Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo skiria Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nariais profesorius Laurą Bielinį ir Audronę Nugaraitę. Naujieji LRTK nariai nuo sausio 21 d. pakeis kadencijas baigusius Mantą Martišių ir Lauryną Jonavičių. L. Bielinis ir A. Nugaraitė yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros profesoriai. Abu kandidatai yra pripažinti žiniasklaidos ir politikos mokslų autoritetai, turintys ilgametę akademinio darbo patirtį, puikiai išmanantys Lietuvos politinę ir visuomenės informavimo sistemas bei naujausias komunikacijos tendencijas. L. Bielinis – buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas, žurnalų „Politologija“ ir „AGORA, Politinių komunikacijų studijos“ steigėjas ir redaktorius. Profesorius yra rengęs daugelį…
Paveldėto turto įregistravimą galima atidėti iki šių metų kovo, kol atpigs, rekomenduoja notarai
Mirus asmeniui, palikimą būtina priimti per tris mėnesius, tačiau nuosavybės registravimą galima atidėti iki kovo, kol atpigs registro teikiamos paslaugos, teigia notarai. „Visą paveldėjimo procesą gerokai sutrikdė ne tik pandemija ir karantinas, bet ir Registrų centro nuo praėjusių metų spalio įvesta nauja kainodara, kuri dažnai keleriopai pabrangino paveldėto turto įregistravimą. Nors Vyriausybė savo nutarimu nusprendė, kad paveldėjimo atvejais turto registravimas atpigs, tai įvyks tik nuo kovo pradžios, o dabar tebėra tas „pereinamasis laikotarpis“, kai norint užregistruoti paveldėtą turtą, tai tebekainuoja brangiai. Mes, notarai, savo klientams patariame per nustatytą terminą – tris mėnesius nuo asmens mirties – priimti palikimą, tačiau paveldėtą turtą registruoti vėliau – nuo kovo, kai ši Registrų centro…
Seimo nario Vytauto Bako pranešimas: „Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – proga taisyti teismų sistemos ydas“
2021 m. sausio 15 d. pranešimas žiniasklaidai Prieš trisdešimt metų iškovojome teisę gyventi laisvoje šalyje, teisę kurti savo valstybę, jos institucijas. Teismų sistema yra viena iš tokių institucijų, ir šios sistemos kūrimas dar nėra baigtas. Šiandien Seimas tampa atsakingu už tai, kaip atrodys teismų sistema artimiausius metus. Pastarosiomis dienomis Seimui buvo daromas spaudimas paskirti teisėjus bet kokia kaina. Kai kurie teisės mokslininkai kaltino Seimą „apgailėtinomis manipuliacijomis“, teismų politizavimu, maža to – agitavo skirti konkrečius kandidatus. Tokie pareiškimai, mano manymu, peržengia mokslininko etikos ribas, nes jais nepagrįstai žeminamas Seimas, menkinama jo reputacija, klaidinama visuomenė ir painiojami asmeniniai interesai. Galime padėkoti už diskusijas ir nuomones, tačiau turime prisiminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio…
Seimas G. Lastauskienę ir A. Norkūną paskyrė Konstitucinio Teismo teisėjais
Seimas po slapto balsavimo Konstitucinio Teismo teisėjais paskyrė advokatę Giedrę Lastauskienę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Algį Norkūną. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir laikinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einančios Sigitos Rudėnaitės teikimus (Seimo nutarimo projektai Nr. XIVP-44(2), Nr. XIVP-58(2). G. Lastauskienės kandidatūrą parėmė 72 Seimo nariai, prieš balsavo 31, susilaikė 24 parlamentarai. Už A. Norkūno kandidatūrą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 28 parlamentarai. Seimas nusprendė nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo Andriaus Kabišaičio kandidatūrai į Konstitucinio Teismo teisėjus. Už jo kandidatūrą (projektas Nr. XIIIP-4931) slaptame balsavime balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 49, susilaikė 19 parlamentarų. Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams…
A. Driukas ir E. Tamošiūnienė paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais
Seimas po slapto balsavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais paskyrė šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas einančius Artūrą Driuką ir Egidiją Tamošiūnienę. Naujas pareigas teisėjai pradės eiti nuo balandžio 1 d. Už A. Driuko kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas balsavo 117 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 5 parlamentarai, E. Tamošiūnienės kandidatūrą parėmė 116 Seimo narių, prieš balsavo 4, susilaikė 7 parlamentarai (Seimo nutarimų projektai Nr. XIVP-142(2), Nr. XIVP-143(2). Pagal Konstituciją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas Prezidento teikimu. Kaip anksčiau yra minėjusi Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pretendentus A. Driuką ir E. Tamošiūnienę pripažino vienais tinkamiausių kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Pasak jos, Respublikos Prezidento nuomone,…
Prezidentas priėmė generalinės prokurorės N. Grunskienės priesaiką
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vadovaudamasis Konstitucija ir Prokuratūros įstatymu bei pritarus Seimui pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Nidą Grunskienę generaline prokurore penkeriems metams, ir priėmė jos priesaiką. Naujoji Lietuvos Respublikos prokuratūros vadovė prisiekė būti ištikima Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, garbingai atlikti savo pareigas, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga bei saugoti gerą prokuroro vardą. Savo kalboje Prezidentas pabrėžė, kad per pastaruosius penkerius metus Prokuratūra patyrė nemažai teigiamų permainų: buvo stiprinamos prokurorų socialinės garantijos, optimizuojamas institucijos darbas, ne viena rezonansinė byla perduota teismams, pradėtas įgyvendinti pranešėjų apsaugos procesas. Šių darbų tęstinumo šalies vadovas tikisi ir iš naujosios generalinės prokurorės. Pasak Prezidento, N.…
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūroms
2021 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, posėdyje svarstė Seimo nutarimo „Dėl Artūro Driuko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą Nr. XIVP-142 ir Seimo nutarimo „Dėl Egidijos Tamošiūnienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektą Nr. XIVP-143. Komitetas bendru sutarimu iniciatorių pateiktiems Seimo nutarimų projektams pritarė. Parengė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro padėjėja Aidena Bacevičienė El. p. aidena.baceviciene@lrs.lt Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras – pritarė ne visoms
2021 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, posėdyje svarstė Seimo nutarimo „Dėl Andriaus Kabišaičio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektą Nr. XIIIP-4931, Seimo nutarimo „Dėl Giedrės Lastauskienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektą Nr. XIVP-44 ir Seimo nutarimo „Dėl Algio Norkūno paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektą Nr. XIVP-58. Komitetas nepritarė Seimo nutarimo „Dėl Andriaus Kabišaičio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektui Nr. XIIIP-4931. Komitetas pritarė Seimo nutarimo „Dėl Giedrės Lastauskienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektui Nr. XIVP-44,. Komitetas pritarė Seimo nutarimo „Dėl Algio Norkūno paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektui Nr. XIVP-58. Parengė…
Kodėl siekiama, kad išliktų šešėlio atsiskaitymai per „orderį“?
Šiandien Lietuvos Respublikos Trišalei Tarybai, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pateikė projektą dėl LR Darbo kodekso 146 str. papildymo 3 dalimi. Šiuo projektu siekiama įvesti skaidrumą ir užtikrintumą komandiruojamų darbuotojų apmokėjime ir jį reglamentuoti. Šiuo metu LR DK nėra nustatyta, kad darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos pavedimu į banko sąskaitą. Galimybe atsiskaityti grynais pinigais dažnu atveju naudojasi darbdaviai savo naudai, pakišdami kasos išlaidų orderį darbuotojui, kuris jį pasirašydamas, patvirtiną apie pinigų gavimą. Tačiau, kaip rodo darbo ginčų praktika, pačio fakto apie išmokėtus pinigus, reguliuoti ir patikrinti nėra galimybės. Būtent dėl šios priežasties kreipiantis į darbo ginčų komisiją ar teismines institucijas dėl neišmokėto…
Prezidentas: naujasis Valstybės kontrolės įstatymas įgalins sparčiau siekti Gerovės valstybės tikslų
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku ir aptarė atliekamų auditų išvadų ir rekomendacijų veiksmingumą gerinant viešųjų paslaugų kokybę. Baigiami ir planuojami atlikti Valstybės kontrolės auditai ir darbai glaudžiai siejasi su Prezidento Gerovės valstybės tikslų įgyvendinimu. M. Macijauskas šalies vadovui pristatė prioritetines veiklos sritis ir darbus, nukreiptus į įsisenėjusių valstybės problemų sprendimų pažangą slaugos ir socialinių paslaugų, skurdo mažinimo, aukštojo mokslo kokybės, strateginio valdymo ir valstybės investicijų, inovacijų ir technologinės pažangos, darnaus vystymosi ir kitose srityse. Prezidentas vakar pasirašė Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą ir lydinčiuosius įstatymus, kuriais reikšmingai sustiprinama aukščiausia audito institucija ir jos veikla. Pasak šalies vadovo, valdžių perėjimo ir naujo politinio ciklo etapu Valstybės kontrolei suteikiama daugiau…