Seimui pristatyti Seimo nutarimo projektai dėl naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui siūlo Konstitucinio Teismo teisėju skirti Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakartotinai siūlo Konstitucinio Teismo teisėja skirti advokatę Giedrę Lastauskienę, laikinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einanti Sigita Rudėnaitė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Algį Norkūną. Prisistatydamas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus A. Kabišaitis įsitikinęs, kad didžiausią grėsmę Lietuvos Konstitucijai, teisinei santvarkai kelia būtent Konstitucijos ir oficialiosios Konstitucinės doktrinos nežinojimas. „Esu įsitikinęs, kad didžiausia grėsmė Konstitucijai yra ne atskiri Konstitucijos pažeidimai. Konstitucija nustačiusi mechanizmą, kaip atrasti, kaip įvertinti ir pašalinti. Tie mechanizmai yra tiek įstatymo leidybos procese, tiek ir Konstituciniame…
Seimas spręs dėl dviejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo
Seimui pristatyti du Seimo nutarimo projektai, kuriais Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus Artūrą Driuką ir Egidiją Tamošiūnienę. Pasak Respublikos Prezidento vyriausiosios patarėjos Jūratės Šovienės, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pretendentus A. Driuką ir E. Tamošiūnienę pripažino vienais tinkamiausių kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Kaip pabrėžė šalies vadovo patarėja, itin platus A. Driuko teorinis, praktinis, teisinis akiratis, asmeninės savybės bei erudicija ir E. Tamošiūnienės ilgametė profesinė patirtis, sukaupta advokatės ir teisėjos pareigose, ir pedagoginė mokslinė veikla, asmeninės savybės leidžia jiems pretenduoti užimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas. Respublikos Prezidento nuomone, šie kandidatai reikšmingai prisidėtų formuojant teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pagal Konstituciją Lietuvos Aukščiausiojo…
Seimas atidėjo teisėjų atrankos procedūrų pakeitimų įsigaliojimą
Seimas metams – iki 2022 m. sausio 1 d. – atidėjo naujų teisėjų atrankos procedūrų įsigaliojimą (Teismų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-43(2). Šiais metais Seimas priėmė Teismų įstatymo pataisų paketą, reglamentuojantį teisėjų atrankos procedūras. |Kaip projekto pristatymo metu sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, priimtais pakeitimais viename iš minėtų atrankos etapų yra įvertinamos pretendento asmeninės būdo ir pažintinės savybės, t. y. psichologinis pasirengimas ir galimumas atlikti tokį darbą, bendrauti su žmonėmis. „Jau daug metų teismai, teismo valdžia, Nacionalinė teismų administracija bendradarbiauja su Norvegijos atitinkamomis vyriausybėmis struktūromis ir fondais, kaip tik praeitais metais buvo pradėtas vykdyti panašus projektas ir skirtas finansavimas. Štai šiuo atveju išeitų taip, kad šis įstatymas…
Prezidentas teikia Seimui svarstyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario kandidatūrą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Energetikos įstatymu, teikia Seimui svarstyti Mato Taparausko kandidatūrą į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narius. M. Taparauskas yra sukaupęs 6 metų darbo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje ir vadovavimo Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriui patirtį, specializavęsis nagrinėjant infrastruktūrinių sektorių kainodaros, reguliavimo, aplinkosaugos bei investicijų ir jų finansavimo klausimus. Pretendentas į VERT narius yra baigęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, kur įgijo inovacijų ir technologijų valdymo magistro laipsnį. Kauno technologijos universitete įgijo branduolinės energetikos inžinerijos bakalauro laipsnį. Pasak šalies vadovo, VERT reikšmingai prisideda prie Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos, atitinkančios Europos žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos ir inovacijų skatinimo kryptis. Būtina sudaryti sąlygas didinti…
Koronaviruso grimasos – Lietuvos senjorai susirūpino savo palikimu
Penktus metus iš eilės Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Caritas suteikė galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą sunkumus patiriantiems žmonėms. Nemokama teisine pagalba (pro bono) pirmąją gruodžio mėnesio savaitę pasinaudojo itin didelis žmonių skaičius. Didelę dalį jų sudarė senjorai, kuriuos labiausiai domino, kaip tinkamai sutvarkyti palikimo klausimus. Nemokamos Lietuvos advokatų konsultacijos buvo teikiamos š. m. lapkričio 30 – gruodžio 4 dienomis. Gyventojai registravosi Lietuvos Caritas centruose konsultacijoms, o advokatai teikė konsultacijas šeimos, darbo, paveldėjimo, įsiskolinimų, nekilnojamojo turto, vaikų globos teisių bei kitais aktualiais klausimais. „Penktus metus iš eilės, minėdami Advokatūros dieną, rengiame Advokatūros savaitę, kurios metu vykdome įvairias socialines akcijas. Viena jų – nemokamos teisinės pagalbos teikimas Lietuvos gyventojams. Šia iniciatyva siekiame,…
