Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti „British Journal of Nutrition“ leidinyje ir pristatomi ką tik išleistame „Pasauliniame pranešime apie augalinės kilmės maistines medžiagas“, pabrėžia, kad viso pasaulio žmonių mityboje labai trūksta vaisių ir daržovių. „Amway“ „Nutrilite“ Sveikatos instituto užsakytais tyrimais nustatyta, kad dauguma viso pasaulio suaugusiųjų turėtų vartoti bent dvigubai daugiau vaisių ir daržovių, kad laikytųsi minimalių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, pagal kurias reikėtų vartoti penkias vaisių ir daržovių porcijas (400 gramų) per dieną. Be to, didžiajai daugumai suaugusiųjų visame pasaulyje – nuo 60 iki 87 procentų 13 geografinių mitybos regionų – nepavyksta laikytis šios rekomendacijos, todėl jiems trūksta svarbiausių maistinių medžiagų, o sveikatai nesuteikiama maksimali nauda. Taip pat didelis skirtumas tarp…

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad visame pasaulyje yra per mažai vartojama vaisių ir daržovių – tai lemia, kad žmonių sveikatai nesuteikiama maksimali nauda. Todėl skiriamas ypatingas dėmesys informacijai apie šios tendencijos įtaką mūsų sveikatai bei apie augalinės kilmės maistines medžiagas, kurios užtikrina gerą sveikatos būklę. „Nutrilite“ Sveikatos institutas užsakė atlikti naujus mokslinius tyrimus, kurie buvo paskelbti žurnale „British Journal of Nutrition“, o taip pat panaudoti rengiant „Pasaulinį pranešimą apie augalinės kilmės maistines medžiagas“. „Pasaulinis pranešimas apie augalinės kilmės maistines medžiagas“: trumpoje pasaulinėje apžvalgoje apie vaisių ir daržovių vartojimą bei galimybes juos vartoti, ir augalinės kilmės maistinių medžiagų pasisavinimo pasekmes pateikiama nauja informacija apie galimybes vartoti vaisius ir daržoves bei jų…

Skaičiuojant paskutines vasaros dienas sumanios šeimininkės pradeda galvoti kaip kuo ilgiau išsaugoti šviežias derliaus gėrybes, kuriomis visa šeima galėtų mėgautis ištisus metus. Restorano „Brasserie Verres en Vers“ virtuvės vadovas Gediminas Andriuškevičius, remdamasis ilgamete patirtimi, išskiria pagrindinius dalykus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, prieš pradedant šaldymo procesą. Penki G. Andriuškevičiaus patarimai maisto produktų šaldymui: Optimaliausia temperatūra užšaldymui yra -18 laipsnių, kadangi joje nebesiveisia didžioji dalis mikroorganizmų. Prieš šaldymo procesą maisto produktus būtina sudėti į maišelius arba indelius ir sandariai uždaryti. Sultiniams, sriuboms, uogoms arba biriems maisto produktams geriausiai tiks plastikiniai indeliai, o šaldomą mėsą ar žuvį geriau patalpinti maišeliuose, kadangi taip į ją paklius mažiausiai oro ir mėsa neišdžius. Šaldiklyje daržoves,…

Kanadiečių mokslininkas Hansas Selye, sukūręs streso terminą, stresą įvardijo kaip organizmo reakciją tiek į neigiamus, tiek į teigiamus dirgiklius. Vis dėlto žodis „stresas“ daugeliui asocijuojasi tik su neigiamomis emocijomis. Šiuolaikinėje visuomenėje neigiamas stresas yra įprastas reiškinys, tad žmonės ieško būdų, kaip jį malšinti – alkoholiu, vaistais ar kitais būdais, tačiau specialistai teigia, kad pirmiausia reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir sureguliuoti mitybą. Psichologo, psichoterapeuto Jevgenijaus Šarovo teigimu, ilgalaikis neigiamas stresas dažnai virsta nuolatiniu nerimu, su kuriuo susidoroti prireikia ir psichoterapeutų pagalbos, o esant sunkiai formai – skiriami net ir antidepresantai. Norėdami patys įveikti neigiamo streso poveikį, žmonės dažnai griebiasi daug paprastesnių veiksmų – pavyzdžiui, valgydamas žmogus aprimsta, nes perjungia dėmesį,…

