• Politika ir teisė

    Tyrimas parodė, kad milijonai europiečių nelegaliai žiūri sporto renginius ir perka suklastotas sporto prekes: gamintojai dėl to patiria 850 mln. eurų nuostolių

    Remiantis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atlikto ES piliečių suvokimo, informuotumo ir elgesio tyrimo duomenimis, 11 proc. Lietuvos piliečių nelegaliuose interneto šaltiniuose žiūrėjo arba iš jų siuntėsi įrašytą sporto varžybų turinį. 24 proc. jų buvo 15-24 metų amžiaus jaunuoliai. 8 proc. šio amžiaus Lietuvos jaunuolių sąmoningai pirko suklastotas sporto prekes internetu. Europos Sąjungoje sporto prekių klastojimas gamintojams kasmet atneša 850 mln. eurų žalos – prarandama 11 proc. pardavimo apimties. Policijos pareigūnai 2022 metais visoje Europoje aptiko ir konfiskavo 8 mln. suklastotų prabangos ir sporto prekių, kurių apskaičiuota mažmeninė vertė – 120 mln. eurų. Ruošdamasi pasaulinio masto sporto renginiams, EUIPO pradeda kampaniją „Play fair“ (Elkis sąžiningai), ragindama sirgalius žiūrėti oficialias…

  • Politika ir teisė

    Priimame rekordiškai daug teisės aktų – kaip išvengti teisėkūros infliacijos?

    Komentaro autorė: Zita Varanavičienė, asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Daugiau nei 23 tūkst. – tiek priimama naujų ar pakeistų teisės aktų per metus. Šis skaičius – dvigubai didesnis nei prieš 20 metų, kai Lietuvai į savo teisės sistemą reikėjo perkelti visą Europos Sąjungos teisę ir jos taikymo praktiką. Ir nors valdžia deklaruoja siekį mažinti teisėkūros infliaciją, pažaboti jos nepavyksta. Nors reikėtų tiek nedaug – pagerinti siūlomų teisės aktų projektų kokybę. Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje priimama tris kartus daugiau įstatymų nei Estijoje ir dukart daugiau nei Latvijoje, nekalbant jau apie kitus teisės aktus. Net ir EBPO yra pastebėjusi, kad Lietuva stokoja įpročio teisiškai privalomus sprendimus grįsti mokslo duomenimis, įrodymais ir analizėmis, o…

  • Politika ir teisė

    Bus sprendžiama, kaip sugrąžinti rusų pagrobtus ukrainiečių vaikus

    Nuo invazijos į Ukrainą pradžios į Rusiją ir Baltarusiją neteisėtai buvo perkelti 19 546 ukrainiečių vaikai. Sausio 31–ąją – vasario 1–ąją Rygoje vyks tarptautinė konferencija „Russia’s War on Children” („Rusijos karas prieš vaikus“ – liet.), kurios metu bus nagrinėjamos strategijos, kaip šiuos vaikus saugiai sugrąžinti į Ukrainą. Tikslas – palengvinti Ukrainos vaikų repatriaciją Konferencijos Rygoje metu bus siekiama nustatyti tarptautines teisines priemones, kurios gali būti panaudotos, siekiant palengvinti Ukrainos vaikų repatriaciją. Dalyvavimą konferencijoje patvirtino Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. Renginyje taip pat dalyvaus teisės ekspertai, žurnalistai, žmogaus teises ginančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, diplomatai ir kiti specialistai, besispecializuojantys žmogaus teisių, tarptautinės teisės ir karo nusikaltimų srityse. Liudys iš okupantų nelaisvės grįžę…

  • Politika ir teisė

    Tyrimas: pusė jaunų vartotojų mano, kad pirkti klastotes yra priimtina

    Remiantis šiandien Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) paskelbtu nauju tyrimu apie piliečių intelektinės nuosavybės suvokimą, europiečiai vis geriau supranta suklastotų gaminių pirkimo ir naudojimosi turiniu iš neteisėtų šaltinių riziką bei pasekmes. 80 proc. europiečių mano, kad suklastotus gaminius kuria nusikalstamos organizacijos ir kad perkant tokius gaminius yra žlugdomas verslas bei naikinamos darbo vietos. 83 proc. respondentų taip pat mano, kad taip skatinamas neetiškas elgesys, o du trečdaliai respondentų mano, kad toks elgesys kelia grėsmę sveikatai, saugai ir aplinkai. Kalbant apie piratavimą, 82 proc. europiečių sutinka, kad, įsigyjant skaitmeninį turinį iš neteisėtų šaltinių, kyla žalingos praktikos – kibernetinių aferų ar į nepilnamečius orientuoto netinkamo turinio – rizika. Nepaisant šių teigiamų…

  • Politika ir teisė

    Lietuvos ir Prancūzijos Prezidentai aptarė pasirengimą Vilniaus NATO viršūnių susitikimui ir paramą Ukrainai

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje, susitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu. Pokalbyje, kuriame taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Egilas Levitas ir Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kallas, aptartos svarbiausios Vilniaus NATO viršūnių susitikimo temos ir pagalba su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. „Tikimės, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus patvirtinti nauji regiono gynybos planai, taip pat sustiprinta rytinio Aljanso flango ir Baltijos regiono oro gynyba“, – sakė Prezidentas. Lietuvos vadovas taip pat akcentavo poreikį NATO narėms atnaujinti susitarimą dėl gynybai skiriamų lėšų. „Manau, 2 proc. BVP, skiriami gynybai, šiandien turėtų būti grindys, nuo kurių atsispyrę daugiau investuotume į mūsų visų kolektyvinį saugumą, pirmiausia generuodami gynybinius pajėgumus“, – susitikime su Prancūzijos Prezidentu…

