Reguliariai nesilankant pas burnos higienistą ankstyvos burnos ligos dažnai lieka nepastebėtos ir ilgainiui pablogina burnos sveikatą. Nors dauguma žmonių mano, kad pakanka kasdienės dantų priežiūros namuose, specialistai pabrėžia – net ir kruopščiai prižiūrint dantis galima daryti klaidų, kurios ilgainiui turi rimtų pasekmių. Kaip teigia sveikatos sprendimų centro „Antėja“ burnos higienistė Vilija Lauciūtė, kad ir kaip kruopščiai valytume dantis, tobulai to padaryti nepavyks. Be to, pernelyg uoliai besivalantys dažnai per stipriai spaudžia dantų šepetėlį arba atlieka netaisyklingus judesius, todėl neretai pažeidžiamas dantų emalis ar burnos gleivinės audiniai. Dantys ir dantenos tampa jautresni nei įprastai, nes audiniai nuolat traumuojami, gali atsirasti emalio defektų. Tokiais atvejais būtina odontologo pagalba, nes savarankiškai išspręsti problemą…

Nors apie bakterinę vaginozę kalbėti daugeliui vis dar nedrąsu, tai – dažniausia makšties infekcija tarp vaisingo amžiaus moterų. Ji išsivysto sutrikus natūraliai makšties mikroflorai. Pasak Panevėžio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytojo akušerio-ginekologo Artūro Gudavičiaus, ją svarbu gydyti, nes priešingu atveju ši infekcija gali sukelti sveikatos komplikacijų. „Nors pilkšvos spalvos ir nemalonaus kvapo išskyros iš makšties yra pagrindiniai bakterinės vaginozės simptomai, apie 50 proc. sergančiųjų gali neturėti jokių nusiskundimų“, – teigia A. Gudavičius. Gali komplikuoti nėštumą Dažniausi bakterinės vaginozės išsivystymą lemiantys veiksniai yra nauji arba keli lytiniai partneriai, netinkama higiena, rūkymas, antibiotikų vartojimas bei nusilpusi imuninė sistema. Įtakos gali turėti ir imunosupresantų vartojimas, tam tikros gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis…

Sausas, dirginantis kosulys, nepraeinantis savaitėmis, dažnai laikomas užsitęsusio peršalimo pasekme. Visgi, priklausomai nuo kosulio trukmės ir lydinčių požymių, jis gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Apie tai, kuo skiriasi ūmus ir lėtinis kosulys, kada jis tampa žalingu organizmui ir kokių signalų nevertėtų ignoruoti, pasakoja Slengių šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Raminta Liebienė. „Kosulys yra natūrali organizmo apsauginė reakcija į kvėpavimo takus dirginančias medžiagas ir svetimkūnius. Jo metu iš kvėpavimo takų pašalinamos kenksmingos dalelės, virusų likučiai ir uždegiminis sekretas, todėl trumpą laiką trunkantis simptomas dažniausiai yra naudingas. Tuo metu užsitęsęs, varginantis kosulys, kuris ima trikdyti kasdienę veiklą, gali būti žalingas sveikatai. Tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį kosulį svarbu…

Neretai pasitaiko situacijų, kai pacientai į priėmimo skyrių vyksta pasireiškus simptomams, kuriuos galima saugiai stebėti ir kontroliuoti namuose. Tokiais atvejais reikiamą pagalbą jie taip pat galėtų gauti ir apsilankę pas savo šeimos gydytoją. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“ klinika) šeimos gydytoja Ieva Kasiulevičiūtė pabrėžia, kad į priėmimo skyrių derėtų vykti tik tuomet, kai yra kilusi reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, nes kitu atveju gali tekti gerokai palaukti apžiūros, o už suteiktas paslaugas – susimokėti. „Pacientus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie pernelyg greitai skuba kreiptis pagalbos, ir tuos, kurie delsia. Pirmieji nerimauja dėl savo sveikatos ir tai visiškai suprantama. Šiais laikais internete galima rasti daug informacijos apie…

Nuolatinis nuovargis šiandien kamuoja vis daugiau žmonių. Jis ne svetimas net ir tiems, kurie, regis, neturi jokių rimtų sveikatos problemų. Kai energijos stoka tampa kasdiene būsena, o poilsis nebepadeda, ignoruoti organizmo siunčiamų signalų negalima. Tikslias šios būklės priežastis gali parodyti tik atlikti tyrimai. „Šeimos gydytojo kabinete vis dažniau girdžiu tą patį klausimą – kodėl, atrodytų, taip patogiai gyvendami vis tiek jaučiamės pavargę? Nuolatinis nuovargis, energijos stoka, „smegenų rūkas“ ir prasta nuotaika tampa ne išimtimi, o kasdienybe“, – sako sveikatos sprendimų tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė. Ji pastebi, kad dažniausiai tai lemia ne ūmios ligos. Neretai nuovargis tampa signalu, kad organizmui kažko trūksta. Dažną kamuoja nuovargis be aiškios priežasties…

