Studijos

Įvertinti Vilniaus universiteto chorų meno vadovės Rasos Gelgotienės nuopelnai Lietuvai

2023 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo Lietuvos chorų sąjungos prezidentę, Vilniaus universiteto merginų choro „Virgo“, akademinio choro „Gaudeamus“ bei mišraus choro „Pro musica“ meno vadovę ir vyr. dirigentę, Dainų švenčių kūrybinių grupių narę, Pasaulio lietuvių dainų švenčių bei Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“ meno vadovę, Lietuvos chorų sąjungos prezidentę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentę bei trijų knygų chorvedybos temomis autorę Rasą Gelgotienę ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.

Šia proga Rasą Gelgotienę kalbina Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kolega, žymus chorų vadovas, pedagogas ir muzikologas Rolandas Aidukas.

R.A. Miela Rasa, Jūs esate apdovanota visais atžvilgiais. Kuris apdovanojimas Jums yra svarbiausias?

Rasa Gelgotienė: Daugiausia savo gyvenime esu gavusi apdovanojimų tarptautiniuose ir nacionaliniuose chorų konkursuose – jie man visi be galo brangūs, nes visuomet gaunami už labai didelį įdėtą darbą. Taip pat, netikėtai reikšmingą apdovanojimą gavau prieš keletą mėnesių iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA), kuri įvertino mano dėstymo vizitą į Ukrainą karo metu. Dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanojimas man svarbus tuo, kad jis tarsi apibendrina visus mano pasiekimus. Tai nėra ordinas už vieną konkretų darbą, nes jis įvertina visą mano gyvenimo veiklą. Gaudama šį garbingą apdovanojimą visuomet žinau, jog tai ne tik mano vienos nuopelnas. Choro dirigento darbo specifika yra tokia, kad visi pasiekimai yra daugelio žmonių, mano vadovaujamų choristų ir chormeisterių nuopelnas.

R. A.: Visai neseniai, jau antrąjai kadencijai esate išrinkta Lietuvos chorų sąjungos prezidente. Sveikinu! Kuo svarbi Jums ši veikla?

R. G.: Darbas Lietuvos chorų sąjungoje man labai svarbus. Tikriausiai būčiau norėjusi būti politike, nes man labai rūpi visi mūsų šalyje vykstantys procesai. Gal esu pernelyg didelė optimistė, romantikė ir naivi, bet man tikrai atrodo, kad būtent mes, Lietuvos žmonės, kuriame savo šalies ateitį. Labai tikiu demokratija, pilietine visuomene. Chorų sąjunga yra tokia organizacija, kuri gali ir privalo po kažkiek keisti Lietuvos chorų kultūros situaciją. Ne paslaptis, kad iširus sovietų sąjungai, iškilo grėsmė šalies chorų egzistavimui, nes jauna valstybė neprisiėmė atsakomybės už šią sritį (beje, tas pats atsitiko ir su visomis kitomis posovietinėmis šalimis – Gruzija, Ukraina ir pan). Stiprybės tame chorų nykimo procese suteikė Vakarų šalių pavyzdys – matėme ten milžinišką chorų veiklą: stiprius chorų kolektyvus mokyklose, universitetuose, laisvalaikio klubuose. Šis procesas vis dar tebevyksta – mūsų Lietuvos chorų sąjungai tenka įrodinėti, įtikinėti valstybės įstaigas, savivaldybes, kad chorinis dainavimas yra ypač reikalingas žmonėms. Esu išrinkta sąjungos prezidente antrąjai kadencijai ir man labai svarbu, kad didžioji dauguma Tarybos narių pasisakė ir balsavo už mane, tai man yra svarbu, nes šie žmonės labai gerai matė ir žinojo mano realius darbus.

R. A.: Vadovaujate Vilniaus universiteto chorams, kurie yra labai gerai žinomi. Kas skatina Jus aprėpti tiek daug choro kolektyvų vienu metu? Juk ir vienam choro kolektyvui vadovauti yra labai sunku…

R. G.: Net trys Vilniaus universiteto (VU) choruose „mano rankose“ atsirado palaipsniui. Pirmiausia buvau pakviesta dirbti su dar 1980 m. įkurtu fakultetiniu merginų choru „Virgo“, kuris metams bėgant stiprėjo, augo. Su šiuo choru pradėjome pirmąsias keliones po pasaulį paskutiniais sovietų epochos metais ir sulaukėme tarptautinių apdovanojimų. Netrukus VU akademinio mišraus choro taryba ir prezidentas Jeronimas Jankauskas pakvietė mane dirbti ir su VU mišriuoju choru. O chorą „Pro musica“ kūriau su merginomis iš „Virgo“ choro, kurios nusprendė, jog universitetui reikia alumnų choro. Dirbti su trimis chorais tikrai nėra lengva, kadangi tai yra visiškai savarankiški chorai (beja, nėra nei vieno choristo, kuris dainuotų iš karto dviejuose choruose). Chorai turi visiškai unikalius repertuarus, savo koncertinius planus, netgi skiriasi ir darbo su kolektyvais metodika: juk vienaip reikia dirbti su merginomis, kitap – su mišriu choru (moterys ir vyrai), o dar kitokia yra darbo su alumnų choru specifika.

