2021 m. gegužės 27 d. pranešimas žiniasklaidai    Seimo Antikorupcijos komisija rekomendavo Palangos miesto savivaldybei ir valstybės įmonei Turto bankui nustatyti, ar padaryta turtinė žala Palangoje esančiai vilai „Auska“, kuri nuo 2011 m. buvo išnuomota privačiai bendrovei. Prireikus, siūloma imtis būtinų veiksmų dėl žalos atlyginimo. Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis atkreipė dėmesį į tai, kad pastebimas galimas ilgalaikis neatsakingas institucijų darbas, kuomet 10 metų išnuomotas, valstybei priklausantis vilos „Auska“ turtas nebuvo tinkamai prižiūrimas ir apskaitomas, todėl galbūt galėjo būti padaryta didelė žala valstybei. „Palangos miesto savivaldybė teigia, kad perėmusi vilos pastatų kompleksą, pasigedo daug įvairių kilnojamų daiktų – baldų, kilimų, šviestuvų ir kito turto, o nekilnojamojo turto ­­– statinių ir patalpų…

Priimame sveikinimus – Asociacija Vilniaus Moterų namai, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo iniciatoriai ir bendraautoriai, šiandien švenčia Įstatymo gimimo dieną – jo dešimties metų sukaktį! VALIO! 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos parlamentas beveik vienbalsiai (88 – už, 1 – prieš, 2 – susilaikė) priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Tai buvo svarbi demokratijos pergalė. Šiandien norime nuoširdžiai padėkoti tuometinei Seimo narei Dalia Kuodytė, kuri mumis patikėjo ir sukūrė darbo grupę prie Seimo Žmogaus teisių komiteto. Į Lietuvos teisinę bazę Vilniaus Moterų namų iniciatyva buvo perkeltas Austrijos modelis, laikomas gerosios praktikos pavyzdžiu visai Europai, su kuriuo turėjome galimybę susipažinti dalyvaudamos WAVE(Women Against Violence Europe/Moterys prieš smurtą Europoje) tinklo…

Seimas po svarstymo pritarė Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms (projektas Nr. XIVP-379(2), kuriomis siekiama pakeisti užstato skyrimo teisinį reglamentavimą, įtvirtinant aiškų ir tinkamą šios kardomosios priemonės skyrimo, pakeitimo ir įvykdymo mechanizmą, kuris suteiktų platesnes galimybes taikyti užstatą. Kodekse siūloma įtvirtinti galimybę skiriant užstatą nustatyti konkretų trijų dienų terminą jam sumokėti; detalizuoti užstato sumokėjimo tvarką, taip pat išplėsti užstato skyrimo procesiniu dokumentu turinį. Terminas būtų skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalėtų įvertinti įtariamojo ar užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėtas pinigines įmokas. Siūloma, kad nutarimu paskirtas užstatas būtų sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą,…

  PRANEŠIMAS SPAUDAI 2021-05-25   Prieš 10 metų priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo vertinamas kaip vienas pažangiausių, o jo priėmimas – kaip viena didžiausių moterų judėjimo Lietuvoje pergalių. Šiandien glaudžiai bendradarbiaujančios institucijos vertina pasiekimus ir iššūkius.  „Prieš 10 metų priimtas įstatymas buvo didžiulis žingsnis į priekį, pripažinęs, kad smurtas artimoje aplinkoje, kurio aukomis dažniausiai tampa moterys, yra rimta problema. Ši data – tai proga apžvelgti, kas pasikeitė per šį dešimtmetį, ir svarstyti, kaip siekti tokios visuomenės, kurioje moterys ir merginos galėtų jaustis saugios“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti visoje Lietuvoje pagalbą smurto aukoms teikiančius specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, gegužės…