Žmogaus kūno svorį lemia daugybė veiksnių – nuo pasirinkto gyvenimo būdo iki sudėtingų biologinių procesų. Nors kalbant apie svorio metimą dažnai akcentuojamas tik intensyvus fizinis krūvis ir mityba, vienas svarbiausių, tačiau neretai nuvertinamų aspektų, yra hormonų veikla, daranti tiesioginę įtaką riebalų kaupimuisi ir svorio pokyčiams. Fizinis aktyvumas pats tiesiogiai nedegina riebalų – jis suaktyvina hormonus, kurie reguliuoja šį procesą. „Hormonai yra cheminiai pasiuntiniai, reguliuojantys organizme vykstančius procesus. Jie yra viena iš nutukimo priežasčių. Tam tikri hormonai veikia apetitą, medžiagų apykaitą ir kūno riebalų pasiskirstymą. Nutukę žmonės turi pakitusį šių hormonų kiekį, kuris lemia nenormalią medžiagų apykaitą ir padidėjusį kūno riebalų kaupimąsi“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja…

Nors „kristi lygioje vietoje“ gali skambėti kaip juokais ištartas posakis, tačiau medikų praktika rodo ką kitą. Ypač žiemą, kuomet plikledis, nelygios šaligatvio plytelės, slidūs daugiabučių laiptai ar skubėjimas lipant į autobusą tampa kasdienėmis situacijomis, kurios gali baigtis ne tik skausmu ir traumomis, bet ir ilgalaikiu gydymu bei reabilitacija. Pasak draudimo bendrovės BTA draudimo rizikų vertintojo Luko Kaškevičiaus, po tokių nelaimių dažnai seka ne tik gydymo procesas, bet ir netikėtos išlaidos – nuo tyrimų bei vaistų iki reabilitacijos ar laikino nedarbingumo. „Kritimai dažniausiai nutinka ne tada, kai rizikos tikimės, o tada, kai jaučiamės saugiai – savo kieme, prie laiptinės ar skubėdami į autobusą. Būtent pažįstama aplinka sumažina budrumą, o viena akimirka…

Kas antras pas gydytoją gastroenterologą apsilankęs pacientas skundžiasi rėmeniu ar pilvo pūtimu. Nors šie simptomai dažnai siejami su netinkama mityba, nereguliariu gyvenimo ritmu ar stresu, kai kuriais atvejais jie gali būti ir pirmieji rimtų virškinimo sistemos ligų ženklai. Klaipėdos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys pabrėžia, kad laiku atlikti tyrimai gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms ir išsaugoti gyvenimo kokybę. „Pastaraisiais metais nusiskundimų dėl rėmens ir pilvo pūtimo vis daugėja. Padidėjusį skrandžio rūgštingumą dažniausiai sukelia nevisavertė mityba ir stresas, kai kuriais atvejais simptomus išprovokuoja skrandžio ir stemplės jungties nesandarumas arba lėtas virškinimas. Tuo metu pilvo pūtimas gali atsirasti ne tik dėl kasdienių…

Šventinis laikotarpis daugeliui neatsiejamas nuo alkoholio vartojimo, tačiau net ir, atrodytų, nedidelis jo kiekis kepenims gali tapti nemenku išbandymu. Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad saikingai vartojamas alkoholis nekenkia, medikai pabrėžia – visiškai saugios dozės neegzistuoja. Vis dėlto medikė dalijasi praktiniais patarimais, kaip šventiniu laikotarpiu elgtis sąmoningiau, kad organizmui tektų kuo mažesnis krūvis. „Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už kenksmingų medžiagų šalinimą iš organizmo – jos veikia kaip filtras, neutralizuojantis ir iš kraujo pašalinantis toksinus. Alkoholis organizme skaidomas būtent kepenyse, veikiant specifiniams fermentams. Šio proceso metu susidaro kelios medžiagos, iš kurių viena – acetaldehidas – yra itin toksiška. Ji sukelia apsinuodijimą ir yra pagrindinė pagirių sindromo priežastis“, – sako…

Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinika „Meliva“ tampa pirmąja ir kol kas vienintele klinika Baltijos šalyse, kur bus taikomas chirurginis limfedemos gydymas. Pirmoji tokio pobūdžio operacija numatyta 2026 m. sausio pradžioje, dalyvaujant vienam žymiausių pasaulio limfedemos chirurgų – profesoriui Hakan Brorson iš Švedijos. Tai reikšmingas žingsnis pacientams, kuriuos vargina sunkūs ligos simptomai, o įprastos gydymo priemonės neduoda laukiamo rezultato. Limfedema yra limfos apytakos sutrikimas, kuriam būdingas kūno dalių tinimas, dažniausiai rankų ir kojų. Nors liga gali būti įgimta, ji dažniausiai pasireiškia po onkologinių operacijų, spindulinio gydymo, traumų ar infekcijų. Dėl tinstančios galūnės pacientas patiria nuolatinį fizinį ir psichologinį diskomfortą – sunku rasti tinkamus drabužius ir avalynę, gyventi aktyvų profesinį ir socialinį…