2021 m. birželio 8 d. pranešimas žiniasklaidai Seime įregistruotas Ateities komiteto paruoštas konstitucinių pataisų projektas dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Rolando Pakso byloje. Įstatymo projekte numatytas dešimties metų terminas, kurį apkaltos būdu nušalintas politikas turi praleisti be galimybės kandidatuoti. Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata sako, kad liko paskutinis ir svarbiausiasis lygmuo – suformuluotų konstitucinių pataisų svarstymas Seime pagal Seimo statuto nustatytas procedūras. „Visos politinės jėgos pritarė formuluotei, kurią Ateities komitetui pasiūlė konstitucinės teisės profesionalai. Dabar registruojami visi atitinkami dokumentai. Manau, kad procesas turėtų būti sėkmingas ir dešimt metų neišspręstas klausimas bus uždarytas“, – teigė prof. R. Lopata. Seimo frakcijoms aptarus visuomeniškai aktyvių konstitucinės teisės ekspertų suformuluotus…
Prisiekė Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Mizaras
2021 m. birželio 8 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo posėdyje prisiekė naujasis Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Mizaras. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Prisiekęs Konstitucinio Teismo teisėjas pasirašė vardinį priesaikos lapą, kuris bus saugomas Seimo kanceliarijoje. Konstitucija nustato, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, prieš pradėdami eiti savo pareigas, privalo prisiekti būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimą, teisininką Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju paskyrė gegužės 18 d. Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami vienai devynerių metų kadencijai. Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį…
Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: ar pakaks ryžto tikroms reformoms?
Toks klausimas bus keliamas birželio 11 d. 9 val. nuotolinėje konferencijoje, kuria siekiama bus atkreipti dėmesį į nusikaltimų prevencijos būklę Lietuvoje bei nubrėžti galimas reformos gaires situacijai pakeisti. Nusikaltimų prevencija visose Europos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, pripažįstama kaip viena svarbiausių valstybės politikos ir visuomenės gerovės užtikrinimo krypčių. Visgi Lietuvoje dėmesio tam yra skiriama per mažai. Birželio 11 d. konferencijos organizatoriai šią klaidą ištaisys, skirdami dėmesio šiai problematikai aptarti drauge su mokslininkais, praktikais bei politikos formuotojais vienoje vietoje. Iniciatyva atsigręžti į nusikaltimų prevencijos būklę Lietuvoje konferencijos organizatoriams kilo todėl, kad Vyriausybės priemonių plane dar šiais metais numatoma priimti sprendimus dėl nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimo Lietuvoje. Vyriausybės programoje…
Prezidentas teikia Seimui Teismų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pataisas
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui parengtas Teismų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama padidinti teismų sistemos veiksmingumą, atvirumą bei skaidrumą, taip pat užtikrinti teismo proceso operatyvumą bei aukštesnę bylų nagrinėjimo kokybę. Šalies vadovas siūlo iš esmės keisti pretendentų į teisėjus atrankos procedūrą, įsteigti vieną pirmosios instancijos administracinį teismą, kuris veiktų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tobulinti bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu teisinį reguliavimą. Prezidentas taip pat kviečia siekti didesnio teismų sistemos atvirumo, sudarant galimybę solidžią teisinę patirtį viešojo administravimo srityje turintiems asmenims pretenduoti tiesiai į apygardos administracinius teismus. Prezidento požiūriu, šiuo metu vykdomų pretendentų į teisėjus atrankų procedūra yra itin biurokratinė, paremta pertekliniais formaliais reikalavimais. Dėl to…
Oksfordo universiteto ir MRU tarptautinės teisės ekspertai aptarė priverstinį lėktuvo nutupdymą Baltarusijoje: kas ir kokios atsakomybės gali pareikalauti už incidentą
Birželio 3 dieną Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos surengtoje virtualioje diskusijoje, Oksfordo universiteto ir MRU tarptautinės teisės mokslininkai pateikė teisinį vertinimą dėl Baltarusijos veiksmų priverstinai nutupdant „Ryanair“ keleivinį orlaivį Minske tariamai gavus pranešimą dėl orlaivyje esančio sprogmens. Oksfordo universiteto mokslininkai buvo vieni pirmųjų pateikę išsamų teisinį šio incidento vertinimą tarptautinės teisės požiūriu. Dviejų šalių mokslininkai diskutavo dėl galimų civilinės aviacijos saugumo, baudžiamosios teisės ir kitų tarptautinės teisės pažeidimų, valstybės atsakomybės klausimą, taip pat nagrinėjo tarptautinio bylinėjimosi galimybes. Teisės ekspertai sutaria, yra daug prielaidų teigti, kad atsižvelgiant į šiuo metu žinomas aplinkybes, 2021 m. gegužės 23 d. įvykęs incidentas yra civilinės aviacijos teisės pažeidimas, kadangi Konvencija dėl tarptautinės civilinės…
Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teikimo Seimui atleisti teisėją A. Daugėlą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir Teismų įstatymu bei susipažinęs su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 2 d. raštu, pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Arvydą Daugėlą iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Šalies vadovas taip pat sustabdė teisėjo A. Daugėlos įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų. Sprendimas kreiptis į Teisėjų tarybą buvo priimtas policijos generaliniam komisarui informavus, kad teisėjas A. Daugėla buvo sustabdytas neblaivus vairavęs automobilį. Prezidento teigimu, teisėjams yra keliami ne tik ypač aukšti profesionalumo, bet ir elgesio, moralės reikalavimai. Teisėjų reputacija privalo būti…
Jablonskas: korupcijos mažinimas – viena esminių prielaidų įtvirtinant teisinės valstybės pamatą
Šiandien prasideda Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos specialioji sesija prieš korupciją (UNGASS), kurioje bus priimta Politinė deklaracija kovos su korupcija srityje. Lietuvai renginyje atstovaujantis teisingumo viceministras Elanas Jablonskas akcentavo, jog siekis atnaujinti ir sustiprinti tarptautinius ryšius kovojant su korupcija – yra tarp svarbiausių Lietuvos prioritetų. Pasak viceministro, viena iš priemonių, kurių šiemet ėmėsi Lietuva, norėdama padidinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema – tai iniciatyva aukščiausio rango teisėjus skirti pagal viešą bei skaidrią procedūrą, į atrankos darbo grupes įtraukiant visuomenės, universitetų atstovus. „Antikorupcinio proveržio padės pasiekti ne tik kovos su korupcija priemonės, bet tuo pačiu korupcijai atsparios aplinkos kūrimas, kai pasitelkus viešąjį sektorių, verslą ir visą visuomenę, būtų priimami sprendimai, užtikrinantys ilgalaikį pokytį…
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos vadovai lankėsi Kriminalinės policijos mokymo centre Kaune
2021 m. gegužės 31 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Kęstutis Masiulis ir komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Vilkauskas gegužės 26 d. lankėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) mokymo centre, Kaune. Susitikimo metu aptarti policijos veiklos organizavimo pokyčiai, kriminalinės žvalgybos vykdymas ir kontrolė, plačiau pristatyta LKPB mokymo centro veikla, kur šalies kriminalistai kelia savo kvalifikaciją ir tobulina profesinius įgūdžius. Kalbėdami apie žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, kriminalinės žvalgybos kontrolę, Policijos departamentas ir LKPB pabrėžia, kad vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu (KŽĮ) efektyviai užtikrinama kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolė (KŽĮ 21 str.), išorinė kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir teisėtumo (prokurorinė) kontrolė (KŽĮ 22 str.), Vyriausybės kontrolė (KŽĮ 23 str.) ir…
Seimo Ateities komitete rastas politinis konsensusas dėl Konstitucijos pataisos, kuria būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas
2021 m. gegužės 28 d. pranešimas žiniasklaidai Gegužės 28 d. Seimo Ateities komiteto organizuotame nuotoliniame posėdyje aptartas bendras Seimo frakcijų sutarimas dėl galimų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalies pataisų. Lietuvai jau 10 metų nevykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Pakso byloje, Ateities komitetui, veikiančiam kaip politinio lygmens, taip pat ir dėl konstitucinių pataisų, diskusijų platformai, pavyko sutelkti frakcijų atstovus ir rasti konsensusą dėl EŽTT sprendimą įgyvendinančių Konstitucijos pataisų, kurios galėtų turėti politinį palaikymą Seime, Seimo frakcijoms aptarus visuomeniškai aktyvių konstitucinės teisės ekspertų suformuluotus du galimus Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalies variantus, rastas bendras konsensusas dėl konkrečios formuluotės: „Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą…
E. Dobrovolska: bausmės atlikimo sąlygos neturi nužmoginti nuteistųjų
Šiandien įsigalioja Teisingumo ministerijos parengti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai, numatantys daugiau galimybių ir tinkamesnį žmogaus teisių įgyvendinimą pataisos įstaigose. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, šiandieninės pataisos įstaigos reikalauja skubių pokyčių. Įgyvendinant LR Seimo kontrolieriaus ir Europos komiteto prieš kankinimą, kitokį nežmonišką, žeminantį elgesį ar baudimą rekomendacijas žengiamas svarbus žingsnis geresnių bausmės atlikimo sąlygų įgyvendinimo link. „Netinkamos ir nežmoniškos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos formuoja piktą žmonų, kuris grįžęs į visuomenę jaučia pagiežą, neturi noro keistis ir įgūdžių integruotis, – pabrėžia E. Dobrovolska. – Įvertinę situaciją ir iškylančius iššūkius, ir toliau sieksime, kad nuteistųjų bausmės atlikimo sąlygos ir infrastruktūra atitiktų tokioms įstaigoms keliamus reikalavimus, o bausmių vykdymo sistemos pokyčiai…