Vilniaus universiteto fondui 300 tūkst. eurų paramą skyrusiai knygų leidybos įmonių grupei „Alma littera“ sostinės Taryba suteikė mecenato vardą. „Didžiuojuosi, kad verslas stipriai prisideda prie aukštojo mokslo kokybės – kartu augina ateities lyderius, prisideda prie svarbių mokslo išradimų. Metais, kai Vilnius pelnė UNESCO literatūros miesto statusą, simboliška pažymėti leidėjų indėlį auginant ne tik skaitytojus, bet ir kūrėjus“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. 2016 m. įsteigtas Vilniaus universiteto fondas – pirmasis universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas Lietuvoje. Fondas telkia mecenatus, investuojančius į šalies aukštojo mokslo progresą. Investuoto kapitalo grąža naudojama Vilniaus universiteto bendruomenės poreikiams, mokslo ir studijų kokybei kelti bei universiteto konkurencingumui užtikrinti. Fondo generuojamos lėšos padeda iš užsienio pakviesti…

Plagiato aptikimo sistemos jau daug metų yra sėkmingai naudojamos tiek aukštąjį mokslą kremtančių studentų, tiek juos mokančių dėstytojų. Ir nors vartotojų auditorija yra kur kas platesnė (pvz. šiandien plagiato tikrinimo sistemas sėkmingai naudoja įmonės bei agentūros, turinio kūrėjai, soc. tinklų nuomonių formuotojai ir pan.), vis tik švietimo sritis išlieka pati aktyviausia, o kartu ir reikliausia. COVID-19 laikotarpis paskatino plagiato sistemų naudojimą net ir mokyklose, ypatingai mokantis nuotoliniu būdu, kuomet namuose atliekami skaitmeninio formato darbai yra keliami į bendrąsias sistemas. Paieškojus internete, plagiato aptikimo platformų galima rasti visą galybę, tačiau jas visas sieja vienokie ar kitokie panašumai. Galiausiai viskas atsiremia į tai, kokius pranašumus jos suteikia ir ar plagiato aptikimo sistemos…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino pirmųjų Meno kūrėjų apdovanojimų laureatus bei visą meno ir kultūros bendruomenę su šia nauja iniciatyva, palinkėjęs ir toliau telkti jėgas reikšmingiems darbams. „Stiprios visuomenės ir bendruomenės yra ne tik tos, kurios žino, pažįsta ir gerbia savąsias tradicijas, bet ir tos, kurios įprasmina savąjį kūrybinį potencialą, kurdamos naujas“, – sveikinime nurodė šalies vadovas, pabrėžęs drąsių, stiprių ir laisvų meno kūrėjų vaidmenį kuriant Gerovės Lietuvą. Pasak Prezidento, meno kūrėjai nusipelno didžiausios pagarbos, dėmesio ir pastangų jų kūriniams pažinti. Taip pat būtina sudaryti tinkamas, šiuolaikinio kūrėjo poreikius atitinkančias kūrybos sąlygas, stiprinti meno kūrėjų organizacijas, kurti glaudesnius bendradarbystės tinklus, plėtoti erdves ir platformas, kurios leistų menininkams savo…

Vakarų Lietuvos regionas pirmą kartą parengė vieningą planą, kaip skatins švietimo ir mokslo plėtrą iki 2030-ųjų. Tarp numatomų  pokyčių – 50 proc. daugiau besimokančiųjų regiono aukštosiose ir profesinėse mokyklose, penktadaliu daugiau besirenkančiųjų gamtos mokslų, technologines, inžinerines ir matematines (STEAM) studijų kryptis, o pusė šias kryptis studijuojančiųjų turėtų sudaryti merginos ir moterys. Atskiras dėmesys skiriamas ir jūrinės kultūros plėtojimui bei jos atstovavimui visoje šalyje.   Planą rengę aukštųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų, su švietimu susijusių įstaigų atstovai sutarė dėl 32 priemonių, kaip pagerinti regiono švietimo ir mokslo kokybę bei sustiprinti visą sektorių. Tai padės regionui siekti išsikelto specializacijos strategijos tikslo tapti tvarios jūrinės ekonomikos lydere. Švietimas – pagrindas regiono sėkmei „Tokį…

