Dažnai girdžiu klausimą, ar tikrai verta investuoti į vaikų išsilavinimą? Ar mokykla šiandien dar gali suteikti tai, kas padeda žmogui gyvenime? Per daugiau nei du dešimtmečius dirbdamas švietimo srityje įsitikinau – išsilavinimas nėra tik pažymiai ar diplomas. Tai – asmenybės ugdymas, gebėjimų atpažinimas ir pasitikėjimo savimi ugdymas. Būtent todėl manau, kad išsilavinimas – viena svarbiausių investicijų, kurios vertę galime pamatuoti tik laikui bėgant. Mokykla formuoja asmenybę Mokykloje vaikai sutinka mokytojus, dalis jų tampa autoritetais. Tad mokytojų patarimai neretai lemia vaiko pasirinkimus. Ne mažiau svarbu, kad mokykla suteikia žinių, supratimą, kaip jas taikyti. Būtent dėl to mokinys išmoksta pažinti save, ima suprasti, ką jis sugeba. Jeigu procesas mokykloje gerai organizuotas, savo…

Ekonomistų prognozės, kada 1 euras bus lygus 1 doleriui, atkreipia dėmesį ne tik į didžiuosius makroekonominius iššūkius, pavyzdžiui, infliacijos riziką, bet ir į naujus smulkiojo ir vidutinio verslo rūpesčius. Už JAV dolerius įsigyjamos žaliavos ar komponentai dabartinėje situacijoje dėl valiutų kursų svyravimų gali išauginti įmonės veiklos kaštus ir pakenkti konkurencingumui. Kita vertus, kiekviena problema yra galimybė – atrasti naujus sprendimus ir įrankius, kuriuos siūlo Lietuvos „fintech“ sektorius. Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių įmonės valiutų keitimo paslaugomis daugiausia naudojasi importuodamos ir eksportuodamos produktus ir paslaugas į trečiąsias šalis, teigia Greta Ranonytė, „fintech“ įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė. Pasak G. Ranonytės, asociacijos narių duomenys rodo, kad anksčiau dominavęs…

93 proc. ES Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) 2024-aisiais investavo arba artimiausiu metu planavo investuoti bei įgyvendinti bent vieną iniciatyvą, susijusią su tvarumu. Tokią tendenciją parodė „Eurobarometro“ atlikta Europos įmonių apklausa. Ne išimtis ir Lietuva, kur, pagal apklausą, bene populiariausia buvo investuoti į energijos taupymą. Tiesa, trečdalis ES įmonių nurodė, kad tvarumas buvo susijęs su nemenkomis išlaidomis, tad tam, kad sėkmingai įgyvendinti tokias iniciatyvas, jos ieškojo išorinio finansavimo. Panašu, kad Lietuva šiuo klausimu šiemet irgi buvo ne išimtis. Remiantis „Eurobarometro“ apklausa, daugiausia – 66 proc. Europos SVV, šiuo metu investuoja į energijos taupymą bei atliekų mažinimą. Lietuvoje, tuo tarpu, tarp apklausoje dalyvavusių įmonių, į energijos taupymą investavusios teigė net 72…

Šiauliuose startuoja nauja veiklių žmonių bendruomenė „Starfish“, kurios narių tikslas – šalia samdomų darbų ar klasikinių verslų padėti vieni kitiems susikurti pasyvias pajamas, per keletą metų pasiekti finansinę laisvę ir to mokyti Šiaulių apskrities gyventojus. „Šiauliuose pastebiu, kad finansai daugeliui žmonių yra silpna vieta. Atrodo, pinigai pastoviai yra žmonių rankose, bet labai svarbu išmanyti, kaip su jais elgtis. Todėl mes ir statome bendruomenę ant finansinio raštingumo pamatų. Šiauliuose veikia ir kitų veiklių žmonių klubų, tačiau juose needukuoja apie finansinę laisvę, investavimą ir galimybes būti finansiškai nepriklausomiems, kaip tą darysime „Starfish vidiniame rate“, – sako vienas iš Šiaulių „Starfish“ bendruomenės aktyvistų, nekilnojamojo turto brokeris Robertas Masevičius. Vienas iš pirmųjų bendruomenės žingsnių…

Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platforma „Savy“ aiškinosi, kaip kinta lietuvių investavimo įpročiai. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad dauguma respondentų renkasi ilgesnes nei 5 metų investicijas, o tai rodo, kad lietuviai vis labiau supranta ilgalaikio investavimo privalumus bei galimybes. „Didėjantį sąmoningumą bei besikeičiantį požiūrį rodo kintantis lietuvių požiūris į investavimo trukmę. „Savy“ apklausa rodo, kad net 38% respondentų renkasi investuoti į ilgesnes nei 5 m. trukmės paskolas, o vidutinės trukmės – nuo 3 iki 5 m. – investicijas renkasi 31% investuotojų. Žmonės nebesitiki staigaus rezultato, kai praturtėjama per naktį, o tai rodo, kad formuojasi „lėtojo“ investavimo kultūra“, – apklausos duomenis komentuoja Audra Kondrotė, „Savy“ komunikacijos ir ryšių su investuotojais vadovė. Ji…

Lietuva ne vienerius metus patenka tarp 10 pasaulio šalių, turinčių geriausias finansinių technologijų („fintech“) plėtros perspektyvas. Šio sektoriaus sėkmę pažymi ne tik šimtai sėkmingų „fintech“ įmonių, bet ir užsienio investuotojų žvilgsniai. Vertinant įvairius globalinius indeksus, Lietuva laikoma viena patraukliausių valstybių investuotojams. Prognozuojama, kad 2025 m šio sektoriaus pajamos augs kone trečdaliu. Lietuva sukūrė konkurencingą terpę „fintech“ plėtrai. Tai įvertina ne tik vietinės institucijos, bet ir užsienio statistikos leidiniai. Vertinant pasaulinius statistikos sąrašus, Lietuva užima 6 vietą kibernetinio saugumo indekse ir 9 vietą tarp mažiausios pinigų plovimo rizikos valstybių. Lietuva – tiltas tarp augančių „fintech“ rinkų Lietuvos „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė pažymi, kad Lietuvai įsitvirtinti šioje srityje padėjo…

Paskola verslui – tai svarbi finansinė priemonė, kuri verslininkams ir įsisteigusioms įmonėms suteikia galimybę skatinti augimą, valdyti pinigų srautus ir diegti naujoves. Nesvarbu, ar pradedate naują įmonę, plečiate veiklą, ar sprendžiate ekonominius sunkumus, verslo paskolų subtilybių išmanymas gali padėti priimti pagrįstus sprendimus, kurie ilgainiui bus naudingi jūsų verslui. Verslo paskolų rūšys Verslo paskolų privalumai Svarstymai prieš teikiant paraišką

Septyni iš dešimties lietuvių investuoti pasirinktų į nekilnojamąjį turtą, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, Lietuvos respondentai vangiau rinktųsi kaupti pensijai, investuoti į vertybinius popierius. Paklausti, kur investuotų, jei turėtų tokią galimybę, respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną variantą. Investuoti į nekilnojamąjį turtą ketintų 74 proc. lietuvių, 63 proc. latvių ir 78 proc. estų respondentų. 26 proc. lietuvių, 28 proc. latvių ir 32 proc. estų nurodė, kad investuotų į akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius, dar 15 proc. lietuvių, 28 proc. latvių ir 36 proc. estų apklaustųjų investuotų į fondus. Lietuviai tarp Baltijos šalių mažiausiai aktyviai kauptų ateičiai trečios pakopos pensijų…

Tarptautinę šeimos dieną geras metas pakalbėti apie finansus. Nepaisant to, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei, dauguma šeimų vis dar neturi pakankamai santaupų ir stabilaus finansinio plano. Apklausų duomenys rodo, kad daugiau nei 60 proc. žmonių banko sąskaitose turi lėšų, kurių suma nesiekia 2000 eurų. Nenuspėjamos geopolitinės įtampos, vis dar mažėjančios palūkanų normos, siautusi COVID–19 pandemija yra pavyzdžiai, kad visko gyvenime gali atsitikti, todėl tvarus šeimos finansų planas – būtinybė. Jei priėmėte sprendimą susikurti ar peržiūrėti savo finansinį planą, pirmiausia verta pabrėžti, kad nėra vieno sprendimo, tinkančio visiems, tikina „iFuture INVESTMENTS“ bendrakūrėjis Olegas Medvedevas. Anot patyrusio finansų konsultanto, kiekvienas žmogus turi unikalias aplinkybes, todėl jūsų finansinis…