  • Politika ir teisė

    Prezidentas: Lietuva remia ir rems Moldovos integraciją į ES

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Miunchene susitiko su Moldovos Respublikos Prezidente Maia Sandu. Susitikime valstybių vadovai aptarė saugumo situaciją regione ir iššūkius, su kuriais susiduria Moldova Rusijai siekiant hibridinėmis priemonėmis destabilizuoti situaciją šalyje. Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos agresija Ukrainoje kelia pavojų kaimyninėms demokratinėms valstybėms, kurios privalo būti pasirengusios atremti hibridinių išpuolių grėsmę. „Visi puikiai suprantame, kokią grėsmę kelia ekspansinė Rusijos politika regione, ir žinome, kokių veiksmų agresorė ėmėsi anksčiau. Privalome būti pasirengę šioms grėsmėms ir gintis kartu. Lietuva deda visas pastangas, kad padėtų Moldovai eiti valstybės nepriklausomybės, demokratijos ir laisvės keliu“, – sakė Prezidentas. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva remia Moldovos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare ir yra pasirengusi suteikti…

  • Politika ir teisė

    Šalies vadovas susitiko su išrinktuoju Čekijos Prezidentu P. Pavelu

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Miunchene vykstančioje saugumo konferencijoje susitiko su išrinktuoju Čekijos Prezidentu Petru Pavelu ir aptarė dvišalius santykius, saugumo situaciją regione, atsaką į Rusijos karą Ukrainoje ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Prezidentas pabrėžė, kad priešakinės gynybos principų įgyvendinimas, Aljansui priklausančių valstybių gynybos biudžetų didinimas ir pagalba Ukrainai transatlantinės integracijos srityje yra vieni svarbiausių liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo prioritetų. „Dabartinė situacija reikalauja, kad visos NATO narės didintų lėšas saugumui užtikrinti ir stiprintų gynybos pramonės pajėgumus. Tikimės, kad Vilniaus viršūnių susitikime priimsime tvirtus įsipareigojimus tolesniam gynybos biudžetų didinimui“, – sakė šalies vadovas. Susitikime Lietuvos Prezidentas akcentavo poreikį toliau didinti karinę pagalbą Ukrainai. Lietuvos valstybės vadovas ir Čekijos išrinktasis…

  • Politika ir teisė

    L. Mažylis dalyvaus „Euronest“ Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Moldovoje

    Vasario 18-21 dienomis Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis dalyvaus „Euronest“ Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Moldovoje, Kišiniove.  Tai jau 10-oji „Euronest“ tarpparlamentinė Asamblėja tarp Europos Parlamento ir Rytų Partnerystės šalių parlamentų: Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos. Moldovoje vyksiančioje sesijoje dalyvaus ir Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovai. Pagrindinė tema Kišiniove – Rusijos karo prieš Ukrainą įtaka Rytų Partnerystei ir kiti geopolitiniai iššūkiai. „Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Dabartinio karo prieš Ukrainą kontekste ES plėtra yra būtina, jei Europoje ir toliau norime išlaikyti demokratiją bei taiką. Žinoma, Ukraina ir Moldova turi būti nebe tik Rytų partnerės, o ir lygiateisės ES narės. Sakartvelas – tiek, kiek…

  • Politika ir teisė

    Socialiniai darbuotojai – merams: „Leiskite mums dirbti, kompetencijų mes turime“

    Jūratė Tamašauskienė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė, Profesinių kompetencijų centro vadovė Televizijoje pasirodžius pirmiesiems kandidatų į savivaldybių merus debatams, apėmė liūdesys – nei ilgalaikės vizijos, nei idėjų, kaip bus sprendžiamos susikaupusios socialinės problemos, nematyti. Visiškai neaišku, ar kandidatai žino, kaip jų savivaldybėje užtikrinamos socialinės paslaugos ir ką jie darys, kad pagerėtų prieinamumas. Juk kiekvieno save gerbiančio mero siekis turėtų būti gyventojų gerovė. Negirdėdami atsakymų, socialiniai darbuotojai klausia kandidatų, kokiomis priemonėmis jie užtikrins savo miesto ar rajono gyventojų teises? Pirma, kaip savivaldybės keis padėtį, užtikrindamos gyventojams kokybiškas socialines paslaugas ir jų pakankamumą? „Būkim biedni, bet teisingi“, – teigia skambus posakis. Lietuvoje nerasime nė vienos savivaldybės, kurioje situacija su socialinių paslaugų užtikrinimu…

  • Politika ir teisė

    Šnipiškių gatvės pertvarkymui paskelbtas tarptautinis konkursas

    Miesto centre esančia Šnipiškių promenada kasdien praeina šimtai miestiečių, tačiau stabteli retai. Šiuo metu gatvei reikia ne tik remonto, bet iš esmės ją pertvarkyti, kad taptų patrauklia viešąja erdve.  Šnipiškių gatvė – neilga, laiptuota pėsčiųjų promenada, besitęsianti nuo Žaliojo tilto autobusų stotelės Kalvarijų gatvėje iki naujai statomo „Artery“ verslo centro. Atnaujinti gatvę skelbiamas architektūrinės idėjos ir jos įgyvendinimo konkursas. Projektuotojai turės pasiūlyti architektūrines idėjas ne tik Šnipiškių gatvei, bet ir šalia esančiam Kazimiero Vasiliausko skverui bei Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios prieigose stovėjusios Šnipiškių Jėzaus koplyčios teritorijai.  „Siekiame sukurti reprezentatyvią, tvarią, visais metų laikais patogią naudotis miesto viešąją erdvę. Ne mažiau svarbu atskleisti daugiasluoksnę šios vietos istoriją. Galbūt vertėtų atkurti Kalvarijų…