Kartais atrodo, kad širdis staiga pradėjo daužytis daug stipriau nei įprastai, nors tuo metu ramiai sėdime ar gulime. Toks pojūtis gali išgąsdinti, tačiau jis ne visada reiškia, kad širdies veikla sutriko. Stipresnį plakimą galime pajusti dėl visiškai natūralių organizmo reakcijų, streso ar nuovargio. Vis dėlto kartais tai gali būti ir ritmo sutrikimo požymis. Kaip atskirti šias situacijas ir kada dėl jaučiamo širdies plakimo verta kreiptis į gydytoją? Aiškiau jausti savo širdies dūžius kartais yra visiškai normalu ir savaime nereiškia ligos. Tačiau naujai atsiradusio, pasikartojančio ar kartu su kitais simptomais pasireiškiančio plakimo nereikėtų ignoruoti. Svarbiausia ne spėlioti pagal pojūtį, o prireikus užfiksuoti širdies ritmą ir išsiaiškinti, kas sukelia neįprastus simptomus. „Tai,…

Po vasaros atostogų vaikams tenka iš naujo prisitaikyti prie ankstyvo kėlimosi, didesnio krūvio, pasikeitusios dienotvarkės ir emocinių iššūkių. Nors pirmosiomis savaitėmis nuovargis, sunkesnis susikaupimas ar didesnis dirglumas gali būti natūrali pasikeitusios rutinos dalis, kai kurie užsitęsę ar stiprėjantys simptomai gali įspėti ir apie sveikatos problemas. Plačiau apie tai pasakoja Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Vytenė Menkevičienė. „Vaikų organizmą bene labiausiai paveikia pasikeitęs dienos ritmas ir miego įpročiai. Vasarą jie dažniausiai eina miegoti ir keliasi vėliau, o prasidėjus mokslo metams rytais tenka keltis gerokai anksčiau. Dėl to vaikai gali jaustis mieguisti, stokoti energijos, o vakare vis dar sunkiau užmigti. Prireikia laiko, kol cirkadinis ritmas prisitaiko prie naujos…

Nuolatinis technologijų tobulėjimas atveria vis platesnes galimybes pažinti savo sveikatą. Anksčiau stebėjome tik nueitus žingsnius, miego valandas ar sudegintas kalorijas, o šiandien vis dažniau skaičiuojame ir, pavyzdžiui, suvartotų baltymų gramus. Į šią tendenciją reaguoja ir technologijų gamintojai – programėlės kaip „Samsung Health“ padeda vartotojams patogiai sekti, ar organizmas gauna pakankamai jam būtinų medžiagų. Tad kiek baltymų mums iš tiesų reikia, kaip jų kiekis lemia mūsų savijautą ir kokių kitų medžiagų nevalia nepamiršti? Asmeninis treneris Titas Milašius pastebi, kad baltymų skaičiavimas tapo toks svarbus ne veltui. Šios medžiagos yra kritiškai svarbios raumenų masės palaikymui bei augimui, padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, dalyvauja daugelyje organizmo procesų ir yra absoliučiai būtinos normaliai jo…

Po vasaros sugrįžus į įprastą rutiną dažną pradeda varginti padidėjęs nuovargis, dirglumas ar nuotaikų svyravimai. Nors tokią savijautą gali lemti miego trūkumas, netinkama mityba ar įvairūs sveikatos sutrikimai, viena iš galimų priežasčių – vitaminų ir mikroelementų trūkumas. Ką verta pasitikrinti, kokie simptomai gali išduoti tam tikrų medžiagų stoką ir kodėl nevertėtų savarankiškai griebtis papildų, pasakoja Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Ieva Rainienė. „Artėjantis šaltasis metų laikas yra puikus metas įvertinti vitaminų ir mikroelementų kiekį organizme net ir nejaučiant ryškių negalavimų. Laiku atlikti tyrimai gali padėti pastebėti jų trūkumą ir tikslingiau koreguoti mitybą ar, esant poreikiui, pasirinkti tinkamus papildus. Taip galima pasirūpinti, kad prieš prasidedant intensyvesniam virusinių…

Po vasaros grįžtant į įprastą ritmą neretai vargina nuovargis, energijos stoka, plaukų slinkimas ar suprastėjusi odos būklė. Tačiau šių simptomų nereikėtų automatiškai sieti vien su prasidėjusiu šaltuoju sezonu – jie gali signalizuoti ir apie geležies trūkumą organizme. Kaip jį atpažinti, kada verta atlikti kraujo tyrimus ir kaip atkurti sumažėjusias geležies atsargas, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Jolanta Gerdvilienė. Geležis yra vienas svarbiausių žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų, nes ji padeda pernešti deguonį iš plaučių į visus audinius ir yra itin svarbu normaliai raumenų, ląstelių bei nervų sistemos veiklai. Ilgalaikis jos trūkumas gali neigiamai paveikti smegenų veiklą ir atmintį, silpninti imuninę sistemą bei didinti širdžiai tenkantį krūvį.…

