Vasarą išvykos į gamtą retai apsieina be uodų, širšių, bičių ar kitų vabzdžių įkandimų. Dažniausiai jie sukelia tik trumpalaikį niežėjimą ar paraudimą, tačiau kartais organizmo reakcija gali būti kur kas rimtesnė. Kaip suprasti, kada pakanka šalto kompreso, o kada būtina kuo greičiau kreiptis į medikus? Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad dauguma vabzdžių įkandimų sukelia normalią organizmo reakciją. „Dažniausiai įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, nedidelis patinimas, niežėjimas ar lengvas skausmas. Šie simptomai stipriausi pirmosiomis valandomis ir per kelias dienas palaipsniui išnyksta. Tai natūrali organizmo reakcija į vabzdžio seiles ar nuodus“, – aiškina gydytoja. Kada reakcija jau nėra normali? Sunerimti reikėtų, jei patinimas sparčiai didėja, apima didesnį odos…

Atsakingas nėštumo planavimas – tai sąmoningas pasiruošimas vienam iš svarbiausių įvykių gyvenime dar iki pastojimo. Jo tikslas – užtikrinti kuo geresnę būsimos mamos sveikatą ir sudaryti palankiausias sąlygas sveikam vaisiaus vystymuisi. Moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau nei pusė nėštumų įvyksta neplanuotai, todėl reprodukcinio amžiaus moters sveikata turėtų būti vertinama ne tik tada, kai ji aktyviai planuoja nėštumą. Anot Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės med. dr. Živilės Sabonytės-Balšaitienės, kuo geresnė moters sveikata iki pastojimo, tuo mažesnė nėštumo komplikacijų rizika ir palankesnės sąlygos būsimo kūdikio vystymuisi. „Paradoksalu, tačiau daugelis moterų savo sveikata aktyviau rūpintis pradeda tik sužinojusios, kad laukiasi. Vis dėlto svarbiausi vaisiaus vystymosi procesai…

Vasarą organizmas reikalauja gerokai daugiau skysčių – karštis, aktyvesnis laisvalaikis ar fizinis krūvis lemia spartesnį jų netekimą. Stokodamas skysčių kūnas dažniausiai siunčia aiškius signalus, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti. Sveikatos klinikos „Antėja“ šeimos gydytoja Toma Byštautaitė atkreipia dėmesį, kad organizmui netenkant skysčių pirmiausia pasireiškia burnos džiūvimas ir troškulys, taip pat gali patamsėti šlapimas, atsirasti galvos skausmas, bendras silpnumas ar odos sausumas. Kartais apie skysčių trūkumą signalizuoja ir be aiškios priežasties jaučiamas nuovargis. Šie požymiai rodo, kad organizme skysčių kiekis jau yra sumažėjęs, todėl svarbu nelaukti stipraus troškulio ir vandenį gerti reguliariai visos dienos metu. Vandens vartojimas yra būtinas tam, kad organizmas galėtų palaikyti normalią kūno temperatūrą, užtikrintų tinkamą kraujotaką, virškinamojo…

Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje, dirbame sode, tvarkome aplinką ar užsiimame įvairiais buities darbais. Kartu padidėja ir traumų rizika – dažniau nusibrozdiname, įsipjauname ar kitaip pažeidžiame odą. Nors tokie sužeidimai dažniausiai atrodo nereikšmingi, būtent per juos į organizmą gali patekti stabligę sukeliančios bakterijos. Stabligę sukeliančių bakterijų Clostridium tetani sporos aptinkamos dirvožemyje, dulkėse ir gyvūnų išmatose. Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojos Raimondos Bernotienės, žmonės neretai neįvertina rizikos, nors užsikrėsti galima ir visiškai buitinėse situacijose. „Daugelis stabligę vis dar sieja tik su surūdijusia vinimi. Tai vienas dažniausių mitų. Pavojų kelia ne rūdys, o bakterijų sporomis užteršta žaizda. Užsikrėsti galima įsipjovus sodo įrankiu, susižeidus medžio atplaiša, nusibrozdinus važiuojant dviračiu, susižeidus tvarkant…

Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja liga“, kadangi žmogus gali ilgą laiką nejausti jokių simptomų, kai tuo metu padidėjęs kraujospūdis jau veikia kraujagysles ir svarbius organus. Vis dėlto, keičiantis sezonui, ypač atėjus vasarai ir šylant orams, kraujospūdžio rodikliai gali kisti – kai kuriems jie sumažėja, kitiems pradeda svyruoti. Apie tai, kodėl vasarą svarbu atidžiau stebėti savijautą ir kokių klaidų vengti sergant hipertenzija, pasakoja Tauragės šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Edita Puskunigytė. „Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai arterijose esantis kraujospūdis nuolat viršija normalią ribą. Per aukštu laikomas kraujospūdis, kai sistolinio, arba viršutinio, kraujospūdžio vertė yra didesnė kaip 140 mmHg, o diastolinio, arba apatinio – 90 mmHg“, – aiškina šeimos gydytoja. Pasak…

