Už senėjimą atsako įvairūs iki šiol galutinai neištirti biologiniai mechanizmai. Gali būti, kad vienas jų – atsparumas insulinui. Laiku jį nustačius, įmanoma užkirsti kelią metaboliniam sindromui ir 2 tipo diabeto pasireiškimui. Tai – rezultatai ilgalaikių tyrimų, kuriuos atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto mokslininkai. Tyrinėdami atsparumo insulinui, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajas ir gyvenimo kokybės pokyčius senstant, LSMU mokslininkai atrado naujų ligų išsivystymo biologinių mechanizmų. Atsparumas atsiranda sutrikus gliukozės patekimui į ląstelę, kraujyje didėja gliukozės kiekis. Jį reguliuoja insulinas – cheminė medžiaga, gaminama kasos beta ląstelėse, kuriai veikiant, gliukozė iš kraujo pernešama į ląsteles ir naudojama kaip energijos šaltinis.…
VU rektorius prof. R. Petrauskas išrinktas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu
Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas penktadienį išrinktas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentu. Prof. R. Petrauskas į šias pareigas vieneriems metams išrinktas Visuotinio LURK narių susirinkimo metu paprasta balsų dauguma. „Rektorių konferencija yra svarbi kolegiali Lietuvos aukštojo mokslo struktūra, galimybė diskutuoti ir derinti universitetams bendrus klausimus – mokslo politiką, universitetų autonomijos klausimus“, – sako VU rektorius. LURK yra asociacija, kurią sudaro universitetinių aukštųjų mokyklų rektoriai. Asociacija koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių) tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis. LURK siekia skatinti Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, Aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius, bendradarbiauti su valdžios ir valdymo bei vietos…
Iš Baltarusijos į Lietuvą pabėgę menininkai garsina Skorinos vardą
Energetikos ir technikos muziejuje baltarusių menininkai Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas kuria spausdinimo presą, kuriuo Pranciškus Skorina atspausdino pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vyras ir žmona, abu grafikai, 2020 metais dėl politinio persekiojimo buvo priversti bėgti iš Baltarusijos. Prieglobstį rado Vilniuje, kur dabar gyvena ir kuria. 2022-ieji paskelbti P. Skorinos metais – kitąmet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga LDK – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522). P. Skorina – knygų spausdinimo LDK pradininkas, spaustuvininkas, knygų leidėjas ir tarpkultūrinio dialogo puoselėtojas – Baltarusijoje laikomas viena didžiųjų istorinių asmenybių. „Šis projektas mums yra simbolinis, – pasakojo A. Šaporovas. – Esame baltarusiai, senovinės…
„Upcycling“: iš seno bankomato ir plaukų džiovintuvo – naujas kūrinys
Praėjusią savaitę Energetikos ir technikos muziejuje baigėsi projektas „Upcycling“ – prikelk seną elektroniką naujam gyvenimui“. Nuo rudens moksleiviai ir studentai iš senos elektronikos kūrė naujus eksponatus, kurie bus rodomi įvairiose muziejaus erdvėse. Programavimo magija Projekto metu elektronikos komponentus tiekė elektronikos surinkimo ir perdirbimo įmonė „EMP Recycling“. Projekto tikslas – nenaudojamus daiktus prikelti antram gyvenimui. „Vilnius Tech“ universiteto studentai Kornelijus Petronis ir Povilas Urbonavičius iš seno neveikiančio televizoriaus sukūrė retro žaidimų konsolę „Retro Game Station“. Ji valdoma naudojant kamerą ir vaizdo atpažinimo algoritmą, kuris randa priešais esančio žmogaus ranką ir taip, per nuotolį, valdomas žaidimas. „Šis google algoritmas naujas ir išmanus. Jis plaštaką atpažįsta iš bet kokio rakurso ir jo biblioteką…
Apleisti karininkų namai Kaune atgijo iš naujo – atidarytas naujasis Socialinių mokslų kolegijos pastatų kompleksas
Penktadienio popietę, iškilmingos atidarymo ceremonijos metu, Aleksote, adresu Vilties g. 2, atvertas naujasis Socialinių mokslų kolegijos (toliau – SMK) Kauno filialo pastatų kompleksas. Kruopščiai atnaujinti, XIX amžių menantys karininkų namai ir greta pastatytas naujas, modernus pastatas virto šiuolaikiška ir pažangia erdve, atliepsiančia ne tik studentų, bet ir miesto bendruomenės poreikius. „2022 metų priešaušryje siunčiame žinią į ateitį, įkasdami laiko kapsulę į šį pastatų kompleksą, įsikūrusį Vilties g. 2, Kaune, Aleksote. Čia, atnaujindami XIX amžiaus architektūrinį paminklą ir šalia jo pastatydami naują modernų pastatą, simboliškai sujungiame tai, kas sena, su tuo, kas nauja. Statydami pastatus, buvusią tuštumą paverčiame erdvėmis, kuriose pradeda kunkuliuoti nauja kūrybinė versmė: gimsta idėjos, sumanymai, virsmai. Čia įsikurs…
Seimo Ateities komitetas: kaip sutelkti Respublikos galią?