Prasidėjus mokslo metams, į vaikų kasdienybę sugrįžta ne tik pamokos, darželis ir nauja rutina, bet ir daugiau virusų. Sloga, kosulys bei kiti peršalimo simptomai šiuo laikotarpiu gali kartotis dažniau, o kartais atrodo, kad vaikas vos pasveiko, ir jau serga iš naujo. Vis dėlto dažnesnės infekcijos dažniausiai nėra silpno imuniteto požymis – tai natūrali organizmo reakcija į didesnį aplinkoje cirkuliuojančių virusų kiekį. Kada dėl dažno sirgimo nerimauti nereikėtų, o kokie požymiai jau gali rodyti, kad vaiką verta išsamiau ištirti? Sugrįžę į darželius ir mokyklas vaikai daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, liečia bendrus žaislus ir paviršius, todėl virusai lengviau plinta. Mažesni vaikai dar tik mokosi tinkamos higienos įpročių ir dažnai liečia veidą, tad…

Rudenį daugelis vėl prisimena retinolį – vieną dažniausiai minimų veikliųjų medžiagų kalbant apie odos atsinaujinimą, pigmentaciją ar pirmuosius senėjimo požymius. Vis dėlto dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai įspėja: nors retinolis gali būti naudingas įvairioms odos problemoms spręsti, skubėjimas čia dažniau pakenkia nei padeda. Per stipri priemonė, per dažnas naudojimas ar kelių aktyviųjų medžiagų derinimas vienu metu gali baigtis ne gražesne oda, o paraudimu, pleiskanojimu ir sudirgimu. Kam retinolis naudingas ir kada tikėtis rezultato? Retinolis – vitamino A darinys, odoje virstantis aktyvia retinoine rūgštimi ir veikiantis įvairius ląstelių procesus. Pasak I. Gylienės, jis skatina epidermio atsinaujinimą, gali padėti koreguoti išryškėjusią pigmentaciją ar būti naudingas siekiant odos atjauninimo – t. y.…

Nuo erkinio encefalito galima skiepytis bet kuriuo metų laiku, todėl vasaros pabaiga ar ruduo nėra priežastis atidėti vakcinaciją iki kito pavasario. Priešingai – Lietuvoje vasaros pabaiga ir ankstyvas ruduo yra aktyvus erkių sezonas, todėl tikimybė užsikrėsti šia liga ir susirgti yra labai didelė. Nereikėtų manyti, kad erkės tyko tik giliuose miškuose – jų galima sutikti ir miestų parkuose, soduose, sodybose, pamiškėse ar kitose žaliosiose erdvėse. Būtent Lietuvoje tarp Europos Sąjungos šalių nustatoma daugiausia erkinio encefalito atvejų, o vienintelė veiksminga erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra vakcinacija. „Jei žmogus iki šiol nebuvo pasiskiepijęs, verta tai padaryti kuo greičiau. Kuo anksčiau pasirūpinama apsauga, tuo greičiau ji susiformuoja – saugesni būsite dar šio rudens…

Daugelis žmonių mano, kad padidėjęs cholesterolis yra tiesioginė netinkamos mitybos ar nepakankamo fizinio aktyvumo pasekmė. Vis dėlto net ir laikantis sveikos gyvensenos cholesterolio rodikliai ne visada būna optimalūs – jiems įtakos turi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir genetika, amžius bei kiti organizmo ypatumai. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, normalaus kūno svorio palaikymas ir nerūkymas yra svarbūs tiek cholesterolio rodikliams, tiek bendrai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Tačiau gyvenimo būdo pokyčių poveikis skirtingiems žmonėms nėra vienodas. „Vienam žmogui mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis pakeitus mitybą gali sumažėti gana reikšmingai, o kitam – pakisti tik nežymiai. Tai priklauso nuo pradinio cholesterolio lygio, genetinių ypatumų, amžiaus, medžiagų apykaitos…

Nors visuomenėje savo sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio, neturėdami jokių nusiskundimų žmonės profilaktiškai tikrinasi dar gana retai. Vis dėlto dalis sveikatos sutrikimų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai suteikia galimybę juos pastebėti ir pradėti gydyti anksčiau. Kokie tyrimai svarbūs skirtingo amžiaus žmonėms, paaiškina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Laura Tamašauskienė. „Daugiausia neaiškumų kelia tie sveikatos sutrikimai, kurių simptomai iš pradžių būna labai neryškūs ar nespecifiniai. Pavyzdžiui, esant geležies ar vitamino D stokai, skydliaukės, kepenų ar kitų hormonų veiklos sutrikimams, žmogus kurį laiką gali visai nieko nejausti arba skųstis bendru nuovargiu, mieguistumu, virškinimo sutrikimais. Tokius požymius neretai siejame su stresu, netaisyklinga mityba ar prastu…