2021 m. gruodžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo Ateities komitetas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka gruodžio 15 d. organizavo metinę konferenciją-forumą „2022-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“, kurioje aptarė Lietuvai, Europos regionui, pasauliui svarbius ir itin aktualius reiškinius, susijusius su artimiausia perspektyva.
Apibrėžti vykstančius procesus pasaulyje ir Respublikoje, įvardinti jų priežastis, tarpusavio sąsajas, ieškoti istorinių analogijų nėra paprasta ir iki galo įgyvendinama užduotis. Tačiau pasak vieno iš renginio iniciatorių, Ateities komiteto pirmininko prof. Raimundo Lopatos, šiuo metu dėmesys skiriamas užsienio politikai ir bandymams ją apžvelgti įvairiais lygiais, sudėlioti artimos ateities galimybes ir posūkius, kurie įmanomi ir gali įvykti, nes „dabartinė situacija artimajame ir tolimajame užsienyje, švelniai tariant, yra įtempta, labiau – grėsminga, faktiškai einama į šaltąjį karą, kuris būtent „šaltuoju karu“ nebus vadinamas“.
Pirmojoje forumo dalyje, skirtoje aptarti globalų požiūrį į situaciją ir jos tendencijas, Lietuvos diplomatas, politikas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis akcentavo, kad pagrindinis klausimas pasauliniame kontekste – ar kitais metais tęsis NATO konsolidacija, euroatlantinės erdvės konsolidacija, nes tai skatina valstybes peržiūrėti biudžetus, kad būtų galima koreguoti planus ir, esant poreikiui, reaguoti į atitinkamus veiksmus. Taip pat ne ką mažiau svarbus klausimas, figūruojantis visose masinės informacijos priemonėse, ar Rusija puls Ukrainą? A. Valionio nuomone, tai – nerealu ir nenaudinga, greičiau Rusijos noras pritraukti dėmesį ir kalbėtis.
Šiai minčiai iš dalies antrino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros lektorius Marijušas Antonovičius, pabrėždamas, kad šiandienos pasaulyje yra trys karšti taškai: Taivanas, Ukraina ir trečias karštas taškas, kaip platus regionas, – globalūs Balkanai, kur yra „begalės etninių konfliktų“. Būtent šiame regione, anot M. Antonovičiaus, yra saugumo vakuumas, o didėjantis chaosas ir nestabilumas tam tikra prasme gali nukreipti dėmesį nuo Ukrainos ir Taivano.
Ukrainos ir Rusijos situacija buvo aptariama ir antrojoje konferencijos dalyje, skirtoje regioninių procesų ir nacionalinio saugumo klausimams. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Tomas Janeliūnas akcentavo, kad „Pagrindinė regioninio masto, kartu ir globali problema sukasi ties galimu Ukrainos ir Rusijos konfliktu“. Vis dėlto, profesoriaus nuomone, diskutuojant apie regioną, svarbu kalbėti apie artimiausias Lietuvai šalis – Baltarusiją, Latviją ir Lenkiją.
„Baltarusija – didžiausia grėsmė ir nerimo šaltinis dabar ir artimiausiu metu, o būsimą referendumą dėl naujosios šalies Konstitucijos, kuris neabejotinai bus suklastotas, reikalinga ypač stebėti“, – pažymėjo T. Janeliūnas. Pranešėjo teigimu, kitas iš svarbesnių įvykių – Baltijos dujotiekio užbaigimas ir Lenkijos pasirengimas atsisakyti rusiškų dujų, nes tai gali iššaukti konfliktus su Europos Sąjungos (ES) institucijomis, taip pat kitais metais vyksiantys parlamento rinkimai Latvijoje.
Paskutinėje konferencijos sesijoje buvo aptariami lietuviškieji ateinančių metų scenarijai. Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis tvirtino, kad kitais metais šalyje krizės nebus. „Bus pandemija, bet ekonominių ir socialinių pokyčių nebus. Jos (krizės – aut. pastaba) jau nėra ir dabar, nes turime nuo metų vidurio stabiliai augančios ekonomikos aplinką, o faktiškai teigiami pokyčiai bus beveik visose srityse, nes pokyčiai (reformos) daromi augimo sąlygomis“, – akcentavo B. Gruževskis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva skatino pripažinti, kad be kryptingos legalios imigracijos politikos Lietuva tuštės, nes turime labiausiai senstančią populiaciją Europoje, o žmonės iš regionų ir toliau važiuos į didmiesčius, nes ten gali daugiau uždirbti. „Institucijų kokybė – kitas lemtingas ir esminis veiksnys, nes biurokratija, kuri neveikia politinei valiai, kuri nesiekia tarnauti žmogui, kuri nelaiko tarnystės savo pareiga ir, jeigu nėra apdovanojama už tikslų pasiekimą, t. y. maksimalios naudos ir gerovės sukūrimą remiantis pagarbos ir sklandžių santykių principais, yra trikdis. Jeigu imsimės šių reformų, įmanoma visas krizes išgyventi greitai randant sprendimus“, – tvirtino E. Leontjeva.
Reziumuodamas konferencijos dalyvių mintis, Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata apibendrino, kad pagrindinis konferencijos tikslas – išsiaiškinti, kaip sutelkti Respublikai galią ir iš išorinių jėgų, ir kokie reikalingi pokyčiai vidaus politikoje. „Politiniuose sluoksniuose vis dar kalbama, bet nesiimama veiksmų. Galima apeliuoti į krizes, kuriuos mus užpuolė, tačiau turime pripažinti, kad didžiausia Respublikos problema – institucijos, jų kokybė bei žmogiškieji ištekliai. Ir tai yra didžiausias šalies iššūkis“, – teigė prof. R. Lopata.
Išsamius ir kryptingus forumo dalyvių strateginius vertinimus, loginius globalių kaitos scenarijų argumentus galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.
Raimundas Lopata
Ateities komiteto pirmininkas
El. p. raimundas.lopata@lrs.lt
Asta Rubežė
Ateities komiteto biuro patarėja
El. p. asta.rubeze@lrs.lt
Tel. (8 5) 239 6950
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
