Nors šiuolaikinė medicina siūlo vis daugiau galimybių kontroliuoti cukrinį diabetą, vien vaistų tam dažnai nepakanka. Netinkama mityba, nereguliarus gliukozės matavimas, mažas fizinis aktyvumas ar net miego trūkumas gali lemti, kad gliukozės rodikliai išlieka prasti net ir laikantis paskirto gydymo. Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rasa Venckuvienė pasakoja, kokios klaidos dažniausiai trukdo sėkmingai kontroliuoti diabetą ir kodėl kasdieniai įpročiai yra ne mažiau svarbūs nei vaistai.
„Nors šiandien turime daug medikamentinio gydymo galimybių, ligos kontrolė reikalauja nuoseklių kasdienių pastangų, todėl klaidų vis dar pasitaiko. Viena didžiausių – manyti, kad pradėjus vartoti vaistus daugiau nieko keisti nereikia. Vaistai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jie nepašalina pagrindinių II tipo cukrinio diabeto priežasčių: atsparumo insulinui, antsvorio ar mažo fizinio aktyvumo. Jeigu žmogus ir toliau persivalgo, mažai juda, nuolat patiria stresą ar neišsimiega, organizmui vis tiek sunku efektyviai panaudoti insuliną“, – sako R. Venckuvienė.
Ji priduria, kad nemažai pacientų vis dar nepakankamai įvertina mitybos svarbą. Dažnai neatsižvelgiama į suvartojamų angliavandenių kiekį, valgomos per didelės porcijos, dažnai užkandžiaujama, o tai apsunkina gliukozės kontrolę. Dėl šios priežasties naujai diagnozavus diabetą pacientai pirmiausia nukreipiami pas slaugytoją diabetologą, kuris padeda išmokti planuoti kasdienę mitybą.
„Mityba tiesiogiai veikia gliukozės kiekį kraujyje, kūno svorį ir jautrumą insulinui, todėl svarbu ne tik tai, ką žmogus valgo, bet ir kiek bei kaip dažnai. Rezultatus dažnai pablogina produktai, kurie greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje: balta duona, balti ryžiai, bandelės, pyragaičiai, saldainiai, saldinti gėrimai. Taip pat didelės įtakos turi dažnas užkandžiavimas, nes nuolatinis valgymas neleidžia gliukozės kiekiui grįžti į įprastas ribas tarp valgymų. Dėl to svarbu rinktis daugiau skaidulų turinčius produktus: daržoves, ankštines kultūras, viso grūdo gaminius, kurie gliukozės kiekį didina lėčiau“, – aiškina šeimos gydytoja.
Vien rytinio gliukozės matavimo nepakanka
Ne mažiau svarbi diabeto kontrolės dalis – reguliarus gliukozės kiekio stebėjimas. Tačiau, pasak šeimos gydytojos, ir čia pacientai dažnai daro klaidų.
„Sergantieji II tipo cukriniu diabetu neretai gliukozę matuoja tik ryte prieš pusryčius, tačiau normali rytinė glikemija dar nereiškia, kad liga kontroliuojama gerai. Padidėję rodikliai dažnai išryškėja praėjus vienai ar dviem valandoms po valgio arba vakare. Taip pat pasitaiko, kad žmonės gliukozę matuoja tik tada, kai pasijunta blogai. Tokiu atveju prarandama galimybė suprasti, kaip rodiklius veikia mityba, fizinis aktyvumas, vaistai ar patiriamas stresas“, – aiškina šeimos gydytoja.
Sergant I tipo cukriniu diabetu viena dažnesnių klaidų – per dažnas korekcinių insulino dozių leidimas, kai gliukozė koreguojama dar nespėjus suveikti ankstesnei insulino dozei. Dalis pacientų daugiau dėmesio skiria padidėjusiai gliukozei nei pasikartojančioms naktinėms hipoglikemijoms, kurios gali būti pavojingos. Dėl šios priežasties gliukozės kiekį geriausia pasimatuoti ir vakare prieš miegą.
„Svarbiausias ilgalaikės diabeto kontrolės rodiklis yra glikuotas hemoglobinas, arba HbA1c, parodantis vidutinę gliukozės kontrolę per pastaruosius tris mėnesius. Daugeliui pacientų siekiama, kad šis rodiklis būtų mažesnis nei 7 proc., tačiau tikslai visada nustatomi individualiai – jie priklauso nuo paciento amžiaus, diabeto trukmės, hipoglikemijų rizikos ir bendros sveikatos būklės“, – pažymi R. Venckuvienė.
Ne tik maistas – svarbus ir judėjimas, miegas bei emocinė savijauta
R. Venckuvienė pabrėžia, kad gera diabeto kontrolė neatsiejama ir nuo fizinio aktyvumo. Judant raumenys aktyviau naudoja gliukozę energijai, gerėja jautrumas insulinui, lengviau kontroliuojamas kūno svoris, mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Sergantiesiems cukriniu diabetu naudinga bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, paskirstant jį mažiausiai per tris dienas. Svarbu ne tik vaikščioti ar važinėti dviračiu, bet ir bent du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus. Pradedant daugiau sportuoti, krūvį geriausia didinti palaipsniui, dažniau matuoti gliukozės kiekį kraujyje prieš ir po fizinio krūvio bei visuomet turėti greitai pasisavinamų angliavandenių, jei netikėtai išsivystytų hipoglikemija“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Ji atkreipia dėmesį, kad gliukozės rodiklius gali pabloginti ir iš pirmo žvilgsnio su diabetu nesusiję veiksniai, tokie kaip ilgalaikis stresas, miego trūkumas ar emocinis nuovargis.
„Patiriant stresą organizme padidėja kortizolio ir adrenalino kiekis, todėl kepenys išskiria daugiau gliukozės į kraują, didėja atsparumas insulinui, o cukraus kiekis gali kilti net nieko nevalgius. Dėl ilgalaikio streso prastėja miegas, dažniau persivalgoma, didėja potraukis saldžiam ir riebiam maistui. Kadangi cukrinis diabetas yra lėtinė liga, reikalaujanti nuolatinės savikontrolės, dalis pacientų ilgainiui patiria emocinį nuovargį – pavargsta matuoti gliukozę, laikytis mitybos plano, mažėja motyvacija vartoti paskirtus vaistus. Todėl staiga pablogėjus gliukozės rodikliams priežastis gali slypėti ne tik mityboje, bet ir ilgalaikiame strese, nepakankamame miege ar emociniame išsekime“, – pabrėžia R. Venckuvienė.
Pasak šeimos gydytojos, rūpinantis diabetu svarbu nepamiršti, kad motyvacija gali svyruoti, todėl nereikėtų savęs kaltinti dėl kiekvienos nesėkmės. Kur kas naudingiau kelti realius ir konkrečius tikslus – pavyzdžiui, kasdien po vakarienės pasivaikščioti 30 minučių, o ne abstrakčiai pasižadėti daugiau sportuoti.
„Dažniausiai ilgalaikę sėkmę lemia ne tobuli sprendimai, bet nuoseklumas. Reguliarus vaistų vartojimas, fizinis aktyvumas, mitybos planas ir gliukozės stebėjimas padeda išlaikyti gerą ligos kontrolę net tada, kai motyvacija sumažėja. Apie sunkumus verta kalbėtis su savo šeimos gydytoju – kartu galima išsikelti individualius tikslus, aptarti kliūtis ir rasti sprendimus“, – pabrėžia Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja R. Venckuvienė.
