Asta Žemaitienė bendrovėje „Mantinga“ dirba nuo 2012 m. Keturis vaikus viena auginanti moteris per gyvenimą susidūrė su daug iššūkių, tačiau, pasak jos, sunkiausias gyvenimo akimirkas išgyventi padėjo artimieji bei mėgiamas darbas. Prieš ateidama dirbti į „Mantingą“ Asta dirbo kitoje darbovietėje. Tačiau į ją sugrįžusi po dekreto atostogų, pasijuto nebereikalinga – netrukus po grįžimo į darbą susirgus vaikui, po kelių savaičių biuletenio grįžti nebebuvo kur. Asta nusprendė: paskirs visą savo laiką keturių vaikų auginimui. Tačiau laikui bėgant pajuto, jog jai trūksta ir darbo, ir bendravimo su kolegomis. Tuo pat metu sesuo ją kalbino įsidarbinti „Mantingoje“. „Sakiau, kad tikrai neisiu į „Mantingą“. Buvau prisiklausiusi stereotipų. Ir dabar jų yra gajų. Sakiau padirbsiu…
Nuo Izraelio iki Kanados: savaitgalį pakeliaukite po pasaulį su šiais trimis sočiais patiekalais
Ar žinote, kaip gaminamas vokiškas užkandis obazda? O gal Kanadoje esate ragavę mėsos pyrago tourtiere? Jeigu ne, duonos, užakandžių ir šaldytų gaminių bendrovės „Mantinga“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas siūlo Jums savo virtuvę perkelti už Lietuvos ribų ir parengė bei pasidalijo trimis receptais iš Kanados, Vokietijos bei Izraelio. KANADIETIŠKAS MĖSOS PYRAGAS TOURTIÈRE Jums reikės: Bemielės sluoksniuotos „Mantinga“ tešlos lapeliais; 1 kg maltos kiaulienos; 500 g maltos veršienos; 1 smulkiai pjaustyto svogūno; ½ puodelio verdančio vandens; 1 plakto kiaušinio; 1 šaukšto bulvių krakmolo; 1 šaukšto sviesto; Druskos, pipirų, cinamono pagal skonį; Gali prireikti maltų džiūvėsėlių. Pirmiausiai orkaitę įkaitinkite iki 220 °C laipsnių. Tuomet keptuvėje išlydykite sviestą ir kelias minutes pakepinkite svogūną. Sudėkite…
Nelaimės būstuose šiemet kainavo beveik milijonu eurų daugiau nei pernai
Būstas užima svarbią dalį mūsų gyvenime, todėl natūralu, jog norisi, kad dėl namų būtų ramu ir nereikėtų sukti galvos. Vis dėlto draudikai pastebi, kad būsto žalos ženkliai auga. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet nuostoliams padengti yra išmokėta beveik milijonu eurų didesnė suma nei pernai metais, o pačių žalų šiemet 9 proc. daugiau nei 2020 metais. Draudimo įmonės duomenys rodo, kad per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių dėl nelaimingų nutikimų būstui, buvo išmokėta didesnė nei 13,7 milijono eurų suma. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, suma buvo mažesnė ir siekė 12,8 milijonus eurų. „Šiais metais per sausio-spalio mėnesius į mūsų bendrovę kreipėsi jau beveik 30 tūkst. gyventojų, kurie susidūrė su būsto…
Kalėdinio stalo pažiba – desertai su datulėmis: nuo kekso iki sveikuoliškų saldainių
Iš Artimųjų rytų ir Šiaurės Afrikos kilusios saldžiosios datulės dažnai naudojamos kulinarijoje bei konditerijoje, o ypač ruošiant sveikesnius desertus: datulės atstoja tiek cukrų, tiek kitus saldiklius. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad artėjant šventėms pirkėjai vis dažniau eksperimentuoja virtuvėje, ieško įdomesnių receptų, todėl jų krepšeliuose atsiduria ne tik spanguolės, ar razinos, įvairiausių rūšių riešutai, bet ir datulės. Mėgstamos nuo senų senovės „Iki švenčių likus kiek mažiau nei mėnesiui jau jaučiamas šventinis sujudimas, o tai, kad žmonės jaučia šventinę nuotaiką, atsispindi ir jų krepšeliuose. Tinklo pirkėjai vis dažniau ieško įvairiausių rūšių miltų, šiam sezonui būdingų prieskonių, tokių kaip cinamonas ar gvazdikėliai, riešutų, džiovintų uogų bei vaisių, pavyzdžiui, datulių,…
Maždaug pusei pacientų paskyrus pirmą vaistą epilepsijos priepuoliai nesikartoja
Epilepsija – lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kuriai būdingi pasikartojantys, staiga ištinkantys priepuoliai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šia liga serga apie 1 proc. šalies gyventojų. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Bernadeta Viesulaitė sako, kad daugiausiai naujų atvejų diagnozuojama vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims (virš 60 m.), tačiau susirgti šia liga gali kiekvienas. Priežasčių, lemiančių epilepsijos išsivystymą – daugybė, tačiau daliai sergančiųjų ji taip ir lieka neaiški. „Epilepsija gali susirgti bet kas: vaikai, suaugusieji, kūdikiai, garbaus amžiaus žmonės, vyrai, moterys, visų tautybių ir rasių žmonės. Tai – viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų. Deja, bet daliai sergančiųjų epilepsijos priežastis lieka neaiški – atlikęs reikiamus tyrimus gydytojas ne visada gali nustatyti, kodėl…
