Sostinės klinikos „Dental P.R.O.“ specializuotą techniką neseniai papildė vienintelis toks Lietuvoje 3D rentgeno aparatas. Pasak specialistų, odontologija Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žengia į naują 3D technologijų erą. Siekiant klientams siūlyti pažangiausias pasaulio technologijas, bei sekant prestižinio Karališkojo Londono koledžo odontologijos instituto ar Karališkosios Londono ligoninės rekomendacijomis, klinikos vadovai nuolat atnaujina klinikos techniką. „Nors sakoma, kad odontologijos klinikoje svarbu ne įranga, o gydytojų komanda, norint palengvinti tiek specialistų darbą, tiek suteikti daugiau komforto pacientams, naujausios technologijos vis dėlto yra labai svarbios. Visose odontologijos klinikose naudojama įranga skirstoma į tris kategorijas: odontologo darbo vieta, rentgeno įranga ir sterilizacinė įranga. Trimačiai rentgeno aparatai skirti palengvinti odontologo darbą. Jie padeda nustatant diagnozę, dantų…

Turbūt kiekvienas yra girdėjęs apie reiškinį, vadinamą „rudenine depresija“, kuris užklumpa atvėsus orams ir primena atsisveikinimą su praėjusia vasara, o su ja ir praėjusias atostogas bei ilgus neįpareigojančius vakarus gamtoje. Mokslininkai pastebi, kad tokias nostalgiškas ir neigiamas emocijas be kitų priežasčių gali sukelti ir ne kas kitas, o vadinamojo saulės vitamino – vitamino D – trūkumas, kurio vasarą dažnas didmiesčių gyventojas, leidžiantis dienas kontorose, negauna pakankamai ne tik dėl to, kad per mažai laiko praleidžia saulėje, bet ir dėl vasarą pasikeičiančių valgymo įpročių. Bauginantys UV spinduliai ir vitaminas D Vienas pagrindinių vitamino D šaltinių – saulės spinduliai, kurių skleidžiami ultravioletiniai spinduliai, tiksliau viena spindulių rūšių – UVB, ir yra atsakingi…

Net 30 proc. į depresiją linkusių žmonių susiduria su padidėjusio svorio problema – tokia statistika apie neigiamų emocijų malšinimą maistu dalinasi psichologai. Sveika mityba besidominti psichologė Asta Petrulienė teigia, kad didžiausia su neigiamomis emocijomis susidūrusio žmogaus problema – bandymas nuotaiką pakelti dideliu nesveiko maisto kiekiu. Maistas neturėtų padėti kovoti su liūdesiu ar kitomis emocijomis. Tačiau jei to išvengti niekaip nepavyksta, vertėtų rinktis bent jau sveikus ir skanius, malonumo hormonų gamybą skatinančius maisto produktus, tokius, kaip vištiena, žuvis ar jūros gėrybės. „Nuo greitos nuotaikų kaitos kenčiantieji yra linkę į emocinį valgymą – šie žmonės kovai su liūdesiu dažnai renkasi sūrų ar atvirkščiai, daug cukraus turintį maistą. Į dažniausiai vartojamo maisto sąrašą…

70 kg sveriantis žmogus, neviršydamas dienos normos, galėtų suvartoti apie 4900 mg fosforo, kitaip tariant, apie kilogramą mėsos produktų, su juose esančiu didžiausiu leidžiamu fosfatų kiekiu (5000 mg/kg). Nors fosfatai gerina produkto išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką, maisto priedas, žymimas „E“ raide, kelia daug klausimų dėl ilgalaikio medžiagos poveikio žmogaus sveikatai. Dėl šios priežasties rūkytuose mėsos gaminiuose leidžiama naudoti tik ribotą kiekį fosfatų priedų, o iš kepimui paruoštų pusgaminių privalu visai juos pašalinti. Fosfatai dažnai naudojami kaip maisto priedai ir sutinkami tokiuose kasdien vartojamuose produktuose, kaip sūris, kava ar dešra. Tačiau pavojingiausi fosfatai dar visai neseniai buvo naudojami marinuotiems kiaulienos, vištienos, kalakutienos gaminiams, skirtiems kepti grilyje ar orkaitėje – vandenyje…

