Verslas

Smulkiųjų kreditų naikinimas tik pabrangins paskolas vartotojams

Seimui užsimojus dar labiau suvaržyti smulkiųjų kreditų sektorių, šio verslo atstovai įspėja apie tolesnių ribojimų neigiamas pasekmes verslui ir gyventojams. Įstatymo projekte siūloma 5,5 karto sumažinti galiojančią kredito kainos metinę normą. Verslininkai rašte Seimui ir Vyriausybei šiandien įspėjo, jog tokie ketinimai sumažins konkurenciją, privers trauktis iš verslo smulkiąsias įmones ir dirbtinai vers ilginti paskolos terminus, taip pabranginant paslaugą vartotojui.

„Esame įsitikinę, kad Vartojimo kredito įstatymo projektas nepasieks norimo tikslo – užuot sumažinęs kredito kainą, jis sukels atvirkštinių padarinių – sumažins konkurenciją, dirbtinai pailgins kredito terminą, padidins suteikiamą sumą ir atitinkamai išaugs galutinė vartotojo sumokama suma, maitins šešėlinį verslą, o svarbiausia – atims galimybę skolintis iš žmonių, kuriems tai paskutinė legali priemonė susitvarkyti su laikinais finansiniais sunkumais. Smulkios įmonės bus priverstos užsidaryti, nes dirbtinai nustatyta kaina daugeliu atvejų net nepadengs duomenų bazių naudojimo kaštų“, – sakė Lietuvos smulkiųjų kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

Pasak jo, ekspertų atliktos analizės rodo, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma nėra tinkama smulkioms ir trumpalaikėms paskoloms lyginti, nes neparodo, kas yra naudingiau vartotojui ir yra sudėtinga suvokti. „Tai nėra palūkanos – tai yra visų su kreditu susijusių išlaidų suma per visus metus. Pagal tokį kurpalių matuoti trumpalaikes vartojimo paskolas tas pats, kas sakyti, jog taksi jums kainuoja 4 tūkstančius litų per metus, net jeigu jūs per šį laikotarpį važiavote vieną kartą“, – pateikė pavyzdį asociacijos atstovas. Daugelis šalių, įskaitant Švediją, Jungtinę karalystę šios ydingos reguliavimo praktikos yra atsisakiusios. Iš ES šalių, vienintelė Lietuva taiko BVKKMN kaip pagrindinį paskolų kainos reguliavimo įrankį nenumatydama jokių išlygų – pvz. sumai ar terminui.

Smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos paslaugomis naudojasi apie 14 proc. Lietuvos gyventojų (skaičiuojama – apie 400 tūkstančių). Pasak smulkiųjų vartojimo kreditų verslo atstovų, šio sektoriaus augimą lėmė gyventojų ekonominė padėtis. Lietuvos banko tyrimas rodo, jog netekus pagrindinio pajamų šaltinio dešimtadalis apklaustųjų galėtų išgyventi vos savaitę, absoliuti dauguma – (64 proc.) – vos iki trijų mėnesių. 60 proc. namų ūkių teigia nesugebėsiantys padengti 830 Lt netikėtų išlaidų.

„Tai ir lemia esamą smulkiųjų vartojimo kreditų paklausą, kadangi ši paslauga padeda gyventojams suvaldyti laikiną finansų stygių, vadinamuosius finansinius šokus – kai staiga prireikia pinigų, pavyzdžiui, užklupus ligai, vėluojant atlyginimui, įvykus avarijai ar kitais neatidėliotinais atvejais“, – sakė L. Valickas. Smulkiųjų kreditų bendrovių teigimu, inicijuojami ribojimai pačios paslaugos poreikio nepanaikins – gyventojai negalėdami pasiskolinti teisėtoje rinkoje, skolinsis šešėlyje. „Nemažai daliai gyventojų operatyvi kelių šimtų litų paskola yra gyvybiškai svarbi, todėl tokios rinkos žlugdymas gali turėti sunkių socialinių padarinių”, – prognozavo asociacijos valdybos pirmininkas.

2013 m. RAIT atliktas tyrimas „Smulkiųjų kreditų rinkos vartotojų tyrimas“ taip pat rodo, jog didžioji dauguma smulkiųjų vartojimo kreditų klientų skolinasi būtent būtiniesiems poreikiams patenkinti – namų ūkio reikmėms (28% apklaustųjų), komunaliniams mokesčiams (24%) ir maistui (21%). Lietuvos banko duomenimis, vidutinė smulkiųjų vartojimo kreditų suma yra 389 Lt.

„Esame kaltinami dėl gyventojų prasiskolinimo, tačiau finansų sektoriuje mūsų kreditų dalis nesiekia 1 proc. skolinamos sumos yra kelių šimtų litų ribose, o terminas paprastai neviršija 24 dienų. Be to, didžioji dalis klientų – net 93 proc. – laiku įvykdo savo įsipareigojimus, o pradelstų mokėjimų procentas kasmet nuosekliai mažėja. Problema, matyt, yra kitur – kažkas suinteresuotas, kad smulkiųjų ir trumpalaikių paskolų rinkoje neliktų“, – aiškino L. Valickas. Pasak jo, vos šių metų liepą įsigaliojus apribojimams dėl taikomo pajamų ir skolinimosi santykio, neatsitiesusiam verslui jau smogiama naujais suvaržymais.

2012 m. vien Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau nei 20 mln. Lt mokesčių. Jų biudžete Lietuvos kultūros ir sporto organizacijoms numatyta 2013 m. skirti per 1,5 mln. litų. Smulkiųjų vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia per 40 bendrovių, daugiausia mažos ir vidutinės, suteikia darbą daugiau kaip 600 darbuotojų.

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą