• Sveikata

    Po žiemos – į trasą, po savaitės – pas gydytoją: kokios dažniausios bėgikų klaidos pavasarį?

    Pirmas šiltesnis rytas, sportiniai batai ir pažadas sau – šįkart tikrai pradėsiu bėgioti. Po žiemos pertraukos daugelis į trasas grįžta su dideliu užsidegimu, tačiau jau po kelių treniruočių jį dažnai pakeičia nemalonūs pojūčiai kūne bei traumos. Draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad pavasarį bėgimo traumos retai būna atsitiktinės, mat dažniausiai jos – per didelio krūvio pasekmė. „Pavasarį pastebime išaugusį su aktyvumu susijusių traumų skaičių. Dažniausiai jos nutinka ne dėl nelaimingų atsitikimų, o dėl per didelio krūvio ir neįvertintų galimybių. Tipiškas scenarijus – po žiemos pertraukos žmogus nori greitai sugrįžti į buvusią formą ir iš karto renkasi ilgesnius atstumus ar intensyvesnes treniruotes. Tokiais atvejais organizmas tiesiog nespėja prisitaikyti“, – sako BTA…

  • Sveikata

    Sprendimų reikia kartai, ne kadencijai: neišgelbėsime šalies demografijos nepakeitę situacijos su širdies ir kraujagyslių ligomis

    Kasmet Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) per anksti netenkame beveik 5 tūkst. žmonių. Širvintos, Zarasai ar Molėtai – maždaug tokio dydžio miesto gyventojų skaičius kasmet per anksti išnyksta dėl ŠKL. Nors ši problema tęsiasi dešimtmečius, situacija gerėja per lėtai, iki šiol taikytos priemonės kovoje su ŠKL nėra pakankamos. Sveikatos ir ekonomikos ekspertai sako, kad Lietuvai reikia aiškios ambicijos pakeisti situaciją, tad kviečia telktis ilgalaikiams sprendimams bei tarpsektoriniams įsipareigojimams. Būtinos ilgalaikės priemonės Yra problemų, kurias galima išspręsti per metus ar kelis, tačiau yra tokių, kurioms reikia dešimtmečio. Būtent tokioms priklauso ŠKL. Pasak Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko prof. Daliaus Jatužio, širdies ir kraujagyslių ligos nėra tik sveikatos sistemos klausimas. „Širdies…

  • Sveikata

    Aknė vis dažniau kankina ir suaugusiuosius: priežastis atrasti neretai padeda tik kraujo tyrimai

    Aknė – itin dažnai pasitaikanti odos problema, kuri gali paveikti ne tik išvaizdą, bet ir pasitikėjimą savimi bei emocinę savijautą. Nors dažnai manoma, kad ši būklė būdinga tik paaugliams, vis daugiau suaugusiųjų taip pat susiduria su įvairiomis aknės formomis. Jos atsiradimą gali lemti ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir stresas, mityba, gyvenimo būdas ar net kasdien naudojamos kosmetikos priemonės. Dėl sudėtingų priežasčių ir skirtingos eigos aknės gydymui dažnai nepakanka tik tinkamos odos priežiūros. Norint efektyviai su ja kovoti visų pirma reikia išsamesnio organizmo ištyrimo. Nors aknė dažniausiai prasideda paauglystėje, tai tikrai nėra vien jaunuolių problema. Aknė gali varginti ir suaugusiuosius – tiek vyrus, tiek moteris. Tiesa, pastarosioms vyresniame amžiuje ji…

  • Sveikata

    Alergijų daugėja: simptomai gali būti netikėti, o tikrąją priežastį padeda nustatyti tyrimai

    Nors alergijos dažnai siejamos tik su sezonine sloga ar bėrimais, jų tikrasis poveikis yra kur kas platesnis. Šiandien jos vis dažniau pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms ir gali paveikti ne tik kvėpavimo takus ar odą, bet ir virškinimą ar bendrą savijautą. Dėl tokios simptomų įvairovės alergijas atpažinti ne visada lengva, todėl neretai prireikia detalesnio ištyrimo. Alergijų daugėja neatsitiktinai – tai glaudžiai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad įtakos turi tiek aplinkos pokyčiai, tiek mūsų kasdieniai įpročiai. „Mažiau natūralios aplinkos, daugiau taršos, pasikeitusi mityba ir gyvenimas mieste keičia mūsų imuninės sistemos veikimą. Prisideda ir vadinamoji higienos hipotezė – vaikai šiandien rečiau susiduria su…

  • Sveikata

    Orų „amerikietiški kalneliai“: kaip temperatūrų svyravimai veikia mūsų širdį ir kraujagysles?

    Vieną dieną – plius penkiolika ir pavasariškos saulės šiluma, o kitą ­­– žvarbus vėjas ir vos keletas laipsnių šilumos. Tokie temperatūrų svyravimai ne tik nemalonūs, tačiau ir gali tapti rimtu išbandymu širdžiai. Nors kalbant apie orų poveikį sveikatai dažniausiai akcentuojami dideli karščiai, specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į kitą rizikos veiksnį – staigūs temperatūros svyravimai gali kelti didesnį iššūkį širdies ir kraujagyslių sveikatai. „Svarbiausia neuždelsti ir laiku pasikonsultuoti su gydytoju. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai išlieka tarp dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai kreipiasi į gydytojus, todėl ankstyvas reagavimas ir profilaktiniai patikrinimai yra itin reikšmingi“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova. Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo…

  • Sveikata

    Pradedate bėgioti? Vienas tituluočiausių pasaulyje bėgikų atskleidžia, kaip išvengti dažniausių klaidų

