Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad visame pasaulyje yra per mažai vartojama vaisių ir daržovių – tai lemia, kad žmonių sveikatai nesuteikiama maksimali nauda. Todėl skiriamas ypatingas dėmesys informacijai apie šios tendencijos įtaką mūsų sveikatai bei apie augalinės kilmės maistines medžiagas, kurios užtikrina gerą sveikatos būklę.
„Nutrilite“ Sveikatos institutas užsakė atlikti naujus mokslinius tyrimus, kurie buvo paskelbti žurnale „British Journal of Nutrition“, o taip pat panaudoti rengiant „Pasaulinį pranešimą apie augalinės kilmės maistines medžiagas“. „Pasaulinis pranešimas apie augalinės kilmės maistines medžiagas“: trumpoje pasaulinėje apžvalgoje apie vaisių ir daržovių vartojimą bei galimybes juos vartoti, ir augalinės kilmės maistinių medžiagų pasisavinimo pasekmes pateikiama nauja informacija apie galimybes vartoti vaisius ir daržoves bei jų vartojimą visame pasaulyje ir augalinės kilmės maistinių medžiagų pasisavinimo pasekmes – veiksmingi organiniai junginiai, aptinkami vaisiuose ir daržovėse gali pagerinti sveikatos būklę, pavyzdžiui, sustiprinti organizmo antioksidacinę apsaugą ir imunitetą.
Svarbiausios įžvalgos Svarbiausi faktai
Daugumai suaugusiųjų visame pasaulyje nepavyksta vartoti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo minimalaus vaisių ir daržovių kiekio. Kad laikytųsi minimalių pasaulinių rekomendacijų, dauguma žmonių turėtų jų vartoti bent dvigubai daugiau nei vartoja dabar. Kliūtys, trukdančios vartoti vaisius ir daržoves, gali būti šios: pernelyg aktyvus, dinamiškas ir užimtas gyvenimas, kaina, sezoninis ir geografinės jų vartojimo galimybės. 60-87 proc. žmonių visame pasaulyje nepavyksta laikytis rekomenduojamos bent penkių porcijų (arba 400 gramų) vaisių ir daržovių per dieną normos.
Tie, kurie vartoja mažiau nei penkias porcijas per dieną (t.y. mažai vartojantys), vidutiniškai suvartoja maždaug nuo trečdalio iki pusės minimalios rekomenduojamos vaisių ir daržovių normos.
Nedaugelis vaisių ir daržovių kategorijų gali būti plačiai vartojama visame pasaulyje dėl galimybių juos vartoti nebuvimo. Tyrimuose dalyvavusiuose regionuose daugiausiai galimybių vartoti yra šiuos vaisius ir daržoves bei su jais susijusių augalinės kilmės maistinių medžiagų pavyzdžius:
Vaisinės daržovės, pvz. pomidorai (alfa-karotinas, beta-karotinas ir likopenas), kukurūzai (liuteinas /zeaksantinas) ir baklažanai (antocianidinas).
Atogrąžų ir subtropiniai vaisiai, pvz. plantanai (alfa-karotinas ir beta-karotinas), mangai (beta-karotinas), papajos (beta-kriptoksantinas) ir gvajavos (likopenas).
Suvartojamų augalinės kilmės maistinių medžiagų įvairovė ir kiekis gali labai skirtis įvairiuose regionuose dėl galimybių vartoti vaisius ir daržoves skirtumų. Vaisiai
Dažnai vartoti citrusinius vaisius turi galimybes Šiaurės Amerikos, Australijos ir Pietų / Centrinės Amerikos, Rytų Europos ir Šiaurės Afrikos / Artimųjų Rytų regionai, mažiau – kiti regionai.
Vartoti melionus daugiau galimybių turi Rytų Europos, Šiaurės Afrikos / Artimųjų Rytų ir Azijos regionai nei kiti regionai.
Daržovės
Vartoti kopūstines daržoves daugiau galimybių turi Azijos, Pietų Afrikos ir Vakarų, Šiaurės bei Rytų Europos regionai nei kiti regionai.
Vartoti šakniavaisius daugiausiai galimybių turi Europos regionai.
