Pirminis bibliotekos vaidmuo – buvimas informacijos saugojimo ir perdavimo visuomenei centru, jaukia ir visomis prasmėmis saugia viešąja vieta, kurioje vyksta ir įdomūs, naudingi renginiai, – išlieka. Tačiau kartu tas vaidmuo kinta ir įgyja vis didesnį svorį – tai lemia ir gana sudėtingas, dinamiškai besikeičiantis laikmetis, kuriame gyvename, ir su tuo susiję informaciniai iššūkiai. Šiuolaikinei bibliotekai tenka dar viena svarbi užduotis – prisidėti prie kritiškai mąstančios visuomenės ugdymo. Tokios visuomenės, kuri sugeba atsirinkti, tinkamai interpretuoti bei panaudoti gaunamą informaciją ir kritiškai naudotis jos šaltiniais. Čia itin svarbus ir šiuolaikinio bibliotekininko, kaip visuomenės konsultanto, vaidmuo, panaudojant bibliotekos erdvę – tiek fizinę, tiek skaitmeninę – gyventojų medijų ir informacinio raštingumo įgūdžiams lavinti. Tokios…

Stiprindama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų ir papildymų projektui. Jis nustatys teisingesnes autorių teisių rinkos taisykles, padės griežčiau ginti saugomą turinį, o vartotojams atvers daugiau galimybių pasiekti kitose ES šalyse esančių transliuotojų perduodamas internetines programas. Įstatymo pataisų ir papildymų projekte numatoma reguliuoti naują paslaugų rūšį – internetines transliavimo paslaugas, kurias teikia transliuojančiosios organizacijos, norėdamos įtraukti tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas. Šioms paslaugoms taip pat numatoma taikyti kilmės šalies principą: tai reiškia, kad teises, reikalingas įtraukiant tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas, reikia įgyti tik pagrindinėje transliuotojo įsisteigimo šalyje, o ne visose ES  narėse, kuriose…

Vilniaus universiteto fondui 300 tūkst. eurų paramą skyrusiai knygų leidybos įmonių grupei „Alma littera“ sostinės Taryba suteikė mecenato vardą. „Didžiuojuosi, kad verslas stipriai prisideda prie aukštojo mokslo kokybės – kartu augina ateities lyderius, prisideda prie svarbių mokslo išradimų. Metais, kai Vilnius pelnė UNESCO literatūros miesto statusą, simboliška pažymėti leidėjų indėlį auginant ne tik skaitytojus, bet ir kūrėjus“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. 2016 m. įsteigtas Vilniaus universiteto fondas – pirmasis universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas Lietuvoje. Fondas telkia mecenatus, investuojančius į šalies aukštojo mokslo progresą. Investuoto kapitalo grąža naudojama Vilniaus universiteto bendruomenės poreikiams, mokslo ir studijų kokybei kelti bei universiteto konkurencingumui užtikrinti. Fondo generuojamos lėšos padeda iš užsienio pakviesti…

Plagiato aptikimo sistemos jau daug metų yra sėkmingai naudojamos tiek aukštąjį mokslą kremtančių studentų, tiek juos mokančių dėstytojų. Ir nors vartotojų auditorija yra kur kas platesnė (pvz. šiandien plagiato tikrinimo sistemas sėkmingai naudoja įmonės bei agentūros, turinio kūrėjai, soc. tinklų nuomonių formuotojai ir pan.), vis tik švietimo sritis išlieka pati aktyviausia, o kartu ir reikliausia. COVID-19 laikotarpis paskatino plagiato sistemų naudojimą net ir mokyklose, ypatingai mokantis nuotoliniu būdu, kuomet namuose atliekami skaitmeninio formato darbai yra keliami į bendrąsias sistemas. Paieškojus internete, plagiato aptikimo platformų galima rasti visą galybę, tačiau jas visas sieja vienokie ar kitokie panašumai. Galiausiai viskas atsiremia į tai, kokius pranašumus jos suteikia ir ar plagiato aptikimo sistemos…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino pirmųjų Meno kūrėjų apdovanojimų laureatus bei visą meno ir kultūros bendruomenę su šia nauja iniciatyva, palinkėjęs ir toliau telkti jėgas reikšmingiems darbams. „Stiprios visuomenės ir bendruomenės yra ne tik tos, kurios žino, pažįsta ir gerbia savąsias tradicijas, bet ir tos, kurios įprasmina savąjį kūrybinį potencialą, kurdamos naujas“, – sveikinime nurodė šalies vadovas, pabrėžęs drąsių, stiprių ir laisvų meno kūrėjų vaidmenį kuriant Gerovės Lietuvą. Pasak Prezidento, meno kūrėjai nusipelno didžiausios pagarbos, dėmesio ir pastangų jų kūriniams pažinti. Taip pat būtina sudaryti tinkamas, šiuolaikinio kūrėjo poreikius atitinkančias kūrybos sąlygas, stiprinti meno kūrėjų organizacijas, kurti glaudesnius bendradarbystės tinklus, plėtoti erdves ir platformas, kurios leistų menininkams savo…

Vakarų Lietuvos regionas pirmą kartą parengė vieningą planą, kaip skatins švietimo ir mokslo plėtrą iki 2030-ųjų. Tarp numatomų  pokyčių – 50 proc. daugiau besimokančiųjų regiono aukštosiose ir profesinėse mokyklose, penktadaliu daugiau besirenkančiųjų gamtos mokslų, technologines, inžinerines ir matematines (STEAM) studijų kryptis, o pusė šias kryptis studijuojančiųjų turėtų sudaryti merginos ir moterys. Atskiras dėmesys skiriamas ir jūrinės kultūros plėtojimui bei jos atstovavimui visoje šalyje.   Planą rengę aukštųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų, su švietimu susijusių įstaigų atstovai sutarė dėl 32 priemonių, kaip pagerinti regiono švietimo ir mokslo kokybę bei sustiprinti visą sektorių. Tai padės regionui siekti išsikelto specializacijos strategijos tikslo tapti tvarios jūrinės ekonomikos lydere. Švietimas – pagrindas regiono sėkmei „Tokį…

Lietuvos kultūros taryba kviečia kultūros ir meno bendruomenės narius prisidėti užtikrinant efektyvų ir sklandų kultūros ir meno projektų finansavimą ir tapti mūsų ekspertais. Šiuo metu Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazėje yra beveik 200 meno ir kitų kultūros sričių žinovų, kurių didžiosios dalies kadencija baigiasi kitų metų pradžioje. Todėl labai laukiame įvairių kultūros, meno, mokslo, autorinių ir gretutinių teisių, komunikacijos, kultūros ir tarptautinių projektų vadybos, socialinės integracijos ir kitų sričių ekspertų prisijungiant, papildant ir sustiprinant Lietuvos kultūros tarybos ekspertų bendruomenę. Šį rudenį Seimui priėmus Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pataisas, buvo ne tik atnaujintas kultūros ir meno projektų finansavimo modelis, bet ir praplėstos galimybės dalyvauti ekspertų atrankoje. Tad nuo šiol Lietuvos…