Lepinant vasariškiems orams, daugiau žmonių laisvalaikį ima leisti lauke – po atviru dangumi sportuoja tiek profesionalai, tiek mėgėjai. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Laimutis Škikas teigia, jog tiems, kurie įprastai laiką pasyviau leidžia namuose, netikėtai pradėjus daugiau judėti išauga įvairių traumų rizika. Pasak jo, žmonės paskuba ir pradeda sportuoti tam visiškai nepasiruošę. Neretai toks skubėjimas baigiasi Achilo sausgyslės traumomis, kurioms gydyti prireikia ir chirurginių priemonių.
Prognozuoja dažnesnes traumas
Dr. L. Škikas tikina, kad šiltuoju sezonu, kaip ir žiemą, pasitaiko nemažai traumas patiriančių pacientų. Jis tikina, kad tokių traumų padažnėjimas vasarą, o ypač po neseniai pasibaigusio karantino, galimas dėl to, kad fiziniam aktyvumui nuosekliai nepasiruošiama.
„Natūralu, kad šiltuoju sezonu žmonės pradeda daugiau fiziškai judėti, bėgioti, daugiau vaikšto gamtoje. Jeigu žmogus tokiai fizinei veiklai nepasiruošęs, ypač po ilgesnio pasyvaus laikotarpio, jis rizikuoja papildomomis traumomis arba lėtiniu sąnarių, sausgyslių pažeidimo paūmėjimu. Dėl to dažniausiai pacientai ir kreipiasi – raumens pažeidimo, kuris gali būti sąlygotas tiesioginės traumos, kai krentama ir susimušama, arba įvyksta staigus neparuošto raumens susitraukimas, kuris gali sukelti pačio raumens plyšimą, sausgyslinės raumens dalies pažeidimą“, – sako ortopedijos-traumatologas.
Fiziniam aktyvumui būtina pasiruošti
Anot gydytojo, viena dažniausiai pasitaikančių ir laiku neįvertinamų traumų – Achilo sausgyslės trauma. Jos pažeidimas itin dažnas tarp fiziškai aktyvių žmonių: „Jei raumuo paruoštas ir stiprus, jis neplyš. Achilas vidutiniškai yra apie 15 cm ilgio, o labiausiai pažeidžiama zona yra jos vidurys – apie 6-8 cm, nes šioje vietoje yra prasčiausia sausgyslės mityba. Jei atsiranda didesnis monotoniškas fizinis krūvis, ta vieta tampa pažeidžiama.“
Specialistas tikina, kad vėl pradėjus bėgioti, negalima to daryti nepasiruošus – būtina apšilti, padaryti tempimo pratimus. Vis dėlto, daugelis bėgikų šios taisyklės nepaiso, o galiausiai pradeda jausti nemalonius skausmus: „Galiu drąsiai sakyti, kad nuo 30 iki 50 proc. bėgikų anksčiau ar vėliau turi nusiskundimų Achilo srityje. Tai susiję su visa pėdos patologija, avalyne, bėgimo technika ir pačia pėdos judėjimo kryptimi.“
Sveika sausgyslė atlaiko didžiulius krūvius, o Achilo sausgyslė – viena iš stipriausių. Ji atlaiko maždaug 12 ir daugiau kūno svorių – tai stiprus ir elastingas darinys. „Tam, kad jis plyštų, reikia didžiulės jėgos, tačiau dideli pažeidimai prasideda nuo mažų. Todėl sausgyslės pažeidimas skirstomas į ūmią traumą ir lėtinį uždegimą. Lėtiniai uždegimai daugiau ir būdingi Achilo sausgyslės pažeidimui“, – sako dr. L. Škikas.
Diagnozuoti padeda būdingas skausmas
Ortopedas-traumatologas tikina, kad plyšus Achilo sausgyslei daugelis pacientų šį skausmą apibūdina kaip staigų, labai stiprų skausmą, primenantį smūgį. Dažnas pacientas gydytojui pasakoja, kad jautėsi taip, lyg kažkas būtų smarkiai sudavęs per blauzdą: „Pats žmogus skausmo srityje net gali užčiupti defektą. Achilas yra gerai apčiuopiamas, tad bet kokie atsiradę pakitimai – ūmūs ar lėtiniai – apžiūros būdu yra pastebimi. Žinoma, skausminga vieta ir defektas parodo, kad sausgyslė yra plyšusi, bet plyšimas nėra pats dažniausias pažeidimas.“
Gydytojo teigimu, dažniau ne įvyksta sausgyslės plyšimas, bet prasideda jos uždegimas. „Tai lėtinis procesas, sukeltas neatsakingos fizinės veiklos. Dažniausias nusiskundimas yra skausmas ir rytinis sustingimas, kuomet sunku pradėti vaikščioti, bėgioti. Prasimankštinus jaučiamasi lengviau, bet pradėti sunku. Taip yra dėl to, kad keičiasi pati sausgyslės struktūra: kolagenas tampa visai kito tipo, jis pasidaro nebeelastingas. Jei pasikeičia elastingumas, tada ir atsitinka visos bėdos“, – teigia specialistas.
