200 tonų. Tokį kiekį graikinių riešutų per metus suvartoja lietuviai. Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, vitaminai, antioksidantai gaunami su šiais riešutais yra svarbūs imuninei organizmo funkcijai, smegenų veiklai, kovai su laisvaisiais deguonies radikalais bei uždegiminiais organizmo procesais. Kuo dar žmogaus organizmui naudingi graikiniai riešutai, kuriuo metų laiku geriausia juos valgyti, ir kaip atskirti šviežius bei sveikus riešutus, kalbamės su specialistais. Atkeliauja iš Ukrainos ir Moldavijos Graikiniai riešutai nuo seno buvo labiausiai paplitę aplink Kaspijos jūrą, kur buvo vadinami persiškais riešutais. IV amžiuje romėnai atvežė šiuos riešutmedžius į Europą ir nuo to laiko jie čia auginami. Grakiniai riešutmedžiai šiuo metu auga daugelyje Europos, Amerikos, Australijos vietų, jų aptikti galima ir Lietuvoje.…
Netinkama burnos higiena gali tapti diabeto ar širdies ligų priežastimi
Informacijos apie teisingą burnos higieną, rodos, yra apstu, tačiau lietuvių dantų ligų rodikliai – vieni prasčiausių Europoje. Ypač dažnai registruojami vaikų susirgimai. Tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusės vaikų iki trejų metų dantys yra pažeisti ėduonies. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad tik 4-5 procentai Lietuvos vaikų iki šešerių metų turi ėduonies nepažeistus dantis. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse daugiau kaip pusė šalies vaikų dantys visiškai sveiki. „Situacija iš tiesų sudėtinga – daugumos dantų susirgimų pagrindinė priežastis iki šiol yra aplaidus požiūris į vaikų burnos higieną. Tai yra seno auklėjimo, nežinojimo, o kartais ir tingėjimo pasekmė. Netinkama ar nepakankama burnos higiena gali sukelti tokias sistemines ligas, kaip diabetą, širdies ligas, ar susilpninti imuninės sistemos…
Penki gydytojo patarimai, padėsiantys išvengti apsinuodijimo mėsa
Apsinuodijimas maistu – vienas nemaloniausių negalavimo būdų, lemiantis tokius padarinius kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, skrandžio ar žarnyno srities skausmai. Nors įprastas apsinuodijimas yra lengvai gydomas ir trunka vos 1-3 dienas, užkrėstas ar netinkamai paruoštas maistas gali sukelti ir sunkesnius susirgimus – salmoneliozę, kiaulienos ar šernienos sukeliama trichineliozę ar net mirtinu galintį tapti botulizmą. Gydytojas gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas teigia, kad prekybos vietos yra griežtai ir nuolat kontroliuojamos, tad dėl apsinuodijimo atvejų žmonės dažniausiai turėtų kaltinti patys save. „Mėsa, kuria žmogus apsinuodijo, gali būti užkrėsta dar skerdykloje, transportuojant ar netinkamai laikant pardavimo įstaigoje, taip pat – mėsos gaminius ar pusgaminius ruošiant pardavimui. Vis dėlto, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolė užtikrina…
Norite išvengti vėžio – kontroliuokite mitybą
Suvartojamo maisto kokybė ir kasdieniai mitybos įpročiai lemia ne tik sveikatos būklę, bet ir prisideda prie rimtesnių susirgimų. Tikimybė susirgti tam tikromis vėžio formomis net iki 80 proc. gali priklausyti nuo suvartojamo maisto. Nors egzistuoja ir kiti rizikos veiksniai, tokie, kaip gyvenimo būdas ar genetika, vis dėlto maistas yra vienas reikšmingiausių veiksnių, darančių įtaką sveikatai. Nors daugeliui sunku patikėti tokia, rodos, pernelyg paprasta, išeitimi, tinkamai sureguliavus mitybą tikimybė susirgti vėžiu sumažėja nuo kelių iki keliolikos kartų. „Nėra vienos vyraujančios teorijos, nurodančios kaip maitintis norintiems išvengti onkologinių ligų, tačiau, remiantis epidemiologiniais tyrimais, jei valgytume 75 proc. daugiau daržovių, išvengtume 10-50 proc. virškinamojo trakto vėžio atvejų, o mėsos valgydami tik vieną kartą…
Pasaulio dėmesys – maisto saugumui
Su teiginiu, kad mums Lietuvoje užtenka šviežio ir kokybiško maisto, greičiausiai sutiktų daugelis. Tačiau beveik 842 milijonai žmonių pasaulyje jaučia maisto trūkumą, ~ 99 milijonams vaikų iki 5 m. amžiaus vis dar trūksta maisto ir tai lemia nepakankamą jų fizinį išsivystymą, trukdo jiems gyventi sveikai ir aktyviai. Būtent maisto saugumo temai skirta lapkričio 15–23 d. Lietuvoje ir 46 Europos šalyse vykstanti Globalaus švietimo savaitė – Šiaurės-Pietų centro prie Europos Tarybos inicijuota kampanija, kviečianti pasirūpinti tais, kuriems trūksta maisto bei primenanti, kad maisto produktai neturėtų būti užteršti sveikatai kenksmingais priedais, o jų auginimas ir gamyba – nepažeisti darnos su aplinka ir aplinkiniais. „Šios Globalaus švietimo savaitės tikslas – paskatinti susimąstyti, ar sotus gali…
Ar reikia tapti žaliavalgiu norint gyventi sveikiau?
Tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje vis dažniau girdima kalbų apie vegetarizmą ir žaliavalgystę. Dažniausiai mąstoma, kad tokie žmonės maitinasi sveikiau, nes tiesiog nevalgo mėsos, o į savo mitybos racioną įtraukia daugiau daržovių, vaisių ir riešutų. Retai abejojama, ar tokie žmonės maitinasi sveikiau, tačiau dažną nuo šios mitybos atbaido ne tik žinių trūkumas, bet ir tai, kad siekiant gyventi sveikiau, reikia tam skirti daugiau lėšų. Apie tai, ar verta imtis radikalių priemonių norint gyventi sveikiau, ko kiekvienas galime pasimokyti iš vegetarų ir žaliavalgių, kokius paprastus jų vartojamus produktus galėtume įtraukti į kasdienį mitybos racioną, kalbamės su specialistais. Kuo skiriasi vegetarai ir žaliavalgiai? Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pasakoja, kad visų pirma, reikėtų…
Kokias maitinimo klaidas daro kūdikio tėvai?
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos laboratorijose atlikti vaikų sveikatos tyrimai parodė, kad beveik trečdaliui mažamečių trūksta tokių mikroelementų, kaip natris, kalcis ir kalis, o 27 proc. nustatytas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Tokie rodikliai liudija apie netinkamą vaikų mitybą, dėl kurios atsakomybę turėtų prisiimti tėvai – neretai jiems trūksta gyvenimiškos patirties, todėl padaroma nemažai maitinimo klaidų, dėl kurių ateityje vaikui gali kilti rimtos sveikatos problemos. Nuo pat kūdikystės mažylis turėtų gauti pakankamą kiekį daržovių, vaisių, liesesnės ir lengviau virškinamos mėsos bei kitų būtinų maisto produktų. „Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro tėvai – permaitinimas, – teigia Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės šeimos gydytoja Olga Vasiliauskienė. – Kūdikiai turi įgimtą sotumo jausmą…
Studentai maistą perka dažnai ir neplanuotai
Vis dažniau maisto prekių parduotuvėje galima išvysti pirkėjus su prekių sąrašu rankose. Tačiau ne visuomet tą patį galima pasakyti apie studentus. Jie labiau linkę pirkti impulsyviai ir neplanuodami. Tokią jaunuolių elgseną atskleidė prekybos tinklo „IKI“ apžvalga, kuri buvo atlikta stebint studentų apsipirkimo įpročius studentų miestelyje esančioje prekybos tinklo parduotuvėje. Dažniausiai studentų pirkinių krepšeliuose atsiduria populiarūs gazuoti gėrimai, įvairūs užkandžiai, saldumynai, greitai paruošiamos sriubos, makaronai. Dienos metu padaugėja perkančių jau pagamintus kulinarijos ir konditerijos gaminius, suši, iš karštos vitrinos populiariausi – kibinai, kišai, apkepėlės. Studentų pirkinių krepšelio suma labai įvairi – nuo kelių iki keliasdešimties litų, o parduotuvėje neretas jaunuolis lankosi net kelis kartus per dieną. Apžvalga tai pat atskleidė, kad…
Mokytis valdyti stresą – į Anykščius
Antra pagal dažnumą įvardijama sveikatos problema Europoje – stresas, dėl kurio sukeliamų psichikos sveikatos sutrikimų kenčia ne tik darbuotojai, bet ir verslas: kasmet dėl to įmonės patiria beveik 830 mlrd. litų nuostolių. Iškalbingus skaičius patvirtina ir sveikatos specialistai, tačiau Lietuvoje apie tai vis dar kalbama puse lūpų, o efektyvių prevencijos priemonių iki šiol nėra. „Nuo senų laikų žmonės linkę stresą malšinti SPA procedūromis: aromaterapija, masažu, joga ir pan. Visiems puikiai žinoma, kad gamta – geriausias ramintojas. Kadangi visa infrastruktūra jau sukurta bei yra vienoje „SPA Vilnius“ Anykščiuose vietoje, pridėjus mūsų patirtį ir praktines žinias, išmokyti valdyti stresą bei keisti įpročius, galima dar efektyviau“, – sako „StressOff“ programos autorius, sertifikuotas streso…
Bertoletijos: ir imunitetui, ir vyriškumui stiprinti
Žemės, lazdynų, migdolų ar graikinius riešutus lietuviai naudoja tiek įvairiems patiekalams ruošti, tiek užkandžiauti. Visi puikiai žinome jų teikiamą naudą – riešutuose gausu baltymų, mineralų, vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda išvengti daugelio širdies ligų. O ar teko girdėti apie brazilinės bertoletijos vaisius – bertoletijas? Pasak specialistų, šie riešutai labiausiai vertinami dėl juose esančio seleno, kurio dienos normą gauname suvalgę vos dvi bertoletijas. Atkeliauja iš Pietų Amerikos Brazilinės bertoletijos – tai 30-45 m aukščio medžiai, augantys Pietų Amerikos regione. Bertoletijomis vadinami riešutai yra 4-5 cm ilgio šių medžių sėklos. Ilgą laiką bertoletijos augo Amazonės miškuose, Pietų Amerikoje. XVI amžiaus pradžioje portugalai atvežė šiuos…