Įmonių bankrotas – pakankamai sudėtingas įstatymiškai reglamentuotas procesas. Apie tai, kokie požymiai privalo būti nustatomi keliant bankroto bylą įmonei ir ką reikėtų žinoti apie įmonei keliamą bankrotą kalbamės su advokato padėjėja Rasa Vaičekauskyte, sukaupusia nemažą atstovavimo įmonių bankroto bylose tiek pareiškėjui, tiek atsakovui patirtį. Kokie požymiai privalo būti nustatyti keliant bankroto bylą įmonei? Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d., bankroto byla yra keliama esant bent vienai iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Ką reiškia teiginys “įmonė yra…
Į Lietuvą atvyksta verslininkas, planuojantis apgyvendinti žmones Marse
Kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios įmonės „Mars One“ vadovas, danų verslininkas Bas`as Lansdorpas rugsėjo 4 d. viešės antrajame Ūkio ministerijos rengiamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ambicingo projekto „Mars One“ tikslas – ne tik nuskraidinti žmones į Marsą, bet ir sudaryti jiems sąlygas gyventi Raudonojoje planetoje savarankiškai. „Unikali projekto „Mars One“ idėja – ne tik šokiruoja savo užmojais, bet ir įrodo, kad aukštųjų technologijų pasaulyje įmanoma viskas. Tikiu, kad Baso Lansdorpo įžvalgos įkvėps ne vieną Vilniaus inovacijų forumo dalyvį išdrįsti išsiskirti iš minios savo neįprastomis idėjomis bei gebėjimais, o kuriant genialias technologijas pamažu keisti ir visą pasaulį“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Nemažai kritikos sulaukusio „Mars One“ projekto vadovas…
Socialiai atsakinga veikla: kada ji naudinga verslui?
Vis daugiau šalies įmonių, siekdamos tapti tvariomis organizacijomis, įsitraukia į socialiai atsakingą veiklą, į tai investuodamos nemažai finansinių, žmogiškųjų ir kitų išteklių. Tačiau, KTU mokslininkės Agnės Gadeikienės teigimu, dažnai pamirštama tinkamai įsivertinti tokios veiklos rezultatus ir jų įtaką verslo sėkmei. Įmonių socialiai atsakingos veiklos įtaką santykių su vartotojais ilgalaikiškumui tyrinėjanti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Marketingo katedros lektorė dr. A. Gadeikienė sako, kad dažna aktyviai socialiai atsakingas veiklas vykdanti įmonė fragmentuotai vertina iš to gaunamą naudą ir neatsižvelgia, ar vykdomos veiklos yra svarbios vartotojams. Pamiršta savo vartotojus Apibrėždamos socialiai atsakingos veiklos struktūrą, įmonės dažniausiai atsižvelgia tik į akcininkų, suinteresuotų finansine nauda, bei darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių socialiai…
Popieriniai leidiniai Lietuvoje vis dar sukuria didžiausią pridėtinę vertę
Nors vis daugiau tradicinių spaudos leidinių tampa skaitmeniniais, didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos poligrafijos ir leidybos pramonėje vis dar sukuria knygos, laikraščiai, žurnalai. Kasmet jų leidyba auga, kuriamos naujos spaustuvės, todėl šios srities specialistų poreikis ne mažėja, o didėja. Lietuvos leidybos įmonių vadovų teigimu, spaustuvėse, leidyklose, laikraščių ir žurnalų redakcijose bei reklamos įmonėse šiandien yra jaučiamas didelis kvalifikuotų ir inovatyviais įrenginiais gebančių dirbti specialistų trūkumas. Verslininkai įspėja, kad jei neatsiras pagal naujausius Europos Sąjungos (ES) reikalavimus paruoštų poligrafijos specialistų, šaliai gali užsiverti keliai konkuruoti ES rinkoje. Tokius specialistus ruošia perspektyvi ir tarptautinių ekspertų puikiai įvertinta Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) studijų programa Medijų inžinerija. Studentai įgyja…
Sėkmės istorija: nuo 0 iki 30 milijonų per šešerius metus
Knygynų lentynose galima rasti gausybę knygų „Kaip uždirbti milijoną“ arba „Pirmasis milijonas per septynerius metus“. Tuo metu statybų bendrovės „Conresta“ įkūrėjai galėtų išleisti knygą „30 mln. eurų per šešerius metus“ – būtent tokio dydžio apyvarta planuojama šiais metais, nors vos prieš šešerius metus įmonė pradėjo veiklą nuo nulio, su keliolika darbuotojų. Investuoja į programuotojus Trijų Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventų įkurta bendrovė pirmyn žengia septynmyliais žingsniais. Įmonės vadovai neleidžia sau atsikvėpti ir mėgautis nuveiktais darbais – per pastaruosius metus komanda išsiplėtė kone dvigubai – iki 380 žmonių, o tarp įgyvendintų projektų – naujoji „Lidl“ parduotuvė, Valstybės pasienio kontrolės punktas bei gyvenamųjų namų kvartalas, nacionalinės svarbos objektas – dalis Lietuvos –…
Sėkmingų verslininkų įpročiai: kaip elgtis ir kaip nesielgti siekiant sėkmės
