• Studijos

    Kokios galimybės laukia būsimų studentų?

    Kaip ir kiekvieną vasarą absolventų pečius pradeda slėgti vienas sunkiausių sprendimų – kokį karjeros kelią pasirinkti ir ką studijuoti. Rinktis tikrai yra iš ko, tačiau kaip nesuklysti ir ką šiandien pataria specialistai? Populiariausi – sveikatos ir ugdymo mokslai Pasirinkti tinkamą studijų kryptį ir profesinį kelią yra vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, kurį turi padaryti jaunas žmogus. Vien koleginis sektorius šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis iš 280 studijų programų. Tad opcijų tikrai yra, tačiau kaip pasirinkti teisingai? Remiantis liepos mėnesio duomenimis, daugiausiai prašymų pirmuoju pageidavimu studijuoti kolegijose pateikta į sveikatos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių programas. Tarp stojančiųjų taip pat populiarios inžinerijos mokslų ir ugdymo mokslų studijų krypčių…

  • Studijos

    Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai laikinai vadovaus dr. Žymantė Jankauskienė

    Buvusiam Kauno technikos kolegijos (KTK) vadovui Nerijui Varnui baigus antrąją kadenciją ir pasitraukus tiek iš KTK, tiek ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vadovo pareigų, jį pakeis ir koleginį sektorių atstovaus Vilniaus kolegijos vadovė dr. Žymantė Jankauskienė. N. Varnas Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai vadovavo penkerius metus. Nuo šiol LKDK vairą perima Vilniaus kolegijos direktorė, buvusi LKDK viceprezidentė dr. Žymantė Jankauskienė. Dr. Ž. Jankauskienė, laikinai einanti Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidento pareigas, teigia, kad šiandien, pokyčių kontekste, svarbiausia – konstruktyvus dialogas. „Būti šios organizacijos laikinąja vadove yra šiuo metu svarbi atsakomybė ir įpareigojimas. Pastarasis laikmetis aktualizavo kolegijų sektoriaus iššūkius: stojančiųjų skaičiaus mažėjimą, koleginio sektoriaus pokyčius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomą…

  • Studijos

    Europos kino mugės Berlyne dėmesio centre – Lietuva ir kitos Baltijos šalys

    Su darbo vizitu lankydamasis Berlyne kultūros ministras Simonas Kairys dalyvavo 73-iojo tarptautinio Berlyno kino festivalio atidarymo ceremonijoje, taip pat festivalyje vykstančios Europos kino mugės atidaryme. Šiemet viename iš svarbiausių tarptautinių kino industrijos renginių Baltijos šalims suteiktas ypatingas statusas – Lietuva, Latvija ir Estija prisistato specialiojoje „Country in Focus“ programoje.   „Pastaruoju metu Lietuvos kino sektorius demonstruoja išskirtinius pasiekimus. Šiemet mūsų kino kūrėjai pateko tarp Berlinalės talentų, o prodiuseriai pristatomi specialiose programose, kurios padės megzti tarptautinius ryšius, ieškoti kitų galimybių. Europos kino mugėje pristatysime du lietuviškos dokumentikos projektus, taip pat parodysime Arūno Žebriūno filmą „Gražuolė“, įtrauktą į Berlinalės retrospektyvinę programą. Didžiuojamės tuo, kad Berlinale Series Market Select sekcijoje rodomas naujas lietuviškas serialas „Trolių ferma“. Taigi, dabar, kartu su kitomis Baltijos…

  • Studijos

    Įvertinti Vilniaus universiteto chorų meno vadovės Rasos Gelgotienės nuopelnai Lietuvai

    2023 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo Lietuvos chorų sąjungos prezidentę, Vilniaus universiteto merginų choro „Virgo“, akademinio choro „Gaudeamus“ bei mišraus choro „Pro musica“ meno vadovę ir vyr. dirigentę, Dainų švenčių kūrybinių grupių narę, Pasaulio lietuvių dainų švenčių bei Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“ meno vadovę, Lietuvos chorų sąjungos prezidentę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentę bei trijų knygų chorvedybos temomis autorę Rasą Gelgotienę ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Šia proga Rasą Gelgotienę kalbina Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kolega, žymus chorų vadovas, pedagogas ir muzikologas Rolandas Aidukas. R.A. Miela Rasa, Jūs esate apdovanota visais atžvilgiais. Kuris apdovanojimas Jums yra svarbiausias? Rasa Gelgotienė: Daugiausia…

  • Studijos

    Atsisveikinimas su Antanu Terlecku

                               Atsisveikinimas su Antanu Terlecku 2023 m. vasario 16-ąją, eidamas 96-uosius metus mirė Lietuvos disidentas, politinis kalinys, Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius. Antanas Terleckas. Su Antanu Terlecku bus galima atsisveikinti jau rytoj, 2023 m. vasario 18 d., šeštadienį, nuo 10 iki 20 val. (Vilniaus laidojimo rūmuose ,,Ritualas”(I salė, Olandų g.22, Vilnius) ir sekmadienį, vasario 19 d. nuo 10 iki 15 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovai ir darbuotojai Antano Terlecko atminimą pagerbs rytoj, vasario 18 d., 11 val. ir sekmadienį nuo 13.30 val. ir kartu palydės Velionį į amžinojo poilsio vietą Rokantiškių kapinėse. Šv. Mišios už Antaną Terlecką bus aukojamos rytoj,…

