Laisvalaikis

Vestuvės. Kokių moterų vyrai paprastai neima į žmonas. (II dalis)

Tęsinys „Vestuvės. Kokių moterų vyrai paprastai neima į žmonas. (I dalis)”

· Moteris, nenorinčias ištekėti.

Bendrai, tai norinčias. Bet visą laiką teigančias, jog nenori. Kažkoks Visatos protas kartu su žaliais žmogeliukais ir feministėmis joms įteigė, jog santuoka – tai įteisinta prostitucija, o įmesti porą kojinių į skalbimo mašiną – tiesiog nepakeliamas moteriai darbas. Akivaizdžių prieštaravimų tokia moteris nepastebi.

Nors giliai viduje ji lyg ir supranta, kad kažkas ne taip. Jaučiasi vieniša. Ypač naktimis už lango stūgaujant vėjui. Gal pora nelabai purvinų kojinių ir nėra jau taip šlykštu… Bet ne! Moteris, nenorinti ištekėti, veja nuo savęs išdavikiškas mintis ir tokias silpnumo apraiškas. „Kam man tekėti?! Aš gi pati užsidirbu pragyvenimui. Aš gi nemėgstu, kai kas nors namuose painiojasi po kojomis“.

Motyvacijos ir argumentų variantų – begalės. Būtent juos ji ir išverčia ant retkarčiais horizonte pasirodančių gerbėjų galvų. Ir kavinėje sąskaitas ji apmoka pati. O, vyras juk – žvėris ne tik kad baigštus, bet paprastai dar ir nuolankus. Na, nereikia, tai nereikia. Ne taip jau labai ir norėjosi. Nenori, kaip nori.

Ir vėl moteris, nenorinti ištekėti, žybčioja akimis, apšviesdama savo bemieges naktis. Tiesa, kartais šmėsteli išdavikiška mintis: „Dieve, kokia aš kvaiša!“ Bet brėkštantis rytas išsklaido naktinius košmarus ir ji vėl ir vėl eiliniam kavalieriui pareiškia: „Mane domina tik seksas ir dalykiniai santykiai!“ Dėl Dievo, visada prašom. „Ir kad būtų visiška santykių laisvė“ – neužtikrintai priduria. Žinoma žinoma, kas gi būtų prieš santykių laisvę? Na, gal išskyrus daktarus venerologus. Nors, ir jie, ko gero, nieko prieš – juk tai jų duona.
Ir vėl eilinį kartą nemiga. Todėl, kad ištekėti ir norisi, ir baugu, ir nebekviečia jau niekas…

Tokiu būdu, turime sėkmingą, puikiu kostiumėliu apsirėdžiusią bei savo darbą mylinčią moterį, kuri iš įpratimo vis dar tekėti nenori. O niekas jau ir nebesiūlo… Bijo. Priprato. Juk bendras projektas – neįpareigojantys santykiai – geriau. Niekas niekam nieko neskolingas.

Ji juk būtent to ir norėjo, o ne ištekėti, teisingai? Puikus yra pasaulis, kuriame svajonės pildosi!

· Moteris, norinčias ištekėti.

Tai, kaip patys suprantate, visiška priešingybė nenorinčioms. Jos nori ištekėti bet kokia kaina už bet ko. Kokie motyvai moterį, norinčią ištekėti, įkvepia – suprasti sunku. Tiksliau, priežaščių yra taip daug, kad išskirti svarbiausią iki šiol nepavyko. O laikas eina. Visos draugės jau už vyrų. Mama taip pat tekėti ragina. Gimdyti laikas. Nėra vestuvinių nuotraukų. Ir t.t.
Kiekvienas vyriškos gimnės atstovas, pasirodęs pasiekiamu atstumu, moters, norinčios ištekėti, yra traktuojamas kaip potencialus sutuoktinis. Kolegai, draugiškai pakvietusiam išgerti puodelį kavos, mintyse jau yra matuojamas „juodas laidotuvių kostiumas“.

Dalykinis partneris taip pat yra nužiūrimas vertinančiu žvilgsniu, o naujasis laiptynės kaimynas jau buvo paprašytas nupirkti duonos, pakviestas ir arbatos, ir į lovą. Ryte užsimetusi trumputį chalatą ji verda kavą ir kažką burkuoja nekaltai žiūrėdama į siaubo kupinas jo akis…

Kovoje dėl ištekėjimo visos priemonės yra geros. Iš moterų, norinčių ištekėti, gaunasi puikios „nesuprantančios“ žmonos. Išrinktasis paparastai nepateisina jos lūkesčių, nes yra grubus, gaunantis mažą atlyginimą gyvulys. Ir kodėl ji neištekėjo už Apolinaro! Arba už Rido. Beje, moteris, norinti ištekėti, skiriasi taip pat lengvai, kaip ir išteka. Ji entuziastingai ima ieškoti naujo vyro. Nesuprasdama, jog šis procesas yra lygiai toks pat beprasmis ir negailestingas, kaip ir jos noras ištekėti… :).

· Moteris gailinčias.

Tai kur kas baisesnis porūšis, nei Moteris, viską suprantanti. Ankstyvoje vaikystėje įskiepytas kaltės kompleksas neleidžia jai turėti lygiaverčių santykiu su niekuo. Ji visada ko nors gaili… Mamos, tėtės, senelio ar senelės… Perka pampersus mažamečiams vaikaičiams ir gydo brolį nuo alkoholizmo.

Moteris gailinti atlieka už „ačiū“ kur kas sėkmingesnio darbuotojo darbus. Vyriškis iš jos visada gali tikėtis barščių lėkštės ir paguodos: „Tu mano vargšeli!“ „Prigulk, pailsėk“ ir „Nereikia, aš pati“. Jam tai greitai nusibosta. Dar greičiau nusibosta nesibaigiantys jos pokalbiai su psichologinio palaikymo reikalaujančiomis draugėmis. Kaip ir naktiniai vojažai taksi, nes, matote, jos mamai skubiai prireikė aktyvuotos anglies, o jos tėvo katinui vaistų nuo seksualinio susijaudinimo.

Moteris gailinti visada susiranda objetą, kurio galima butų gailėti iki paskutinio atodusio. Asmeninnės laimės jai nereikia. Jei kažkuriuo gyvenimo momentu nėra ko gailėti – ji ima ny

Parašykite komentarą