Pratybų sąsiuviniai Lietuvoje pasirodė prieš maždaug 20 metų. Kaip mokomoji priemonė ir priedas prie vadovėlių, pratybų sąsiuviniai žinomi visiems mokiniams, jų tėvams ir mokytojams. Kiekvieną rudenį tėveliai perka sąsiuvinius, mokytojai kas savaitę tikrina vaikų sąžiningumą pildant pratybų sąsiuvinius, o vaikai kaip jiems ir būdinga, vis juos pamiršta…
Pratybų sąsiuviniai skirtingose mokyklose pasirenkami skirtingi ir oficialiai net nėra privalomoji mokymo priemonė, bet kaip taisyklė maištas nepirkti pratybų „neišdega“ – nė vienas mokinys be jų nebaigia mokyklos. Anot švietimo sistemos atstovų, pratybų sąsiuviniai tai mokymo priemonė, padedanti ugdyti ir skatinti savarankišką, kūrybišką, kryptingą mokinių mokymąsi. Tuo pačiu pratybos sudėtingą ir dažnai monotonišką mokymo procesą padaro paprastesnį, patrauklesnį, daugeliu atvejų spartesnį ir produktyvesnį. Tuo patenkinti lieka tiek mokytojai, tiek mokiniai.
Visgi didelis mokymosi krūvis, aktyvus laisvalaikis verčia vaikus svarstyti kodėl paroje tik 24 valandos. Daugelis vaikų tikrai nekeičia miego į mokymąsi. Tad ieškoma būdų kaip greičiau atlikti namų darbus, kad dar spėti ir prie kompiuterio pažaisti ir su draugais pabūti. Galbūt išsisukti nuo namų darbų ir nepavyks, bet pratybų atsakymus nusirašyti galima. Tam kuriasi specialūs portalai, kuriuose skelbiami pratybų atsakymai, mokytojų knygos, kuriose yra visi atsakymai bei papildoma mokomoji informacija.
Teoriškai, šie portalai idealūs, nes Tai itin patogu ir paprasta tiek tėvams mokantiems savo vaikus papildomai, tiek patiems vaikams geidžiantiems papildomų žinių. Daugelyje portalų siūlomi nemokami pratybų atsakymai – ar tokie portalai skatina nusirašinėti? Ar nusirašinėjimo mastas skatina kurtis tokius portalus? Jei yra paklausa, atsiranda ir pasiūla – toks laisvos rinkos dėsnis. Nuo nusirašinėjimo neapsisaugosi. Jei vaikas linkęs patinginiauti, jis nusirašys vienai ar kitaip – ar nuo draugo ar nuo internete skelbiamų pratybų atsakymų. Čia padės tik tinkamas auklėjimas apie sąžiningumą bei mokslo reikšmę.