Pritarta Nidos Grunskienės kandidatūrai į generalinio prokuroro pareigas
Seimas pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teiktos Nidos Grunskienės kandidatūros skyrimui Lietuvos Respublikos generaline prokurore. „Įvertinome tai, kad kandidatė parinkta po ilgamečio darbo būtent prokuratūros sistemoje, ne kitose teisinio darbo sferose. Ir džiugu, kad tai yra apygardos prokuratūros vadovo lygio žmogus, kuris praėjęs įvairius laiptelius, iš tiesų pažįsta ne tik prokurorų bendruomenę, tačiau ir prokuratūros problemas“, – pritarti kandidatūrai kvietė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, linkėdamas daugiau iniciatyvos viešojo intereso gynimo srityje, prasmingų reformų prokuratūros sistemoje, sutarimo su prokurorų bendruomene. Slapto balsavimo metu už Seimo nutarimą „Dėl pritarimo Nidos Grunskienės skyrimui Lietuvos Respublikos generaline prokurore“ projektui Nr. XIVP-112(2) balsavo 92, prieš buvo 10, susilaikė 8 Seimo nariai. Nidos Grunskienės…
Socialinis eksperimentas atskleidė: lietuviai nelinkę pirkti klastočių žinodami, kad prekės ženklas yra padirbtas
Nepaisant augančių prekių ženklų klastojimo mastų ir didėjančių padirbtų prekių sulaikymų skaičių, Valstybinio patentų biuro užsakymu atliktas socialinis eksperimentas atskleidė, kad dauguma Lietuvos žmonių nesvarsto pirkti padirbtų prekių ženklų, jeigu aiškiai žino, kad tai yra klastotė. Šio eksperimento metu siekta sužinoti, kiek visuomenėje gajus noras pirkti padirbtą prekę tiksliai žinant, kad ji yra padirbta, neatsižvelgiant į veiksmų teisėtumą ar prekės kokybę. Iš maždaug 100 socialinio eksperimento metu gatvėje pakalbintųjų tik vienas susidomėjo ir būtų pirkęs padirbtus kvepalus ir rankinę, dar vienas „dėl visa ko“ paėmė iš „pardavėjos“ telefono numerį. Tuo tarpu likusieji nesidomėjo klastotėmis, o viena praeivė netgi grįžo pamokyti „pardavėjas“, kaip negražu prekiauti padirbtais prekių ženklais. Socialinio eksperimento vaizdo…
Prezidentas kreipiasi į Teisėjų tarybą dėl kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą su prašymu patarti dėl teikimo Seimui skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus Artūrą Driuką ir Egidiją Tamošiūnienę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjais. Šalies vadovo vertinimu, šie puikiai žinomi ir gerbiami teisėjų bendruomenės nariai yra nepriekaištingos reputacijos, pasižymi išskirtine asmenine ir profesine kompetencija, taip pat yra sukaupę solidų teisinio darbo stažą. A. Driukas turi daugiau kaip 36 metų teisinio darbo patirtį. Teisėjo karjerą kandidatas pradėjo 1995 m. Druskininkų miesto apylinkės teisme. 1999–2003 m. laikotarpiu A. Driukas ėjo LAT teisėjo pareigas, buvo ilgametis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. 2018 m. kandidatas į LAT apgynė daktaro disertaciją…
Seimas leido Seimo narį V. Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn
Seimas, atsižvelgdamas į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą ir Seimo tyrimo komisijos išvadą, nusprendė sutikti, kad Seimo narys Vytautas Gapšys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar būtų kitaip suvaržyta jo laisvė. Už šį sprendimą (Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-118) balsavo 97 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 7 parlamentarai. Seimo laikinosios tyrimo komisijai vadovė Irena Haase pažymėjo, kad V. Gapšys komisijai nepateikė įtikinančių faktų ar duomenų, kad atliktas ikiteisminis tyrimas kaip nors susijęs su politine V. Gapšio, kaip Seimo nario, veikla. Gruodžio 3 d. generalinis prokuroras E. Pašilis, kreipėsi į Seimą dėl sutikimo patraukti atraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį V. Gapšį. Kaip tvirtino generalinis prokuroras, V. Gapšys yra kaltinamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. „Šioje baudžiamojoje…
Seimas pritarė Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės kandidatūroms į Apeliacinio teismo teisėjus
Seimas pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teiktoms Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Evaldo Gražio ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos Vitalijos Norkūnaitės kandidatūroms į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas. Pagal Konstituciją, Apeliacinio teismo teisėjus skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Už nutarimą „Dėl pritarimo skirti Evaldą Gražį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ (projektas Nr. XIVP-87(2) slapto balsavimo metu buvo 98, prieš – 8, susilaikė 6 Seimo nariai. Už nutarimą „Dėl pritarimo skirti Vitaliją Norkūnaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ (projektas Nr. XIVP-88(2) slapto balsavimo metu buvo 94, prieš – 10, susilaikė 8 Seimo nariai. Evaldo Gražio gyvenimo aprašymas. Vitalijos Norkūnaitės gyvenimo aprašymas. Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