Gydytojų iniciatyva suburta „Santa.lt“ komanda, atstovaujanti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikai, „Velomaratone“ dalyvaus su specialia misija. Savo pavyzdžiu medikai nori atkreipti visuomenės dėmesį bei paskatinti sveikai ir aktyviai leisti savo laisvalaikį. „Santa.lt“ komandą sudaro įvairių sričių specialistai: genetikai, pilvo chirurgai, urologai, ginekologai, anesteziologai-reanimatologai ir kiti. Ši komanda buvo suburta pačių gydytojų iniciatyva, o jų pagrindinis siekis – savo pavyzdžiu paskatinti žmonės įsijungti į sveikos gyvensenos judėjimą. „Įvairiuose dviračių sporto renginiuose kiekvieną kartą kolegos netikėtai susitikdavo. Tad jiems gimė idėja – atstovauti savo įstaigai įvairiuose sporto renginiuose ir važiuoti už Santariškių klinikas. Tokiu būdu buvo suburta „Santa.lt“ komanda, pasigaminti komandos marškinėliai, vėliavos“, – pasakojo VUL Santariškių klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė.…

Šiandien švara pasirūpinti itin paprasta – kiekvienuose namuose apstu įvairių skalbimo ir valymo priemonių: ploviklių, šveitiklių, purškiklių ir kitos buitinės chemijos. Nors šie „pagalbininkai“ leidžia turėti švarius namus, dažnai užmirštama, kad buitinė chemija turi ir neigiamą pusę – joje esančios medžiagos gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Gydytojų prognozės taip pat nežada nieko gero – sakoma, kad jau kitąmet alergiškas bus kas antras europietis. „Kvėpavimo sistemai kenkiantys valikliai savo sudėtyje įprastai turi bent 10 proc. ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų, kurios alergizuoja. Buitinės chemijos kvapai, dirgindami nosies gleivinę, gali sukelti slogą, migreninius galvos skausmus ar net astmos priepuolius, o įvairių buitinių cheminių medžiagų „kokteilis“ namų aplinkoje gali ne tik kartą nugraužti rankas,…

Dėl pernelyg greitai sugedusio maisto žmonės dažnai peikia suprastėjusią produktų kokybę, tačiau, pasak specialistų, kartais reikėtų kaltinti pasenusias technologijas. Skirtingiems maisto produktams bei patiekalams reikia ne tik skirtingos laikymo temperatūros, bet ir nevienodos drėgmės ar deguonies lygio, tad natūralu, jog tomis pačiomis sąlygomis laikyti skirtingą maistą yra mažų mažiausiai negudru. Šiuolaikinių technologių tikslas prisitaikyti prie gamtos padiktuotų sąlygų tampa vis realesnis, tad žmonėms belieka pasidomėti apie naujausias buities technikos galimybes ir jas išnaudoti. „Pastebima, kad buities techniką besirenkantiems lietuviams vienu svarbiausių aspektų tampa išmaniosios technologijos, – komentuoja įmonės „Bosch“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Adomas Pesliakas. – Manau, kad tai tik laiko klausimas, kada išmanūs įrenginiai pakeis senuosius virtuvės ir kitus…

Dėl pernelyg greitai sugedusio maisto žmonės dažnai peikia suprastėjusią produktų kokybę, tačiau, pasak specialistų, kartais reikėtų kaltinti pasenusias technologijas. Skirtingiems maisto produktams bei patiekalams reikia ne tik skirtingos laikymo temperatūros, bet ir nevienodos drėgmės ar deguonies lygio, tad natūralu, jog tomis pačiomis sąlygomis laikyti skirtingą maistą yra mažų mažiausiai negudru. Šiuolaikinių technologių tikslas prisitaikyti prie gamtos padiktuotų sąlygų tampa vis realesnis, tad žmonėms belieka pasidomėti apie naujausias buities technikos galimybes ir jas išnaudoti. „Pastebima, kad buities techniką besirenkantiems lietuviams vienu svarbiausių aspektų tampa išmaniosios technologijos, – komentuoja įmonės „Bosch“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Adomas Pesliakas. – Manau, kad tai tik laiko klausimas, kada išmanūs įrenginiai pakeis senuosius virtuvės ir kitus…

Daugelis įsitikinę, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ūmine žarnyno infekcine liga – salmonelioze – yra valgant kiaušinius bei vištieną. Keista, bet pamirštama apie daugybę kitų pasitaikančių galimybių susirgti – užsikrėsti galima ir nuo įvairių naminių paukščių ar gyvūnų, taip pat – nuo nešvarių vaisių ir daržovių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos skyriaus specialistai atkreipia dėmesį į pagrindinius ligos sukėlėjus ir priemones, padedančias išvengti šios nemalonios ligos. Palyginus su kitomis šalimis, sergamumas salmonelioze Lietuvoje yra gana didelis – maždaug 66 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Dažniausiai užsikrečia vaikai ir vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys bei kenčiantieji nuo mažo skrandžio rūgštingumo. Salmoneliozė pasireiškia karščiavimu, viduriavimu, galvos, pilvo ar raumenų skausmais ir kitais…