliminariais duomenimis sudaryta 614 sandoriai. Nors lyginant su 2025 m. balandžiu fiksuojamas 43,79 proc. augimas, analitikai ragina skaičius vertinti per kritinę prizmę. NT plėtros bendrovės „CITUS“ analitikės Ugnės Žiogelės teigimu, beveik ketvirtadalį šio rezultato (130 vnt.) sudaro vadinamieji „sukritimai“ – sandoriai, kurie faktiškai įvyko seniau, tačiau oficialioje statistikoje pasirodė tik dabar, paskelbus viešus pardavimus. „Jei atmestume šiuos išankstinius sandorius, pamatytume maždaug 18 proc. aktyvumo susitraukimą, lyginant su kovu. Tai galima aiškinti bendru neapibrėžtumu…

Ar kada skaičiavote, kiek laiko per savaitę praleidžiate kelyje – vykdami į darbą, veždami vaikus į būrelius ar užsukdami apsipirkti? Įvertinus kasdienius maršrutus, miestas iš gyventojų gali „atimti“ net keletą valandų per savaitę. Šis laikas dažnai „ištirpsta“ spūstyse ar kelionėse per miestą, todėl vis daugiau žmonių pradeda atidžiau vertinti tai, kas anksčiau atrodė tik detalė – būsto vietą. „Eurostat“ duomenimis, vidutinė vienos krypties kelionė į darbą Europos Sąjungoje trunka apie 25–27 minutes. Vilniuje, ypač piko metu, šis laikas dažnai būna dar ilgesnis ir gali siekti 30–40 minučių į vieną pusę. Tai reiškia, kad kasdien kelionėms į darbą ir atgal vidutiniškai sugaištama apie 1–1,5 valandos. Per savaitę tai sudaro 5–7,5 valandos,…