Tačiau taip dirbti kartais yra efektyviau ir ekonomiškiau: pavyzdžiui, pasirinkdama chorinį repertuarą aš iškarto galvoju, kuris kūrinys tiktų konkrečiam iš kolektyvų. Mano kontaktai užsienyje ir gastrolių organizavimas tuoj pat yra modeliuojami visiems trims chorams. Smagi yra galimybė daryti bendrus visų chorų koncertus! Juk su trimis chorais mes beveik visuomet klausytojams galime parodyti valandos trukmės programą, o ir klausytojų tuomet choristai pasikviečia daug daugiau, ko negalėtų padaryti vienas choras. Ypač man patinka tai, jog visi trys chorai gali bendradarbiauti atliekant stambių formų kūrinius bei organizuojant edukacinį projektą „Klasika visiems“.

R. A.: Kur slypi Jūsų charizma?

R. G.: Manau, kad visi mėgėjų chorų vadovai turi tą vadinamąją „charizmą“, turi lyderio savybių. Be to lyderio ir pačių chorų nebūtų. Tiesiog neliktų choro dainininkų motyvacijos: juk jie į chorą ateina savanoriškai, leidžia jame savo brangiausią laiką – laisvalaikį. Jie nedainuotų, jeigu vadovo asmenybė nebūtų jiems patraukli. Kiekvieno dirigento „charizma“ yra kitokia – vieni yra patrauklūs asmeniniame bendravime, kiti, priešingai, yra gana uždari, tačiau labai uždegančiai diriguoja, muzikuoja. Dar kiti, galbūt, yra puikūs choro veiklos organizatoriai ir tą choro dainininkai įvertina. Aš manau, kad turiu ir gerų organizatoriaus savybių, ir labai mėgstu parengti su chorais įdomius kūrinius. Tai galbūt ir yra stipriosios mano, kaip chorų vadovės, pusės. Pastaraisiais metais man vis labiau rūpi ne tik trys mano vadovaujami VU chorai, bet ir visi kiti Lietuvos mėgėjų chorai, todėl dažnai įtraukiu juos į stambių formų projektus, pakviečiu vieną ar kitą regioninį chorą dainuoti stambios formos kūrinį kartu. Nedidelio miestelio chorui Kamilio Sen-Sanso (Camille Saint-Saëns) „Kalėdinės oratorijos“ atlikimas su orkestru, įžymiais solistais – tai tikrai unikali galimybė ir man džiugu, jog VU choristai tą mano bendradarbiavimo ir edukacinę švietėjišką liniją palaiko ir vertina.

R. A.: Darbas su Vilniaus universiteto studentų chorais – tai neatsiejama Jūsų gyvenimo dalis?

R. G.: Esu didelė VU patriotė. Dirbu čia jau 40 metų ir visą tą laiką džiaugiuos, jog dirbu tarp išsilavinusių, talentingų, iniciatyvių žmonių, nes tokie yra ne tik mano choro dainininkai bet ir visa aplinka. Toks yra visas Vilniaus universitetas, su visa jo vadovybe, administracija, bendruomene! Esu tikra, kad mano idėjos, kūrybiniai sumanymai ir darbai visuomet bus palaikomi. O juk tai ir yra svarbiausia menininkui.

Nepaliauju žavėtis savo chorų dainininkais – studentais, alumnais, kurie yra nuostabūs, gabūs, entuziastingi. Be galo esu dėkinga likimui už tą didžiausią dovaną mano gyvenime, kad būdama ketvirto kurso Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – LMTA) studente gavau pasiūlymą dirbti VU. Taigi, ir Prezidento ordinas didele dalimi priklauso mano mylimam Vilniaus universitetui.

R. A.: Kokie Jūsų planai ateičiai?

R. G.: Su Vilniaus universiteto chorais turiu labai įdomių kūrybinių sumanymų: vienas iš jų, su kuriuo dabar „guluosi ir keliuosi“ yra Filipo Glaso (Philip Glass) kūrinio „Songs for Liquid Days“ atlikimo projektas. Taip pat, rengiu naują stambios formos kūrinį Kamilio Sen-Sanso (Camille Saint-Saëns) Requiem 2023-ųjų „Klasika visiems“ projektui.

Lietuvos chorų sąjungos ir mano sumanyti projektai man teikia daug vilčių, nes artėjant jubiliejinei Dainų šventei pavyko sutarti su keliomis užsienio šalių ambasadomis dėl svarbaus jungtinio Lietuvos chorų koncerto keliose Europos sostinėse, kur bus pristatytas Lietuvos dainų švenčių 100-metis. 2023-aisiais net šešiolikos Lietuvos miestų chorų dainininkai koncertuos Paryžiuje, o 2024-aisiais tokie koncertai bus surengti Romoje ir Rygoje. Netgi mūsų sostinės chorams šie koncertai yra svarbūs, o jau ką kalbėti apie mažų miestelių chorus. Jiems tai tiesiog unikali galimybė gastroliuoti užsienyje.

R. A.: Miela Rasa, dėkoju Jums už šį malonų ir dalykišką pokalbį, linkėdamas Jums didelės tolesnės kūrybinės sėkmės vadovaujant VU chorams, Lietuvos chorų sąjungai, bendradarbiaujant su Lietuvos chorais savo milžinišką patirtį skleidžiant šalies muzikinei bendruomenei! Jūsų nuopelnai Lietuvai yra įvertinti, o laukia – tolesni dideli ir gražūs darbai.

Pranešimą paskelbė: Irina Bukina, Vilniaus universitetas

Parašykite komentarą