Įpusėjus rudeniui ir artėjant žiemos sezonui, t.y. svyruojant oro temperatūrai, dažnai imame justi nuovargį, silpnumą, o dažnas suserga ir peršalimo ligomis. Pasak specialistų, orų permainos gali tapti tikru išbandymu mūsų organizmui. Ir nors imuniteto stiprinimu reikia rūpintis visus metus, šaltuoju sezonu tai tampa itin aktualu. Apie imuniteto svarbą, signalus, kurie išduoda, kad jis silpsta, mažiau žinomus natūralius produktus, padedančius jį stiprinti, tokius kaip riešutai, bei lietuvių įpročius juos vartoti kalbamės su gydytoja dietologe Egle Kliukaite ir didžiausios Pabaltijyje riešutų ir džiovintų vaisių importuotojos, bendrovės „Arimex“ vadovu Audriumi Janiūnu. Imunitetas padeda susidoroti su ligomis Pasak gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės, imunitetas yra organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo bakterijų, virusų, grybelių ar kitų medžiagų,…

Technologijų amžiuje, kai nieko nebestebina spausdintuvu atspausdinti 3D daiktai ar neuroniniais impulsais valdoma bioninė žmogaus galūnė, medicina atrodo beveik visagalė. Tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, pasitelkiant technologines galimybes ir mokslo pasiekimus, jau galima išspręsti. Pasak LSMU Kauno klinikų akių ligų klinikos gydytojos oftalmologės ir Kauno oftalmologų klubo pirmininkės dr. Editos Puodžiuvienės, paslaptingai skambantis nanotechnologijų mokslas gali būti pritaikytas ir kasdienėms, iš pirmo žvilgsnio nerimtoms, problemoms, kaip akių sausumas, gydyti. „Vienas sudėtingiausių organų žmogaus kūne – akis, todėl nenuostabu, kad jos specifinėms ligoms gydyti naudojamos modernios technologijos. Vienas šių negalavimų – sausų akių liga (SAL), kurios metu dėl įvairių priežasčių plonėja ašaros plėvelė ir pakenkiamas akies paviršius. Sunkiais SAL atvejais užsitęsęs…

Ne tik garsiausi pasaulio, bet ir Lietuvos virtuvės šefai domisi vyraujančiomis gastronominės mados tendencijomis ir stengiasi jas pritaikyti bei pasiūlyti klientams. Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos narė ir žinoma virtuvės šefė Liucija Makovska teigia, kad nors visame pasaulyje tendencijos skiriasi, į Lietuvą jos dažniausiai atkeliauja iš Skandinavijos šalių, kuriose itin populiari vištiena, žuvis, šviežios daržovės bei kiti, sveikos gyvensenos mitybai priklausantys maisto produktai. „Šiais metais gastronominės mados viršūnę pasiekė patiekalai iš vištienos, kurie atsikratė „pigios mėsos“ etiketės, pakilo į aukštosios virtuvės lygį ir konkuravo net su klasikiniais jautienos didkepsniais (angl. steak) bei populiariaisiais mėsainiais (angl. burger), – teigia L. Makovska. – Atsižvelgiant į pasaulines prognozes, manau, kad ir…

Norintys gyventi sveikiau dažnai susižavi nauja dieta ar stengiasi pakeisti savo mitybą, tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kad fizinis aktyvumas nemažiau prisideda prie kokybiškesnio gyvenimo. Naujųjų laikų epidemija vadinamas judėjimo trūkumas labiausiai kankina dirbančius sėdimą darbą ir kasdien praleidžiančius ilgas valandas prie kompiuterio. Ne veltui gydytojai nuolatinį sėdėjimą lygina su rūkymu – toks gyvenimo būdas trumpina gyvenimą lygiai taip pat, kaip ir viena po kitos traukiamos cigaretės. Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas teigia, kad nuolatinis darbas sėdint gali pakenkti daugeliui žmogaus organų sistemų. „Prie kompiuterio dažnai sėdima netaisyklingai: įtraukiama galva, pakeliami pečiai – taip formuojasi kupra. Nuolatinis sėdimas darbas visų pirma iškreipia stuburą…

Spalio 15-tąją pasaulyje minima tarptautinė Rankų plovimo diena. Būtent rankų plovimas yra vienas paprasčiausių būdų užkirsti kelią daugeliui ligų, ypač šaltuoju metų laiku. Ir nors tai įprasta kasdienės higienos dalis, ne visada rankas plauname taisyklingai. Dėl to, minėdamas pasaulinę Rankų plovimo dieną, „Dove“ kviečia prisiminti svarbiausias rankų plovimo taisykles. Plaunantis rankas svarbu nepamiršti, kad bakterijos kaupiasi ne tik delnų paviršiuje. Jas reikia išmuiluoti iki pat riešų, taip pat nepamirštant ir pirštų bei panagių. Norint pašalinti bakterijas ir nešvarumus patariama rankas plauti ne trumpiau nei 20 sekundžių. Kruopščiai išmuiluokite visą rankų paviršių ir nuplaukite muilą šiltu vandeniu. Skalaudami muilą, rankas šiltu vandeniu plaukite ne mažiau kaip 10 sekundžių. Tik taip drauge…