Sėkmė nėra vien tik atsitiktinumas. Jei peržvelgsite sėkmingiausių verslininkų biografijas, rasite pasakojimus apie ilgus, vingiuotus ir duobėtus gyvenimo kelius iki kol prieita prie visuotinio pripažinimo. Tačiau tas kelias, nesėkmės, laimėjimai, kliūtys ir atradimai suformavo tam tikrus įpročius, kurie pagaliau leido pasiekti tai apie ką svajoja visi verslininkai. „Niekada negrįžk atgal“ tokią išvadą ir patarimą duoda klinikinės psichologijos specialistas Dr. Henry Cloud, Lietuvoje žinomas kaip knygos „Ribos“ bendraautorius. Jis ilgą laiką stebėjo sėkmingais laikomus žmones ir aprašė naujoje savo knygoje „Never Go Back: 10 Things You’ll Never Do Again“. Ką tai reiškia? Kiekvienas verslininkas savo kelyje kas kart prieina tašką, kuriame tarsi atsiveria akys ir jis išmoksta tam tikrą pamoką –…
Darbdavys per darbo pokalbį nori matyti degančias akis
Už mažesnę algą dirbti tik mėgstamą darbą, turėti tikslą ir nebijoti klysti. Tokius patarimus studentams dalino KTU „Karjeros dienos 2015“ konferencijoje „Startas į sėkmę“ dalyvavę Universiteto Alumnų asociacijos nariai. Pirmasis vasario 24 d. vykusioje konferencijoje tema „Ko nori darbdaviai?“ kalbėjo Tomas Urbonas. IT bendrovės „Sonaro“ vadovo bei vienas iš KTU Alumnų asociacijos valdybos nario teigimu, šiandien reikėtų užduoti klausimą ne tik ko nori darbdaviai, bet ir ko nori darbuotojai. „Keičiantis ekonominei situacijai, sverto padėtis, į kurią pusę šiandien yra pakrypęs šis klausimas, keičiasi. Dabar rinkos paklausos svertas Lietuvoje yra išsilavinusių darbuotojų pusėje, tad klausimas, ko nori darbuotojai šiandien yra labai aktualus. Į Lietuvą ateina didžiulės užsienio kompanijos, kuriasi eilė technologijos…
Karjeros ekspertai apie „laimėtojo“ CV
„Paklausus darbuotojas yra tas, kuris žino, ko nori, turi susidaręs realų vaizdą apie rinką, yra inovatyvus, žingeidus ir moka siekti užsibrėžto tikslo“, – sako personalo paieškos ir atrankos agentūros „Alliance for Recruitment“ partneris, Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Andrius Francas. Pirmasis kontaktas tarp darbdavio ir būsimojo darbuotojo dažniausiai yra gyvenimo aprašymas. Kaip jį parengti, kad būsimasis darbdavys suprastų, jog darbuotojas turi aukščiau išvardintas reikiamas savybes? Šis klausimas labai svarbus tūkstančiams aukštųjų mokyklų studentų, ypač artėjant pavasariui, kai daugelis iš jų ieškos praktikos ar nuolatinio darbo vietos. Vasario pabaigoje vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugėje „KTU Karjeros dienos 2015“, daugelis jaunų žmonių turės progą pirmą kartą susitikti su savo būsimaisiais…
Laimėtojo požiūris: gyvenimo aprašymas – tik popierėlis
Jaunų žmonių įsidarbinimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje yra viena iš skaudžiausių visuomenės problemų. Apie 20 proc. aukštųjų mokyklų absolventų Lietuvoje bent pusmetį po aukštosios mokyklos baigimo neranda darbo. Per aukšti reikalavimai? Netinkamos asmeninės savybės? Nepasiseka atsirasti reikiamoje vietoje reikiamu laiku? „Kodėl jauni žmonės neranda darbo? Gal jie tiesiog bijo save pristatyti, išsigąsta, kai darbo aprašyme prašoma darbo patirties? Aš nebijau ko nors nežinoti, juk visko galima išmokti“, – įsitikinusi Lina Bačėnaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) chemijos inžinerijos magistrantė. Studentė dirba telekomunikacijų bendrovėje ir tai – ne pirma jos darbovietė. Ir jauni darbuotojai, ir darbdaviai vienu balsu tvirtina, jog svarbiausia darbo paieškose – kontaktas. Specialistai taip pat pabrėžia,…
Kada pirkėjai renkasi lietuvišką prekę?
Parduotuvėse šiandien galima rasti produktų iš įvairiausių pasaulio kampelių – nuo Grenlandijos iki Ugandos, Naujosios Zelandijos ir dar daugelio kitų egzotiškų šalių. Nemažą dalį parduotuvių lentynose užima ir lietuviškos prekės. Kaip rodo prekybos tinklo „IKI“ duomenys, pastarosios pirmauja šviežių produktų pardavimuose. Tačiau mūsų šalies prekės neretai nukonkuruojamos ilgo galiojimo, kosmetikos prekių kategorijose. Daugeliui lietuvių patriotiškumo faktorius lemia ir kai kurių prekių pasirinkimą. Žmonės vertina tai, kad lietuviška prekė šviežesnė. Taigi renkantis tokius produktus kaip pienas, sūris, daržovės, vaisiai, kiaušiniai, mėsos gaminiai – pirkėjai tiesia ranką į lietuvišką produkciją. „Lietuviškumas šviežių prekių kategorijoje pirkėjams net svarbiau nei kaina – jeigu lentynoje šalia viena kitos lietuviška ir užsienietiška prekė panašia kaina, prioritetą…