2021 m. gruodžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Ateities komitetas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka gruodžio 15 d. organizavo metinę konferenciją-forumą „2022-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“, kurioje aptarė Lietuvai, Europos regionui, pasauliui svarbius ir itin aktualius reiškinius, susijusius su artimiausia perspektyva. Apibrėžti vykstančius procesus pasaulyje ir Respublikoje, įvardinti jų priežastis, tarpusavio sąsajas, ieškoti istorinių analogijų nėra paprasta ir iki galo įgyvendinama užduotis. Tačiau pasak vieno iš renginio iniciatorių, Ateities komiteto pirmininko prof. Raimundo Lopatos, šiuo metu dėmesys skiriamas užsienio politikai ir bandymams ją apžvelgti įvairiais lygiais, sudėlioti artimos ateities galimybes ir posūkius, kurie įmanomi ir gali įvykti, nes „dabartinė situacija artimajame ir…
Atrinkti kandidatai, kuriems siūloma skirti Vyriausybės kultūros ir meno premijas
Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, vadovaujama kultūros istoriko dr. Vydo Dolinsko, iš 37-ių pateiktų pretendentų atrinko 12 kandidatų, kuriems rekomenduoja skirti Vyriausybės kultūros ir meno premijas. Pretendentus vertino: violončelininkas Mindaugas Bačkus, rašytojas Danielius Mušinskas, vertėja Daiva Daugirdienė, Ministrės Pirmininkės patarėja Gabrielė Žaidytė, aktorė Dalia Michelevičiūtė, menotyrininkas Ernestas Parulskis, architektas Artūras Asauskas, šiuolaikinio šokio atlikėja, choreografė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, kultūros tyrinėtoja, fotografijos istorikė dr. Margarita Matulytė, kino kritikė Rasa Paukštytė, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė. Sprendimas priimtas slaptu visų komisijos narių balsavimu. Komisija Vyriausybės kultūros ir meno premijas rekomenduoja skirti: choreografei, šokio pedagogei Birutei Banevičiūtei; aktorei Aldonai Bendoriūtei-Gadliauskienei; teatro menininkei Saulei Degutytei-Šiekštelienei; choro dirigentui Povilui Gyliui; literatūrologei, vertėjai Violetai Kelertas; kino režisierei Janinai Lapinskaitei; poetui, vertėjui Gintarui Patackui; dailėtyrininkei Ramutei…
Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė: „Reikalinga užtikrinti didesnę paramą lituanistinėms mokykloms“
2021 m. gruodžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Seimo valdybos sprendimu, dalyvavo kasmetiniame aktyviausių Airijos lietuvių bendruomenės atstovų pagerbimo renginyje Lietuvos Respublikos ambasadoje Dubline, lankėsi lituanistinėse mokyklose. „Airijos lietuviai išskirtinai koncentruoti į lituanistinį švietimą ir gyvos kalbos išsaugojimą bendruomenėje. Airijoje, vienintelėje užsienio valstybėje, lietuvių kalba, kaip papildoma kalba, mokoma keliose valstybinėse mokyklose. Todėl Užsienio reikalų ministerijos skirti apdovanojimai lituanistėms aiškiai parodo pagarbą mokytojams“, – pastebi parlamentarė. Šiemet Airijos lietuvių Metų žmogumi paskelbta lietuvių vasaros stovyklos „Stradbally 2021“ organizatorė Žaneta Svirskienė. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklai „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ įteikti pedagogėms Kristinai Jankaitienei ir Jurgitai Urbelienei.…
Per pora ateinančių metų mėnesių tikėtina, kad omikron atmaina pakeis deltą ir taps dominuojančia
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro naujausio rizikos vertinimo duomenimis, tikimybė plisti pandeminio viruso omikron atmainai ES/EEE šalyse yra LABAI DIDELĖ. Per ateinančius du mėnesius ES/EEE šalyse tikimasi tolesnio spartaus omikron atmainos plitimo ir užsikrėtimo atvejų skaičiaus didėjimo. Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), koronaviruso delta atmaina šiuo metu išlieka labiausiai paplitusi pandeminio viruso atmaina. Tačiau, remiantis modeliavimo prognozėmis ir atsižvelgiant į omikron atmainos spartesnį plitimą bei gebėjimą apeiti imuninę apsaugą, tikėtina, kad per pirmuosius du ateinančių metų mėnesius omikron taps dominuojančia pandeminio viruso atmaina ES/EEE šalyse. Pažymima, kad net jei omikron sukeltos ligos sunkumas yra lygus arba mažesnis už delta atmainos sukeltos ligos sunkumą, didesnis omikron užkrečiamumas…
QS Europos ir vidurio Azijos reitinge VDU – tarptautiškiausias Lietuvoje
Šiandien buvo paskelbtas tarptautinis kylančių Europos ir vidurio Azijos šalių universitetų reitingas „QS EECA University Rankings“, kuriame Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) buvo skirta 61-a vieta tarp 451 reitinguotų aukštojo mokslo institucijų – VDU pateko tarp 13,5 proc. geriausiųjų regione. Kaip ir praėjusiais metais, geriausiai įvertintas universiteto tarptautiškumas: pagal šį kriterijų VDU skirta pirmoji vieta tarp reitinguotų Lietuvos universitetų ir 43 vieta bendrame reitinge. „Išlaikyti ir plėtoti aukštą bendruomenės ir veiklų tarptautiškumo lygį mums padeda tiek sukaupta patirtis, tiek sukurta palanki infrastruktūra, turime platų partnerysčių spektrą, kurį šiemet ypač sustiprino mūsų įsiliejimas į „Transform4Europe“ aljansą. Teigiamos įtakos turi ir mūsų „tarptautiškumo namie“ veiklos, užsienio kalbų kompetencijų tobulinimas, įtraukios aplinkos užsienio studentams…
