Nors gimdos miomos yra gerybiniai navikai, aplink jas vis dar sklando daugybė nerimą keliančių mitų. Vienos moterys jas tapatina su onkologiniais susirgimais, kitos mano, kad joms neišvengiamai prireiks operacijos. Pasak Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojo akušerio-ginekologo Justino Rimkaus, daugeliu atvejų tokios baimės nėra pagrįstos – didžiąją dalį miomų pakanka tiesiog stebėti, be jokio chirurginio įsikišimo. „Miomos kur kas dažniau diagnozuojamos vyresnio amžiaus moterims, pavyzdžiui, 45–50 metų amžiaus grupėje jų nustatymo tikimybė gali siekti iki 80 proc. Ne mažiau svarbus rizikos veiksnys yra paveldimumas – jeigu miomų turėjo mama, didelė tikimybė, kad jų turės ir dukra. Reikšmingą įtaką daro ir hormonai:…

Kad ir ką sau prisižadėtume prieš sėsdami prie šventinio stalo, dažniausiai šventiniu laikotarpiu suvalgome daugiau nei įprasta, ragaujame tarpusavyje ne itin suderinamus patiekalus. Maistu per šventes mėgaujamės ne skatinami alkio jausmo, o dėl emocijų bei ilgo sėdėjimo prie vaišių stalo. Medikai pažymi, kad per šventes ypač svarbu atskirti tikrą alkį nuo emocinio valgymo ir patiekalais mėgautis nepakenkiant sveikatai. „Persivalgymas šventiniu laikotarpiu – labai dažnas reiškinys. Gydytojos teigimu, pirmiausia nukenčia virškinimo sistema: žmogus gali jausti sunkumą pavalgius, pilvo pūtimą, rūgštingumą ar mieguistumą , nes organizmui sunku vienu metu apdoroti didelį maisto kiekį. Po riebių ar gausių patiekalų dažniau sumažėja energijos lygis ir pablogėja bendra savijauta“ – sako „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita…

Žiema Lietuvoje kasmet atneša ne tik sniegą ir šventes, bet ir neišvengiamą traumų bangą. Per kelis slidaus sezono mėnesius iki trečdalio visų greitosios pagalbos iškvietimų miestuose būna susiję su griuvimais, o ligoninių priėmimo skyriuose pacientų srautas išauga vidutiniškai 20–40 proc. Medikai pastebi, kad neretai susitrenkę žmonės į gydytojus kreiptis delsia, tačiau kai kuriais atvejais tais daryti yra būtina. „Dirbdamas ortopedu traumatologu, kasmet stebiu tą patį ciklą: vos tik termometro stulpelis nukrenta žemiau nulio, prasideda raiščių, riešų, čiurnų, kelių ir klubų lūžių sezonas“, – sako „Antėja“ diagnostikos ir dienos chirurgijos centro ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas. Kodėl žiemą traumų daugėja? Įvairių traumų priežastis šiuo metu – ne vien ledas. Lietuvoje žiema itin permaininga:…

Žiemos šventės dažnai siejamos su magija, jaukumu ir džiaugsmu, tačiau realybėje tai neretai tampa skubėjimo, pirkinių sąrašų ir nesibaigiančių darbų maratonu. Amerikos psichologų asociacijos (APA) tyrimas rodo, kad Kalėdų ir prieškalėdiniu laikotarpiu 21 proc. respondentų jaučia intensyvų stresą, 49 proc. – vidutinį, o likusieji – nedidelę įtampą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis stresas nėra trumpalaikis – jo pasekmės gali tęstis ilgai po švenčių. Nuolatinis bėgimas ir užduočių gausa neaplenkia nei darbo dienų, nei laisvalaikio. Dėl to net nuoširdžiai renkant dovanas ar ruošiant šventinę vakarienę gali dingti tikrasis švenčių džiaugsmas. „Stresas yra neišvengiama darbo ir svarbių įvykių dalis, tačiau svarbu jį stebėti ir mokėti suvaldyti. Nuolatinio bėgimo fone galima net nepastebėti,…

Nors gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa veikia jau ne vienerius metus, moterų dalyvavimas joje vis dar nepakankamas. Ankstyva diagnostika ir reguliarus patikrinimas yra kertiniai žingsniai siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio. Deja, nemažai moterų dar nepakankamai žino apie kolposkopijos ir biopsijos naudą, pastebi medikai. Kolposkopija – neatsiejama ginekologo darbo dalis, skirta nustatyti, tirti ir gydyti gimdos kaklelio patologijas. Esant ląstelių pakitimams arba tęsiantis ŽPV infekcijai būtinas detalesnis gimdos kaklelio ląstelių įvertinimas. Kolposkopo pagalba vertinami gimdos kaklelio pokyčiai, o esant indikacijoms – atliekama gimdos kaklelio biopsija. „Tai specialus į mikroskopą panašus medicininis prietaisas, kuris padidina matomą vaizdą ir leidžia detaliai apžiūrėti gimdos kaklelį, makštį bei vulvą. Kolposkopija dažniausiai atliekama esant gimdos kaklelio…

Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones. Žmonių imunitetas skiriasi dėl įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Jo stiprumą lemia genetika ir amžius – vaikų imunitetas dar formuojasi, o vyresniame amžiuje silpnėja. Imunitetą menkina ir lėtinės ligos, prastas miegas, stresas ir nevisavertė mityba. Didesnė rizika susirgti kyla ir tiems, kurie dažnai bendrauja su daug žmonių ar dirba gausiuose kolektyvuose. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas…

Haloterapija pastaruoju metu sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Gydymas druska praverčia ne tik ieškantiems natūralių ir efektyvių būdų stiprinti organizmą, bet ir siekiantiems lengviau kontroliuoti lėtines kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma bei lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Plačiau apie haloterapiją ir jos naudą pasakoja Elektrėnų šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Justinas Gerulis. „Haloterapija – tai sauso druskos aerozolio įkvėpimas kontroliuojamoje aplinkoje, dažniausiai specialiuose druskos kambariuose ar saunose. Smulkios druskos dalelės gerina natūralų kvėpavimo takų apsivalymo mechanizmą – mukociliarinį klirensą, mažina gleivių klampumą ir pasižymi lengvu priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to kvėpavimo takai lengviau išsivalo, sumažėja dirginimas ir žmogui tampa lengviau kvėpuoti“, – sako šeimos gydytojas. Turi priešuždegiminį…

Šaltasis metų laikas, trumpesnė diena ir sumažėjęs fizinis aktyvumas dažnai lemia didesnį nuovargį, mieguistumą ir energijos stoką. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Laura Narkevičienė pastebi, kad būtent šiuo laikotarpiu žmonės dažnai nuvertina kūno siunčiamus signalus, todėl profilaktiniai tyrimai tampa ypač svarbūs. Jie leidžia laiku diagnozuoti sutrikimus, pradėti reikalingą gydymą ir išvengti komplikacijų. „Padidėjęs nuovargis, nervingumas ir svorio pokyčiai neretai signalizuoja apie skydliaukės ligas, geležies ir vitamino D trūkumą, cukrinį diabetą bei kitus susirgimus. Kai kuriais atvejais simptomų gali ir visai nebūti, pavyzdžiui, tik atlikus kreatinino ar kepenų fermentų tyrimus dažnai paaiškėja, kad šių organų veikla sutrikusi“, – sako L. Narkevičienė. Leidžia įvertinti viso organizmo būklę Daug…

Pastaraisiais metais žiemos maudynės tapo tikra mada – vis daugiau žmonių ryžtasi nerti į ledinį vandenį siekdami sustiprinti imunitetą, pagerinti savijautą ar tiesiog patirti naujų pojūčių. Socialiniuose tinkluose šis ritualas neretai vaizduojamas kaip universalus sveikatinimo būdas, tačiau medikai primena, kad ekstremalus šalčio poveikis tinka toli gražu ne visiems. Pirmosiomis sekundėmis panirus į labai šaltą vandenį organizme – ypač širdyje ir kraujagyslėse – įvyksta staigus fiziologinis atsakas, vadinamas „šalčio šoku“. Ledinis vanduo akimirksniu suaktyvina organizmą: pagreitėja kvėpavimas, pakyla pulsas ir kraujospūdis, susiaurėja kraujagyslės. „Tai natūrali apsauginė reakcija, kuri daugeliui suteikia energijos pliūpsnį. Vis dėlto žmonėms, turintiems širdies ar kraujagyslių ligų, ši staigi apkrova gali būti pernelyg didelė, todėl jiems svarbu iš…

Praktika, kai žmonės gydosi pagal internete rastus patarimus, draugų rekomendacijas ar vartoja tai, ką turi savo namų vaistinėlėje, tampa vis dažnesnė. Šie gydymosi metodai dažnai baigiasi tuo, kad į gydytojus kreipiamasi tik tada, kai sveikata būna dar labiau pablogėjusi. Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Edita Levulienė sako, jog neteisingas vaistų vartojimas ar jų derinimas gali sukelti rimtų komplikacijų ir apsunkinti tolimesnį gydymą. „Pastaruoju metu vis dažniau tenka susidurti su neracionaliu vaistų vartojimu – žmonės pradeda gerti antibiotikus vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, be reikalo vartoja raminamuosius, vaistus nuo nemigos, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar įvairius maisto papildus. Neretai tai daroma net nepasitarus su šeimos gydytoju“, –…