Dėl šis priežasties atsiradus diskomfortui gydytojas pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į avalynę – ji turi būti patogi, turėti fiziologinius iškilimus, gerai priglusti prie audinių, pėdos, čiurnos, neturi spausti, užkulnis turi būti aukštesnis, tvirtas, kad čiurna būtų stabili. „Jei ji nestabili, krypsta į vidinę pusę, pasikeičia pati biomechanika ir esant monotoniškam fiziniam krūviui atsiranda sausgyslės nuovargis“, – įspėja dr. L. Škikas.
Delsiant gydytis – nemalonūs padariniai
Skirtingoms amžiaus grupėms sausgyslės traumų padariniai skiriasi. Jauniems žmonėms sausgyslė dažniausiai plyšta dėl staigaus fizinio judesio, o vyresnio amžiaus žmonėms šios ligos išsivystymui įtakos gali turėti gretutiniai susirgimai, tokie kaip psoriazė, venų ligos, dažna limfostazė kojose, cukrinis diabetas. Dėl to net ir nedidelė trauma gali išprovokuoti sausgyslių pažeidimą ar plyšimą.
Leidžiant ligai įsisenėti, nuvargsta sausgyslė, audiniai, įvyksta mikroplyšimai, kurie randėja, susiformuoja randinis audinys, kuris praranda elastingumą. Tokia pakitusi struktūra sukelia diskomfortą, galimas sausgyslės plyšimas.
„Tokiu atveju patartina iš karto kreiptis į gydytoją. Ortopedai ir mankštos gydytojai turi galimybes pasižiūrėti ultragarsu, nes ši sausgyslė nėra giliai, jos vientisumas iš karto bus pastebimas ultragarso kontrolėje ir galima bus anksti diagnozuoti patologiją. Būtina kaip galima anksčiau pradėti gydymą – tiek medikamentinį, tiek nemedikamentinį, imtis plyšimų prevencijos“, – pataria ortopedas-traumatologas.
Operacijos prireikia ne visiems
Nors Achilo sausgyslės pažeidimams diagnozuoti užtenka ir ultragarso, dr. L. Škikas sako, kad „Kardiolitos klinikose“ neretai taip pat atliekamas magnetinis rezonansas, suteikiantis daugiau informacijos ir leidžiantis pamatyti aplinkinius audinius – tai padeda greičiau priimti sprendimą dėl gydymo. Jei tyrimu pastebima, kad sausgyslė trukusi ir jos galai tarpusavyje nekontaktuoja, rekomenduojamas operacinis gydymas, nes po operacijos anksti pradėta reabilitacija pacientui leidžia greičiau grįžti į normalų gyvenimą.
„Jei trūkę sausgyslės galai visgi kontaktuoja ir jei žmogus yra vyresnis, turi gretutinių susirgimų, galima sugydyti ir neoperaciniu būdu. Neskubėti su chirurginiu gydymu reikėtų ir tada, jei pastebimi degeneraciniai pakitimai. Tuomet didžiulis darbas atitenka „Kardiolitos klinikų“ mankštos gydytojams, reabilitologams – daromi ekscentriniai tempimo pratimai Achilui, kineziterapinės ir fizioterapinės procedūros – lazeris, magnetas, ultragarsas, smūginė banga – kurios sumažina uždegimą“, – vardija dr. L. Škikas.
Dėl medikamentinio gydymo gydytojų nuomonė neretai išsiskiria. Vis dėlto, pasak specialisto, esant skausmams Achilo srityje į sausgyslę negalima leisti hormoninių vaistų, nors tai buvo daroma anksčiau: „Hormonas tirpdo sausgyslę ir todėl ji plyšta. Taip pat gydymui naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, kurie mažina uždegimą, tačiau jie slopina regeneraciją, todėl aš savo praktikoje stengiuosi jų skirti kuo mažiau. Skausmui šalinti pasitelkiu kitus metodus ir kai kurias netradicines priemones. Toks gydymas ir atsistatymo procesas užtrunka truputėlį ilgiau, tačiau išvengiama chirurginės intervencijos.“
