Įsivaizduokite: darbuotojas kreipiasi į teismą, šis pripažįsta, kad darbdavys su juo tinkamai neatsiskaitė, ir priteisia neišmokėtą atlyginimą. Byla lyg ir laimėta. Tačiau tuo pačiu sprendimu teismas įpareigoja tą patį darbuotoją atlyginti darbdaviui bylinėjimosi išlaidas – kelis kartus didesnę sumą, nei buvo priteista jam pačiam. Rezultatas paradoksalus: formaliai teisus žmogus iš teismo išeina ne su pinigais, o su skola. Ar taip apskritai gali būti? Teoriškai – galėjo. Bendra taisyklė – „pralaimėjęs moka“ Civiliniame procese galioja principas, kad bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, advokato honorarą ir kt. – atlygina pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos paskirstomos proporcingai: ieškovui atlyginama tiek, kiek jo reikalavimų patenkinta, o atsakovui – kiek atmesta. Ši…

Kai asmuo atsiduria JAV OFAC sąraše, bankai dažnai iškart atsisako jam atidaryti sąskaitą ar net nutraukia jau esamus santykius. Vis dėlto 2026 m. birželio 11 d. sprendimu byloje C-81/24 (Jenec) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) parodė, kad būtent toks bankų elgesys kertasi su ES teise. Vien įtraukimas į trečiosios šalies – t. y. ne ES ir ne JT – sankcijų sąrašą nėra pakankamas pagrindas atsisakyti vartotojui atidaryti būtiniausias savybes turinčią (pagrindinę) mokėjimo sąskaitą. Bylos esmė 2022 m. Slovėnijos bankas atsisakė vartotojui atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą vien dėl to, kad šis buvo įtrauktas į JAV Iždo departamento OFAC sąrašą – anot banko, taip buvo vykdomos nacionalinės pinigų plovimo ir…

Straipsnio autorė: Jolanta Borko, advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė Tarptautinės sankcijos yra nekarinio poveikio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, žmogaus teisių apsaugą bei užkirsti kelią netoleruotinam ar neteisėtam elgesiui. Praktikoje jos gali reikšti draudimą sudaryti sandorius, vykdyti mokėjimus, teikti paslaugas, tiekti prekes ar kitaip sudaryti galimybę sankcionuotam asmeniui gauti ekonominę naudą. Sankcionuotu asmeniu paprastai laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra įtrauktas į Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ar kitus Lietuvos Respublikoje taikomus sankcijų sąrašus. Tačiau sankcijų taikymas neapsiriboja tik sąrašuose nurodytais asmenimis. Sankcionuotu verslu gali būti laikoma ir tokia bendrovė, kuri pati nėra tiesiogiai įtraukta į sankcijų sąrašą, tačiau yra valdoma arba kontroliuojama sankcionuoto asmens. Kitaip tariant,…

Komentaro autorė: Monika Misiūnienė, advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnerė, advokatė Daugeliui žmonių dviguba pilietybė ir gyvenimas užsienyje atveria platesnius asmeninius ir profesinius horizontus. Tačiau šios laisvės yra susijusios su įstatymuose tvirtai įtvirtintomis pareigomis. Pilietybė – tai ne tik tapatybės ar teisinio statuso klausimas, bet ir su saugumu susijusios pareigos. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai Lietuvos pilietis nori dirbti užsienio valstybės institucijoje arba, jam gyvenant užsienyje, yra įtrauktas į Lietuvos karo prievolininkų sąrašus. Šiandien galiojanti teisinė sistema yra griežta. Ir nors 2026 m. planuojami teisės aktų pakeitimai gali supaprastinti kai kurias procedūras (jei juos patvirtins Seimas, jie turėtų įsigalioti 2026 m. spalio 1 d.), vienas principas lieka nepakitęs: iš Lietuvos…