  • Studijos

    Seimas – tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje

    2023 m. vasario 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Vasario 23–26 dienomis Seimas antrą kartą įsitrauks į didžiausią šalyje kultūros šventę – 23-iąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę. Sostinės Vilniaus 700-ajam gimtadieniui dedikuotame renginyje Seimo stendas pakvies per įvairias veiklas iš arčiau susipažinti su parlamento darbu ir atrasti skaitantį ir kuriantį parlamentą. Seimo erdvė, įsikūrusi 3 salėje 3.22 stende, Knygų mugės dalyvius visas dienas kvies dalyvauti įvairiose veiklose, skirtose daugiau sužinoti apie parlamento darbą, teisėkūros procesą ir piliečių galimybes jame dalyvauti, svarbiausius Lietuvos valstybingumo raidos įvykius. Seimo stende lankytojai turės galimybę susitikti ir pabendrauti su Seimo nariais, pasitikrinti žinias viktorinoje apie Lietuvos parlamentarizmą ir išbandyti „Politinį kompasą“, kuris padės nusistatyti savo…

  • Studijos

    „Telia“ kviečia remti Ukrainą per atlikėjos Jamalos koncerto filmą

    Artėjant Rusijos karo Ukrainoje metinėms, „Telia Play“ savo turinio platformoje pristato išskirtinę premjerą – 2016 metų „Eurovizijos“ nugalėtojos ukrainietės Jamalos koncertą, vykusį Vilniuje. Visi už filmo koncerto peržiūras surinkti pinigai bus paaukoti akcijai „Radarom“ ir Ukrainą remiančiai organizacijai. Jausmingas ir elegantiškas neįprasto balso tembro atlikėjos koncertas, kurį galės išvysti žiūrovai, įvyko praėjusių metų vasarą Vilniuje, LDK Valdovų rūmų kieme. Koncertą „Telia Play+“ platformoje galima už 2,90 eur, o visi surinkti pinigai iki vasario 24 d. bus paaukoti „Radarom“ akcijai, o jai pasibaigus – Ukrainą remiančiai „Blue/Yellow“ organizacijai. Akcija vyks nuo vasario 17 d. iki kovo 31 d.  „Praėjus beveik metams nuo siaubingo karo pradžios, mūsų pagalba Ukrainai vis dar yra…

  • Studijos

    Į Vilniaus knygų mugę atvykstantys knygų vaikams kūrėjai iš Ukrainos kvies statyti ir kurti

    Daugiausia užsienio svečių į Vilniaus knygų mugę šiemet atvyksta iš Ukrainos. Vieni jų – nuostabių knygų vaikams kūrėjai Romana Romanyšyn ir Andrijus Lesivas, čia ne tik pristatysiantys knygas, atidarysiantys parodą, vesiantys dirbtuves, bet ir kviesiantys statyti ir kurti. Lietuviškai yra pasirodžiusios jau trys autorių knygos: leidykla „Baltų lankų vadovėliai“ yra išleidusi knygeles „Garsiai, tyliai, kuždomis“ ir „Taip aš matau“, o pernai, jau prasidėjus karui Ukrainoje, leidykla „Baltos lankos“ išleido iliustruotą knygą „Kaip Karas pakeitė Rondą“ (iš ukrainiečių k. vertė Donata Rinkevičienė).  Tiesa, nors knyga buvo sukurta kiek anksčiau, patys autoriai sako, kad dabartinio karo kontekste jos aktualumas nė kiek nesumažėjo, priešingai – net išaugo.  „Tuomet, po Maidano revoliucijos ir 2014 m. Krymo aneksijos,…

  • Studijos

    Seimo Pirmininkė: „Lietuva niekada nepametė laisvos ir nepriklausomos valstybės idėjos“

    2023 m. vasario 16 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu sveikina Valstybės atkūrimo dienos proga. „Prieš 105 metus tautos išrinkti atstovai signatarai, pasirašydami Lietuvos nepriklausomybės nutarimą, dar vadinamą Vasario 16-osios aktu, žinojo, kokios sudėtingos buvo geopolitinės, ekonominės, vidinės ir kitos aplinkybės. Jau nekalbant apie tai, kad pasaulis neskubėjo pripažinti naujos valstybės. Nors kliūdama ir griūdama, „demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė“ atsistojo ant kojų ir žengė savo keliu. Per vos daugiau nei šimtmetį buvo visko. Teko ir prievarta kristi. Bet Lietuva kėlėsi ir ėjo toliau. Nes, kad ir kas būtų, niekada nepametė laisvos ir nepriklausomos valstybės idėjos. Dabar Lietuva pasitiki savimi, yra stipri, turi…