Lietuvos kultūros taryba kviečia kultūros ir meno bendruomenės narius prisidėti užtikrinant efektyvų ir sklandų kultūros ir meno projektų finansavimą ir tapti mūsų ekspertais. Šiuo metu Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazėje yra beveik 200 meno ir kitų kultūros sričių žinovų, kurių didžiosios dalies kadencija baigiasi kitų metų pradžioje. Todėl labai laukiame įvairių kultūros, meno, mokslo, autorinių ir gretutinių teisių, komunikacijos, kultūros ir tarptautinių projektų vadybos, socialinės integracijos ir kitų sričių ekspertų prisijungiant, papildant ir sustiprinant Lietuvos kultūros tarybos ekspertų bendruomenę. Šį rudenį Seimui priėmus Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pataisas, buvo ne tik atnaujintas kultūros ir meno projektų finansavimo modelis, bet ir praplėstos galimybės dalyvauti ekspertų atrankoje. Tad nuo šiol Lietuvos…

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) dar praėjusią savaitę raštu kreipėsi į Seimo švietimo ir mokslo komitetą bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl svarstomų Švietimo įstatymo pakeitimų. „Išnagrinėjus Seimo komitete svarstomus pakeitimus, kyla rimtų įtarimų, kad siūlomos pataisos sudarys išskirtines sąlygas keliems pedagogus rengiantiems universitetams. Tokiu atveju būtų ne tik apribota pedagogų pasirinkimo laisvė, bet ir bus pasirašytas mirties nuosprendis dabar veikiantiems regioniniams švietimo centrams. Kartu lieka pagrįsta abejonė dėl kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybės“, – pabrėžia LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius. LŠMPS jau ne pirmus metus kelia klausimą, į kurį atsakymas nebuvo gautas nei šio amžiaus pradžioje decentralizuojant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir įsteigiant dešimtis regioninių…

LSMU tyrėjai drauge su tarptautine mokslininkų grupe, įvertinę pažintines funkcijas, jau gali prognozuoti paciento artimiausių 5 metų gyvenimo kokybės rodiklius. Atrasta, jog prastesnę gyvenimo kokybę neretai lemia specifinio tipo paciento asmenybės bruožai. Išeminė širdies liga – viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Šia liga sergantiems žmonėms dažnai sutrinka svarbiausios pažintinės funkcijos: dėmesys, atmintis, išmokimas, gebėjimas priimti sprendimus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Hertfordšyro universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Otavos universiteto (Kanada) mokslininkų grupės atlieka ilgalaikius mokslinius tyrimus: gilinamasi į šia liga sergančių asmenų funkcinę būklę, tiriama ir prognozuojama jų gyvenimo kokybė. Pasak LSMU Neuromokslų instituto mokslo darbuotojos dr. Nijolės Kažukauskienės, šis rodiklis – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – pastaruosius dešimt metų…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino 100-ąsias Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus įkūrimo metines mininčią muziejaus bendruomenę. Šalies vadovas sveikinime džiaugėsi, kad nuo laikinosios galerijos muziejus užaugo iki aukščiausio profesionalumo organizacijos, kuri aprėpia ne tik didžiulius kultūros ir meno lobynus, skirtingas ekspozicijas ir padalinius, bet ir gali pagrįstai didžiuotis savajai profesijai atsidavusiais kultūros bendruomenės bendradarbiais. „Kartu esate didžiojo Lietuvos genijaus – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – vardo, kūrybinio palikimo ir gyvenimo istorijos saugotojai bei skleidėjai tiek mūsų šalyje, tiek plačiai už jos ribų. Šią misiją vykdote kryptingai ir išdidžiai, už ką esame ir būsime dėkingi“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovas taip pat prisiminė ilgametį muziejaus direktorių a. a. Osvaldą Daugelį, kurio…