Sausio mėnesį pradėtas tyrimas dėl galimai neskaidraus Trakų rajono mero Andriaus Šatevičiaus veikimo vakar buvo vienbalsiai nutrauktas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ėmėsi tyrimo, kai 2025 m. lapkričio 18 dieną iš mero fondo komandai „Lentvaris Dragon Boat Team“ skirti 2,6 tūkst. eurų buvo pervesti į Trakų rajono sporto asociacijos sąskaitą. Komisija tyrimo metu vertino, ar meras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme apibrėžtų įpareigojimų, tačiau vienbalsiai nusprendė, kad įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Nuo pat tyrimo pradžios meras prisidėjo ir teikė visą komisijai reikalingą informaciją, siekiant nuodugnaus situacijos įvertinimo, todėl tokį sprendimą sveikina ir džiaugiasi VTEK priimtos išvados nešališkumu. „Šiandien Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vienbalsiai priėmė sprendimą nutraukti tyrimą dėl…

Pastaraisiais metais kibernetinės atakos tapo kasdienybe, tačiau aiškėja viena įdomi tendencija. Žmonės, kurių duomenys buvo nutekėję, pradėjo kibernetines atakas naudoti kaip įrankį, bandydami pasipelnyti iš jau ir taip nuo programišių nukentėjusių įmonių. Dalis asmenų siekia gauti neturtinės žalos kompensacijas net tais atvejais, kai akivaizdu, kad realios neturtinės žalos negalėjo būti. Dažnai manoma „pabandysiu, gal pavyks“, pretenzijos surašomos dirbtinio intelekto įrankių pagalba, net nepasikonsultavus dėl tokių pretenzijų ar ieškinių pasekmių pačiam ją reiškiančiam asmeniui. Prie šios problemos prisideda ir aktyvistai, kurie, dirbdami sėkmės mokesčio pagrindu, skatina tokias pretenzijas. Jie beveik nerizikuoja niekuo ir galimai net neinformuoja savo klientų apie tai, kad klientams patiems reikės įrodyti, kad neturtinė žala yra reali, ir,…

Tiek versle, tiek privačiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai kilus ginčui jo sprendimas persikelia į teismą. To priežastys gali būti įvairios: vieni susiduria su neatsiskaitančiais skolininkais, nesąžininga komercine veikla, piktnaudžiaujančiais darbuotojais, kiti yra priversti ginčytis dėl įsigyto nekilnojamojo turto defektų ar nekokybiškai suteiktų paslaugų. Nepaisant to, kas atveda į teismo salę, visi, kurie joje jau yra buvę, puikiai žino – vienas svarbiausių kiekvienos bylos sėkmės faktorių yra įrodymai, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai arba atsikertama nuo jų. Įrodymais byloje gali būti šalių susirašinėjimai, fotofiksacijos ar vaizdo įrašai, sutartys, sąskaitos faktūros, priėmimo-perdavimo aktai, specialistų išvados ir kt. Kitaip tariant, galimų įrodymų spektras yra labai platus. Pasauliui tampant vis labiau globaliu, didžioji dalis komunikacijos…

Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacinių rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) baudas. Kaip įmonės gali pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikia reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, ir kokia baudų taikymo praktika? Kas yra asmens duomenų saugumo pažeidimas? ADSP apima bet kokį netyčinį ar neteisėtą asmens duomenų praradimą, sunaikinimą, pakeitimą, atskleidimą ar be leidimo gautą prieigą. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių: nuo netinkamų IT saugumo praktikų, žmogiškų klaidų iki kibernetinių atakų. Pavyzdžiui, įsilaužėlis užšifruoja duomenų bazes…

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose oro tarša išlieka viena opiausių aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos problemų – skaičiuojama, kad oro tarša kasmet prisideda prie maždaug 3 000 priešlaikinių mirčių. Pagrindinės to priežastys – pasenęs automobilių parkas ir šildymas kietuoju kuru. Ieškant sprendimų, vis dažniau dėmesys krypsta į Mažos taršos zonas (MTZ) bei elektromobilumo skatinimą. Tinklalaidė „Žalieji pokalbiai“, įgyvendinama projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ rėmuose, kviečia pasiklausyti naujų epizodų, skirtų šių temų analizei. Pirmame epizode diskutuojama apie tai, kaip MTZ diegimas galėtų būti labiau orientuotas į visuomenę. Gyventojai neretai jaučia, kad tokie pokyčiai įgyvendinami skubotai, be pakankamos komunikacijos. Kaip rodo Krokuvos (Lenkija) patirtis, aktyvus bendradarbiavimas su vietos bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis ir nuoseklus aiškinamasis darbas…