Prieš tris metus pradėjęs rimtai bėgioti Vaidas Žlabys dabar save drąsiai gali vadinti ultramaratonininku. Neseniai įveikęs 125 kilometrus pirmajame ultramaratono pasaulio taurės etape – TransGranCanaria (TGC) bėgime ir užėmęs aukštą aštuntąją vietą, sako, kad šiame sporte yra svarbiausia ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasiruošimas. Vien besiruošdamas šiam bėgimui sportininkas įveikė 1400 kilometrų, o savo nuovargį malšino sula, kurią vežėsi ir į saulėtąją Gran Kanariją.
Pats sportininkas teigia, kad tokioms varžyboms išskirtinio pasiruošimo nereikia. Visa esmė čia slypi nuolatinėse treniruotėse, kurių metu turi progresuoti ir reguliariai didinti fizinį krūvį, stiprinti įvairias raumenų grupes, ištvermę.
„Iš esmės, pasiruošimas ultra maratonui trunka 2 – 3 mėnesius. Bent jau aš, per šį laiką nesnaudžiu ir daugiausiai koncentruojuosi į fizinės sveikatos stiprinimą: kas kartą didinu bėgimo distancijas, užsiimu bendru fiziniu pasiruošimu, plaukioju baseine, kaitinuosi pirtyje – taip kad ne tik didinu savo ištvermę, bet ir gerinu bendrą fizinį pasiruošimą”, – teigė bėgikas, kuris šimto kilometrų ribą yra įveikęs ne vieną kartą.
Vaidas Žlabys sako, kad šiame sporte svarbiausias yra ne fizinio, o psichologinio pasiruošimo faktorius. Žmogaus kūnas tėra tik įrankis, kuriuo pasinaudoti gali prisitaikęs protas bei išugdyta valia dažnai nepakeliamiems sunkumams.
„Iš esmės, šiame sporte norėčiau pabrėžti ne fizinio, o psichologinio pasiruošimo svarbą. Manau, kad viskas slypi galvoje ir mintyse. Ypatingai šiame sporte, kuomet varžybų metu pasidaro beprotiškai sunku, turi perlipti ir įveikti save psichologiškai – tuomet ir kūnas lengviau susidoroja su patiriamu krūviu, kuris, dažnai atrodo, kad yra nepakeliamas. Bėgimo metu dažnai aplanko net ir pačios blogiausios mintys, tačiau perlipus per save ir tinkamai viską savo galvoje sustygavus, žmogus gali nuversti kalnus”, – tvirtino jis.
Ultramaratonininkas teigia, kad po ilgų distancijų organizmas labai nusilpsta. Tam, kad jis funkcionuotų tinkamai reikalinga derama mityba bei fizinis aktyvumas – nors po didelių krūvių organizmas pavargsta, tačiau jis reikalingas tam, kad organizmas nepatirtų nereikalingo streso, nes yra pripratęs prie didžiulės fizinės iškrovos.
Kalbėdamas apie maistą, Vaidas Žlabys yra linkęs pabrėžti natūralių produktų svarbą. Kaip ypatingą naudą organizmui teikiantį produktą pašnekovas įvardija beržų sulą, kuri padeda atsistatyti po didelių krūvių bei tuo pačiu metu įveikti ilgas distancijas.
„Esu natūralių produktų šalininkas ir šiuo klausimu esu kategoriškas. Kuomet vieni sportininkai renkasi gerti chemiją, aš mieliau renkuosi natūralius produktus, kurie yra kur kas sveikesni – štai, pavyzdžiui, vietoje visų tų nesąmoningų kokteilių mieliau renkuosi sulą. Ji yra geriausias elektrolitų šaltinis. Ypatingai daug jos geriu prieš ir po varžybų, kuomet mano organizmui reikia įgauti energijos bei atstatyti reikalingas medžiagas – tai man labai padeda. Visų pirma todėl, kad gerdamas natūralų produktą jaučiuosi morališkai teisus prieš patį save, o antras dalykas yra tas, kad tai labai naudinga mano organizmui – tą liudija ir gerėjantys rezultatai”, – kalbėjo pašnekovas.
Beržų sula specialistų įvardijama kaip itin naudingas maisto produktas kiekvienam žmogui. Jis pasižymi kaip natūrali priemonė gerinanti medžiagų apykaitą, virškinimo funkciją, bei atstatanti elektrolitus. Medikai teigia, kad sula yra taip pat efektyvi priemonė nerimui, depresijai bei stresui malšinti.
“Daugelis žmonių manes klausia, kam man reikia bėgti šimtą kilometrų ir kodėl aš tai darau, nes nesu profesionalas ir neturiu trenerio. Aš atsakau, kad man patinka išbandyti žmogaus galimybes ir pajusti ultra jausmą, tai turbūt yra mano savirealizacija ir mano mylimiausias hobis”, – teigia. V. Žlabys.
Vienas iš bėgiko siekių – supažindinti megėjus su ultramaratono sprortu ir stengtis, kad jis populiarėtų Lietuvoje.