Seimas, vadovaudamasis Konstitucijos 112 ir 115 straipsniais ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento gegužės 11 d. dekretą Nr. 1K-603, pritarė Danutės Gasiūnienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Už Seimo nutarimą „Dėl pritarimo atleisti Danutę Gasiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ (projektas Nr. XIVP-474) balsavo 120, prieš buvo vienas Seimo narys. Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5147(2), kuriuo numatoma didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Siūloma, kad nebeliktų įspėjimo už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Nusižengę asmenys iš karto būtų baudžiami bauda nuo 30 iki 120 eurų. Numatoma didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Už tai būtų baudžiama nuo 150 iki 2000 eurų (šiuo metu galiojančiame kodekse įtvirtinta – nuo 50 iki 1200 eurų). Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtrauktų baudą nuo 900…

2021 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai Reaguojant į didelio visuomenės atgarsio sulaukiančias situacijas, kai už administracinius nusižengimus baudos gyventojus pasiekia net po kelių metų, Seimui pateiktas siūlymas baudų skyrimo terminą nuo dvejų metų trumpinti iki 20-ies darbo dienų, kuriam po pateikimo pritarė didžioji dauguma. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už greičio viršijimą skirta bauda gyventojus pasiektų ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Įstatymo projekto autoriai Kazys Starkevičius, Lukas Savickas, Gintautas Paluckas, Mindaugas Skritulskas, Andrius Bagdonas ir Andrius Kupčinskas. Parlamentarų grupė įsitikinusi, kad toks pakeitimas ne tik suefektyvins šią prevencinę priemonę, bet ir leis sklandžiau surinkti už nusižengimus skirtas baudas. „Visiems suprantama, kad greičio…

Advokatų taryba nusprendė, kad advokatai ir jų padėjėjai turi teisę atsisakyti vykdyti savo profesinę veiklą ar dalyvauti teisminiuose procesuose, įvertinę bei jausdami pavojų jų sveikatai bei aplinkiniams. Apie tokį Advokatų tarybos vienbalsį sprendimą informuotos visos teisminės institucijos, Teisingumo bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės teigimu sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į keletą aplinkybių. „Įvertinus nuolat gaunamus advokatų nuogąstavimus, kad kai kuriais atvejais advokatai, vykdydami savo profesines pareigas nesijaučia saugūs nei dėl savo, nei dėl aplinkinių sveikatos, Advokatų taryba priėmė sprendimą informuoti visus teisinės sistemos dalyvius apie advokatų teisę atsisakyti vykdyti profesines pareigas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į tai, kad advokatai diskriminuojančiai neskiepijami, yra išskiriami iš kitų…

2021 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai    Gegužės 12 d. Seimo Antikorupcijos komisija analizavo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios bendrovės „Lietuvos žirgynas“ veiklą. Posėdyje buvo aptariamos aplinkybės ir faktai, kurie verčia abejoti žirgyno vadovybės sprendimų skaidrumu ir efektyvumu siekiant, kad įmonė veiktų profesionaliai ir atsakingai. Pažymėta, kad bendrovės veiklos principai reikalauja esminių sisteminių veiklos gerinimo sprendimų. Bendrovės priimamiems sprendimams galimai trūksta skaidrumo ir ŽŪM vaidmens koordinuojant ir kontroliuojant jos veiklą. Visa tai galėjo turėti įtakos žirgų pardavimui galimai per žemomis žirgų pardavimo kainomis bei galimai neskaidriai naudojantis išskirtinai vieno tarpininko paslaugomis. Paminėtos aplinkybės dėl galimai sąmoningo veikimo dirbtinai mažinant parduodamų žirgų kainą bei kiti išsamaus vertinimo ir tyrimo reikalaujantys…

2020 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gegužės 12 d. posėdyje svarstė Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Mizaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektą Nr. XIVP-201(2) ir Seimo nutarimo „Dėl Algimanto Valantino skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą Nr. XIVP-462. Komitetas iniciatorių pateiktiems Seimo nutarimų projektams pritarė.    Parengė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro padėjėja Aidena Bacevičienė El. p. aidena.baceviciene@lrs.lt Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija