Sportas,  Sveikata

Saugią finansinę ateitį užtikrinti padeda sportas

Tik pažiūrėkite į 50-ies metų ribą perkopusias Madonną, Susan Sarandon, ar Sharon Stone. Manot, šios moterys savo įspūdingą išvaizdą užkonservavo pinigais? Apsirinkate. Tam, kad ne tik atrodytų bet ir jaustųsi jaunos ir energingos, šios žavingos damos su savimi labai daug dirba, o ypač svarbią vietą jų kasdienybėje užima fiziniai pratimai. Tačiau apsidairykime – panašių gerų pavyzdžių apstu ir tarp mus supančių paprastų žmonių.

Moksliniai tyrimai rodo – reguliariai sportuojančių žmonių senėjimo procesas yra lėtesnis nei nesportuojančių. Fiziniai pratimai gerina judesių koordinaciją, neleidžia pradėti nykti raumenų masei. Ilgiau išlaikoma taisyklinga laikysena, tvirtas stuburas. Sportuojantys žmonės yra ištvermingesni, ne taip greit pavargsta, atrodo gerokai jaunesni už nesimankštinančius ir spinduliuoja gerą nuotaiką.

„Problema ne senėjime, o fiziniame neaktyvume. Jau nuo 20-ies metų, reguliariai nesimankštinančio žmogaus fizinė forma per metus nukrenta po 1 proc. Laimei, šį procesą galima sustabdyti net ir po dešimtmečius trukusio štiliaus, o fizinei formai atstatyti tereikia vos trijų mėnesių reguliarios mankštos“, – sako Amerikos sporto medicinos kolegijos prezidentas Dr. Barry Franklin. Mokslininkų duomenimis, senėjimo laikrodį galima atskuti atgal net 15-25 metus, o stiprinti raumenis ir kaulus įmanoma net perkopus 90 metų ribą.

Kaip užsitikrinti orią senatvę – vienas didžiausių galvos skausmų daugeliui lietuvių.  Bankai, draudimo kompanijos ir socialiai atsakingi darbdaviai vykdo švietimo kampanijas ir ragina kuo anksčiau pradėti kaupti pinigus pensijai – ir jie visiškai teisūs. Bet ne mažiau naudinga reguliari mankšta. Reguliariai atlikdami fizinius pratimus šiandien, vėliau ne tik ilgiau džiaugsimės geresne savijauta ir išvaizda, bet ir sutaupysime tūkstančius, kuriuos išleistume ant įvairiausių medikamentų ir gydymo procedūrų.

Mankšta leidžia išvengti panikos priepuolių

Reguliariai užsiimant aktyvia fizine veikla, ilgainiui ženkliai pagerėja plaučių, širdies ir kraujagyslių, kepenų, virškinimo sistemos darbas, mažėja ligų rizika. Tačiau labai svarbu ir tai, kad ženkliai pagerėja sportuojančiojo psichologinė būklė.

„Aktyviai judant smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, dėl ko gerėja atmintis, dėmesys, suvokimas, gebėjimas priimti sprendimus, mąstyti. Jei nesportuojama silpsta raumenys, atsiranda raumenų asimetrija, sukelianti chroniškus galvos, nugaros skausmus. Tuomet žmogus neišsimiega, ima kamuoti negatyvios emocijos, iš kurių labiausiai dominuojančios yra liūdesys, peraugantis į depresiją, bei pyktis, atsirandantis dėl padidėjusio dirglumo. Taip pat žmogų gali kamuoti baimės, kad skausmas pasikartos. Dažnai baimė gali išsivystyti net iki panikos. Dominuojant negatyvioms emocijoms, akivaizdu, žmogui darosi vis sunkiau bendrauti su kitais, todėl mažėja socialinių santykių, tampa sunkiau ir darbe“, – paklausta apie sporto svarbą psichologinei būklei sako Lietuvos Olimpinio sporto centro (LOSC) psichologė Aistė Žemaitytė.

Ji sportavimą pirmiausia išskiria kaip priemonę valdyti save, o tada – ir savo gyvenimą. „Sportuojantis žmogus išmoksta kelti sau realistiškus tikslus ir formuoti uždavinius, o tai kelia motyvaciją ir užkerta kelią depresijai. Sportuojant organizmas išskiria adrenaliną ir noradrenaliną, kurie skatina azarto pojūtį, net ir depresyvūs žmonės tampa veiklesni, energingesni. Be to, išskiriamas dopaminas, kuris suteikia laimės emociją“, – sako psichologė.

Baimes šalinantis kontrolės pojūtis

Sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ vyr. trenerė Odeta Kuncaitienė pastebi, kad reguliariai sportuojantys jos klientai džiaugiasi ne tik geresne fizine forma ir dailesnėmis kūno linijomis, bet ir po treniruočių nedingstančia geresne vidine savijauta, didesniu darbingumu, labiau mėgaujasi gyvenimu be peršalimo ir kitų ligų, su sezoniškumu susijusia depresija ir apatija.

„Tik pradėjus sportuoti pagerėja nuotaika ir jaučiamas energijos antplūdis. Tokį pojūtį didžioji dalis žmonių jaučia po kiekvienos treniruotės. Bet dar svarbesnis yra teigiamas poveikis visam organizmui, kuris atsiranda sportuojant reguliariai – ilguoju laikotarpiu“, – sako ji.

Sportas padeda žmonėms atsikratyti baimių ne tik dėl treniruočių metu išskiriamų medžiagų. Imdamasis kovos su senėjimu, viršsvoriu, emociniu stresu, depresija ar kitais baimes ir pavojų sveikatai keliančiais veiksniais, priemonių, pasijunti stiprus ir imi kontroliuoti savo gyvenimą. Tai augina savivertę, pasitikėjimą savimi. Sąmoningai stiprindamas imunitetą, kurdamas geresnę emocinę būklę, perspektyvoje matydamas save jaunesnės išvaizdos, lankstesnį ir judresnį už pagyvenusius bendraamžius, žmogus yra labiau motyvuotas toliau sportuoti ir siekti savo tikslų. Teigiamos emocijos ir pozityvios mintys motyvuoja ir toliau gyventi sveikai ir save mylėti.

Pasirinkti savo „užburtą ratą“

Žmonės puikiai žino apie teigiamą sporto naudą, tačiau to nedaro motyvuodami laiko stoka. Kaip pateisinti tokį neracionalų elgesį? Žmonės nori greito efekto ir pakliūna į dar didesnį „užburtą“ problemų ratą. Neretai tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos bėdoms spręsti pasitelkiamas alkoholis, narkotinės medžiagos, prasideda besaikis nuskausminamųjų vartojimas, depresiją skatinantis bejėgiškumo jausmas ir savęs gailėjimas. Tai dar labiau demotyvuoja ir dar mažiau norisi imtis to, kas tikrai gali padėti – fizinių pratimų.

Trenerė O. Kuncaitienė pataria, kaip išlipti iš destruktyvaus „užburto“ rato:

Keiskite savo žodyną. Žodis „sportas“ dažnai asocijuojasi su sunkiu fiziniu krūviu, nuovargiu, kančia. Vadinkite tai tiesiog mankšta ir viskas atrodys kur kas paprasčiau.

Raskite savo kūnui ir protui tinkamą treniruotę. Ramios, gilų kvėpavimą skatinančios treniruotės kaip joga ar pilates ypač efektyviai kovoja su visomis streso ir nerimo formomis, padeda atpalaiduoti kūną ir mintis. Aktyvesnės treniruotės, kaip aerobika, bėgimas, šokiai ir kt., puikiai tiks kenčiant nuo nuovargio, kai trūksta energijos, pasitikėjimo savimi. Pasirinkti iš didelės gausos padės profesionalūs treneriai.

Užsukite teigiamą „užburtą“ ratą. Tinkama mankšta ne tik nevargins, bet ir skatins norą mankštintis reguliariai – organizmas to tiesiog „reikalaus“. Kuo dažniau atliekant veiksmą, tuo daugiau smegenyse formuojasi tarpneuroninių sinapsinių ryšių – formuojasi įgūdis. Kad jis taptų įpročiu, tereikia 28 dienų.

Įsisąmoninkite – tai gali kiekvienas. Atgauti fizinę ir emocinę formą niekada nevėlu, tad išdrįskite žengti pirmąjį žingsnį geresnės ateities link.sportas

Parašykite komentarą