    Pavasaris Lietuvoje kasmet pažadina ne tik gamtą, bet ir žmonių norą judėti daugiau – parkuose ir miestų gatvėse gausėja bėgikų, aktyviai buriasi išpopuliarėję bėgimo klubai. Balandžio 7-ąją minėta Pasaulinė sveikatos diena kviečia atkreipti dėmesį į rūpinimosi savo sveikata svarbą. Ekspertai pabrėžia, kad augantis susidomėjimas bėgimu kartu atveria ir galimybę mokytis fiziniu aktyvumu užsiimti sąmoningiau – realistiškai vertinant savo galimybes ir įsiklausant į kūno siunčiamus signalus. Duomenimis paremtas sportas – ne tik profesionalams Profesionaliame sporte duomenų analizė jau seniai yra neatsiejama treniruočių dalis. Tai puikiai iliustruoja vienas ryškiausių šiuolaikinių ilgų distancijų bėgikų – Jacobas Kiplimo. 25-erių olimpinis prizininkas iš Ugandos ne tik iškovojo įspūdingą pergalę 2025 m. Čikagos maratone, bet ir…

  • Sveikata

    Nuo pirmųjų menstruacijų iki menopauzės: kodėl svarbus individualizuotas požiūris į moters sveikatą?

    Dėl nuolat kintančio lytinių hormonų balanso moters organizmas yra biologiškai sudėtinga ir nuolat besikeičianti sistema. Be to, kiekvienos moters organizmas yra unikalus – skiriasi ne tik hormonų veikla, bet ir reakcija į jų pokyčius, gyvenimo būdas bei sveikatos poreikiai. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja akušerė-ginekologė Ieva Žentelienė pabrėžia, kad būtent todėl, siekiant geros savijautos visais gyvenimo etapais, itin svarbus individualizuotas požiūris. „Hormoniniai pokyčiai vyksta nuolat – ne tik kiekvieną mėnesį, bet ir kasdien, net skirtingu paros metu, todėl jie daro tiesioginę įtaką menstruacijų ciklui, moters savijautai ir vaisingumui. Kadangi kiekvienos moters organizmas į juos reaguoja skirtingai, svarbu suprasti, kad tai, kas tinka vienai moteriai ar net artimai…

  • Sveikata

    Ilgaamžiškumo medicina: ką apie mūsų sveikatą pasako kraujo rodikliai

    Ilgaamžiškumą lemia ne tik genetika, bet ir mūsų gyvenimo būdas bei dėmesys savo organizmui. Šiuolaikinė medicina vis didesnę reikšmę teikia kraujo biožymenims – rodikliams, kurie padeda stebėti organizmo senėjimo procesus ir įvertinti ligų riziką dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams. Nors kraujo tyrimai negali tiksliai numatyti gyvenimo trukmės, jie suteikia vertingų įžvalgų apie bendrą sveikatos būklę ir padeda priimti sprendimus, leidžiančius ilgiau išsaugoti gerą savijautą bei gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais medikai visame pasaulyje sutaria, kad kraujo tyrimai gali būti vertingu įrankiu anksti įvertinti organizmo senėjimo procesus ir galimus sveikatos rizikos veiksnius. Ir nors genetika turi įtakos ilgaamžiškumui, tyrimai rodo, kad didžiąją dalį jo lemia gyvenimo būdas ir mūsų pasirinkimai. „Be abejo,…

  • Sveikata

    Gydytoja akušerė-ginekologė apie dažniausias makšties infekcijas: per dažnas intymios zonos prausimas gali padidinti riziką

    Makšties infekcijos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys kreipiasi į gydytoją akušerį-ginekologą, tačiau ne visais atvejais prireikia gydymo. Pasak Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytojos akušerės-ginekologės Eglės Bareikienės, svarbiausia – ne pats radinys, o moters savijauta ir simptomai, todėl sprendimas visada priimamas individualiai, įvertinus konkrečią situaciją. Įprastai moterims diagnozuojamos trys pagrindinės makšties infekcijos: bakterinė vaginozė, grybelinė infekcija (kandidozė) ir trichomonozė. Gydytoja akušerė-ginekologė paaiškina, kad didžiausią įtaką jų atsiradimui turi antibiotikų vartojimas, hormonų svyravimai, stresas ar nusilpęs imunitetas. Taip pat svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip netinkami higienos įpročiai, nauji ar keli lytiniai partneriai, didelis cukraus kiekio vartojimas. „Dažniausiai viskas prasideda nuo makšties mikrobiotos pusiausvyros sutrikimo. Sumažėjus…

  • Sveikata

    Hormonai, stresas ar net bakterijos: kas iš tikrųjų gali sukelti migreną?

    Migrena yra viena dažniausių neurologinių ligų pasaulyje, daranti didelę įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei, darbingumui ir kasdienei veiklai. Nors ji gana paplitusi, ši būklė vis dar dažnai suprantama neteisingai – jos priežastys ir provokuojantys veiksniai gali būti labai įvairūs. Daugeliu atvejų migrena diagnozuojama pagal simptomus ir ligos istoriją, tačiau kartais prireikia ir tyrimų. Migrenos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio hemicrania, reiškiančio „pusė galvos“. Šiai būklei būdingi pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai. Migrena pasireiškia apie 12–15 proc. gyventojų. Kasmet ją patiria iki 17 proc. moterų ir apie 6 proc. vyrų. „Migrena itin dažnai pasitaiko paauglėms mergaitėms ir moterims. Tyrimai rodo, kad paauglystėje mergaitės migrena serga žymiai dažniau nei berniukai, o vaikystėje prasidėjusi…