Pradėti bėgioti dažnai paskatina konkretus tikslas – noras pagerinti fizinę formą, įveikti pirmuosius penkis kilometrus ar pasiruošti varžyboms. Ilgainiui motyvacija keičiasi: žmonės buriasi į klubus, o bendros treniruotės tampa įprasta savaitės rutina. Sugrįžti skatina ir ten užsimezgusios pažintys. Bėgimo populiarumą Lietuvoje rodo šių metų Vilniaus maratonas – 42,195 km distanciją pasirinko beveik du tūkstančiai dalyvių, daugiausia per visą renginio istoriją.
Pradeda dėl rezultato, pasilieka dėl žmonių
Bėgimo klubų populiarėjimą rodo ir augantis bendrų treniruočių dalyvių skaičius. Sporto bendruomenės „Temple Social Club“ organizuojamose treniruotėse per 3 sezonus bėgikų padaugėjo nuo 30 iki 200, o didžiausiose šiandien susirenka 1000+. Kaune bėgikų bendruomenę subūręs klubas taip pat organizuoja didelio mąsto bėgimo šventę.
Pasak „Temple Social Club“ vadovo Artūro Lingio, kartu su augančia bendruomene keičiasi ir žmonių motyvacija bėgti.
„Žmonės pradeda bėgioti dėl labai skirtingų priežasčių – vieni nori pagerinti fizinę formą, kiti pasiruošti pirmiesiems kilometrams ar numesti svorio. Tačiau tie, kurie bėga reguliariai, ilgainiui retai kalba vien apie kilogramus ar kalorijas. Atsiranda pats bėgimo malonumas, bendruomenė, žmonės, kuriuos sutinki treniruotėse. Bėgimas tampa ta savaitės dalimi, kurios lauki“, – A. Lingis.
Panašią tendenciją rodo ir šiemet „Journal of Public Health“ paskelbtas tyrimas. Metus stebėję dviejų bendruomeninių bėgimo grupių dalyvius, mokslininkai pastebėjo, kad ilgainiui tarp jų mezgėsi vis daugiau ryšių. Labiausiai į bendruomenę įsitraukė tie, kurie reguliariai dalyvavo bėgimuose ar prisidėjo prie jų organizavimo. Bėgimo greitis ar fizinis pasirengimas tam didelės reikšmės neturėjo.
Anot Artūro, bėgimo bendruomenė gali palengvinti ir pačią pradžią. Atėję į pirmąją bendrą treniruotę žmonės neretai nustemba pamatę, kokie skirtingi yra jos dalyviai.
„Kartais žmogus ateina sakydamas, kad jis nėra bėgikas arba bijo, kad bus per lėtas. Tačiau pamatęs, jog grupėje žmonių tempas, patirtis ir tikslai labai skirtingi, greitai atsipalaiduoja. Norint pradėti bėgti nereikia pirmiausia tapti geru bėgiku. Vienam tikslas bus maratonas, kitam – pirmi penki kilometrai, ir abu gali bėgti kartu“, – teigia bendruomenės įkūrėjas.
Pasak pašnekovo, bėgant kartu lengviau išlaikyti ir reguliarumą. Bendros treniruotės vyksta nustatytu laiku, todėl jas paprasčiau įtraukti į savo rutiną, o susitarimas su kitais suteikia papildomos motyvacijos jų nepraleisti.
Bėgant svarbu ne vien greitis
Pradėjus bėgioti kyla praktinių klausimų: kokį tempą pasirinkti, kada ilginti distanciją, kaip dažnai treniruotis ir kiek laiko skirti poilsiui. Siekiant greitesnio progreso lengva persistengti, todėl krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui, kaitalioti treniruočių intensyvumą ir skirti laiko atsistatymui.
Planuojant treniruotes gali praversti ir išmaniųjų laikrodžių renkami duomenys. Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, naujajame „Galaxy Watch Ultra2“ tam skirta „Running Coach“ funkcija, kuri pirmiausia įvertina bėgiko pasirengimą, o pagal jį sudaro treniruočių planą.
„Pradėjus bėgioti dažnai sunkiausia suprasti, kaip treniruotis toliau. „Running Coach“ po 12 minučių bėgimo testo įvertina bėgiko pasirengimo lygį ir pagal jį pasiūlo individualų treniruočių planą. Taip žmogui nereikia kiekvienos treniruotės planuoti pačiam – galima pasirinkti tikslą ir nuosekliai stebėti savo pažangą“, – sako E. Tamelytė.
Pasak jos, treniruočių planas pritaikomas pagal žmogaus pasirengimą, todėl gali būti naudingas ir tik pradedant bėgioti, ir jau ruošiantis varžyboms. Jis padeda pasirinkti tinkamą krūvį, treniruočių intensyvumą ir poilsio laiką.