Joninės daugeliui asocijuojasi su ilgais vakarais gamtoje, šašlykais, užkandžiais ir vakarėliais iki ryto. Tačiau kartu su vasaros šventėmis padidėja ir apsinuodijimų maistu rizika. Specialistai primena, kad šiltuoju metų laiku bakterijos maiste dauginasi gerokai greičiau, todėl net ir kelių valandų neatsargumas gali baigtis nemaloniais simptomais. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Vytautė Pečiulytė sako, kad vasarą apsinuodijimų maistu rizika išauga dėl kelių priežasčių. „Šiltoje temperatūroje bakterijos maiste dauginasi daug greičiau. Maistas dažnai ilgiau laikomas ne šaldytuve, netinkamai transportuojamas ar paliekamas saulėje. Taip pat išvykose ne visada yra galimybė tinkamai nusiplauti rankas ar laikytis higienos, todėl bakterijos lengviau patenka į maistą“, – aiškina gydytoja. Dažniausios klaidos per vasaros šventes Anot specialistės, viena…

Jūra, ežeras, baseinas ar sūkurinė vonia – vasarą daugelis neįsivaizduoja poilsio be maudynių. Deja, medikai pastebi, kad vandens pramogos šiuo metu neretai baigiasi ir nemaloniomis šlapimo takų infekcijomis. Nors dažnai manoma, kad pagrindinė jų priežastis yra vandenyje esančios bakterijos, specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia ne jos. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Renatas Dainius teigia, kad besiskundžiančių šlapimo takų infekcijomis vasarą gerokai padaugėja. Tam įtakos turi prasidėjęs maudymosi atviruose vandens telkiniuose sezonas, vis dar vėsus vanduo ir po žiemos dar ne visiškai atsistatęs imunitetas, kuris dažnai būna nusilpęs dėl saulės stokos ir mažesnio fizinio aktyvumo šaltuoju metų laiku. „Šlapimo takų infekcijų riziką labiau didina ne pats vanduo, o organizmo…

Masažas – nebe prabanga: vis daugiau lietuvių jį paverčia reguliaria rutina Kada paskutinį kartą buvote masaže? Jei atsakymas – prieš kelis mėnesius ar tik per atostogas, greičiausiai esate tarp tų, kurie masažą vis dar laiko maloniu pasilepinimu. Visgi Lietuvoje šis požiūris sparčiai keičiasi – vis daugiau žmonių supranta, kad masažas gali padėti ne tik atsipalaiduoti, bet ir mažinti kasdienę raumenų įtampą ir užkirsti kelią ilgainiui atsirandantiems skausmams. Naujausi „Treatwell“ duomenys rodo, kad masažas vis dažniau tampa reguliaria sveikatingumo rutina – žmonės jį planuoja iš anksto, įtraukia į mėnesio kalendorių ir renkasi ne dėl prabangos, o dėl geresnės fizinės ir emocinės savijautos. Vienos didžiausių grožio ir sveikatingumo paslaugų rezervavimo platformų Europoje…

Karštomis vasaros dienomis vakare batai tampa ankštesni, o kulkšnys – pastebimai patinusios. Daugeliui tai atrodo neišvengiama karščių pasekmė, tačiau specialistai primena, kad kojų tinimas ne visada yra tik nuovargio ar aukštos temperatūros rezultatas. Kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus. Vasarą kojų tinimą dažnai pastebi ir keliaujantys žmonės. Ilgi skrydžiai ar kelionės, kai tenka ilgai sėdėti vienoje padėtyje, gali skatinti skysčių kaupimąsi kojose. Dažniausiai toks tinimas būna laikinas ir sumažėja pailsėjus, tačiau jei jis nepraeina arba jį lydi skausmas, paraudimas ar dusulys, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. „Kojų tinimą vasarą dažniausiai sukelia kraujagyslių išsiplėtimas, dėl kurio sulėtėja kraujotaka ir skysčiai lengviau kaupiasi audiniuose. Tai dar labiau sustiprina dehidratacija…

Drabužiai tampa ankštesni, svarstyklės rodo vis didesnius skaičius, nors mityba ir gyvenimo būdas, regis, nepasikeitė. Tokiose situacijose daugelis pirmiausia pradeda valgyti mažiau, atsisako saldumynų ar ieško naujos dietos. Vis dėlto specialistai primena, kad ne visada svorio augimą lemia vien persivalgymas ar fizinio aktyvumo trūkumas – kartais tai gali būti susiję su sulėtėjusia ar sutrikusia medžiagų apykaita. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad medžiagų apykaita glaudžiai susijusi su tuo, kaip organizmas panaudoja energiją, reguliuoja hormonų veikla ir kaupia riebalinį audinį. „Jei svoris auga nepaisant mitybos pokyčių ar mažesnio maisto kiekio, verta įvertinti ne tik gyvenimo būdą, bet ir medžiagų apykaitos procesus organizme“, – teigia gydytoja. Pasak jos,…