Į globalaus tvarumo sprendimus orientuotas „Putokšnis“ tampa DOLOOP
Vienas iš PET pakuočių gamybos lyderių Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Putokšnis“, orientuodamasi į tvarią gamybą ir nulinės emisijos pakuočių sprendimus, keičia prekės ženklą ir tampa DOLOOP. DOLOOP – tai žiediškumo principais paremtas įmonės veikimas, mažinant poveikį aplinkai per elektros energijos ir žaliavų tausojimą, atsinaujinančių pakuočių kūrimą ir sprendimus, įgalinančius visus vertės grandinės partnerius veikti tvariai ir atsakingai. „Mūsų įmonė kaip niekas kitas supranta gyvenanti globaliame, tarpusavio saitais susietame, pasaulyje. Didžiausias šiandienos iššūkis – nepalankios klimato kaitos tendencijos, kurios paliečia visus be išimties. Būdami vienos iš perdirbamiausių ir populiariausių pakuočių rūšių – PET – gamintojais, prisiimame atsakomybę ir demonstruojame lyderystę, kurdami ir teikdami gamyba neapsiribojančius tvarumo sprendimus. Šias kasdienines pastangas…
Ieškant Nacionalinio miško susitarimo Aplinkos ministerija iš stebėtojo pereina į dalyvio vaidmenį
Pirmadienį Nacionalinio miškų susitarimo procesui įžengus į galutinę stadiją – susitarimo paiešką devyniomis temomis, Aplinkos ministerija imasi aktyvesnio vaidmens procesui koordinuoti. Aplinkos ministerija atidžiai moderuos procesą, o susitarimo grupių pasiekti rezultatai taps Nacionalinio miškų susitarimo dokumento dalimi. Iki šiol Aplinkos ministerijos vaidmuo apsiribojo suteikiant platformą visiems sektoriaus dalyviams siūlyti savo idėjas ir tartis dėl miškų ateities. Matydama įtampas tarp 17 grupių ir įvertinusi kelių jų protestą, Aplinkos ministerija dar kartą patvirtina, kad susitarimo toliau, kaip ir nuo pat pradžių, bus siekiama laikantis bendrakūros principų. Pasak aplinkos viceministro Dano Augučio, stebint kylančias įtampas, ministerija planuoja pasitelkti papildomus moderatorius ir į susitarimų grupes deleguos Aplinkos ministerijos ekspertus. Pasitraukiantiems dalyviams teigiant, kad „Aplinkos…
Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje brango 21 proc.
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 21 proc. ir siekė 157,25 Eur/MWh. Latvijoje fiksuotas 27 proc. augimas, o elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Estijoje elektra brango daugiausiai iš Baltijos šalių – 34 proc. iki 156,68 Eur/MWh. „Baltijos šalyse elektros kainos kilo atkartodamos Šiaurės šalių kainų tendencijas. Energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos augo 17 proc., iš Suomijos jie buvo 42 proc. mažesni, o iš Rusijos – 48 proc. mažesni, palyginti su ankstesne savaite“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Praėjusią savaitę „NordPool“ biržos kaina augo net 122 proc. iki 122,93 Eur/MWh, labiausiai dėl oro sąlygų. Oro temperatūra žemėjo, todėl „NordPool“…
Labiau rūpintis savo sveikata lietuvius paskatino pandemija ir išmaniosios technologijos
Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai ir tam vis dažniau pasitelkia išmaniąsias technologijas. Tą rodo „Samsung“ iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas. Jo duomenimis, beveik trečdalį (29 proc.) šalies gyventojų labiau rūpintis savimi paskatino pandemija, o 44 proc. lietuvių tai darant papildomos motyvacijos suteikia išmanieji laikrodžiai su juose integruotomis sveikatos technologijomis. Visgi, kai kuriose sveikatingumo srityse lietuviams dar reikia pasitempti. Rūpintis savo sveikata vis dažniau padeda technologijos Tyrimo duomenimis, beveik 30 proc. šalies gyventojų dažnai arba visuomet naudojasi išmaniuoju laikrodžiu, siekdami sekti savo sveikatos rodiklius. Be to, daugiau nei pusė (54 proc.) lietuvių mano, kad šiuolaikinės technologijos yra smarkiai patobulėjusios ir padeda tiksliai įvertinti tokius sveikatos rodiklius…
Paleidžiamas eismas Lentvario tuneliu
Gruodžio 1 d., 13 val. vyks eismo paleidimo per Lentvario tunelį po geležinkelio pervaža simbolinis renginys. Dalyvauja susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius ir rangovų atstovai. Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4707 Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė 4,95 km naujos statybos projektas buvo pradėtas įgyvendinti praėjusiais metais pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Trakų rajono savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ partnerystės sutartį, pasirašytą 2020 m. rugpjūčio mėn. Visą projektą numatyta pabaigti – 2022 m. pavasarį. Automobiliams ir pėstiesiems skirtas tunelis yra 64 m ilgio 15,4 m pločio, sveria 6720 tonų.…
