Mergina karine uniforma su ginklu rankose – vaizdas, įprastas kiekvienam Izraelio gyventojui, vis dar egzotiškas atvykusiems į keliones. Izraelis – vienintelė valstybė, kurioje karinė tarnyba privaloma ir merginoms. Įvairiuose kariuomenės padaliniuose savo pareigą valstybei vienodai su vaikinais atlieka dešimtys tūkstančių merginų,. Vienas iš Izraelio valstybės steigėjų Davidas Ben Gurionas yra pasakęs, kad karinė tarnyba – tai aukščiausias pilietinės pareigos simbolis. Jei moterys ir vyrai šią garbingą pareigą atlikdami nebus lygūs, negali būti nė kalbos apie tikrąją lygybę. Izraelio dukrų karinė tarnyba yra vienas iš žydų valstybės pagrindų.
Izraeliečiui karinė tarnyba – būtinas gyvenimo etapas. Jei netarnavai kariuomenėje, sunku tikėtis sėkmingos karjeros civiliame gyvenime, o atsisakymas tarnauti laikomas antivisuomenišku poelgiu. Tiesa, pastaraisiais metais atsisakiusiųjų daugėja, tačiau jų skaičius tebesudaro labai nežymią vieno procento nesiekiančią dalį. Izraelio kariuomenė – viena iš nedaugelio institucijų, kurioms jaučia pagarbą šalies gyventojai, ir išskirtinė pasaulyje tuo, kad į ją šaukiami visi jauni žmonės, nepriklausomai nuo lyties.
Moterų dalyvavimas Izraelio gynyboje turi senas tradicijas, kurių šaknys siekia biblinių laikų didvyrę Deborą su ginklu rankose gynusią savo žemę nuo grobikų. Moters su ginklu tradicija atgijo šiuolaikiniame Izraelyje nuo pat jo įkūrimo. Daug moterų yra dalyvavę kovinėse pogrindinėse organizacijose, kovojančiose už Izraelio nepriklausomybę. Antrojo pasaulinio karo metais žydės savanoriškai įsijungdavo į britų ir kitų šalių kariuomenes.
Izraelio kariuomenės moterų korpusas buvo įkurtas 1948 m. gegužės 16-ąją. Pirmąja Moterų korpuso vade tapo pulkininkė Mina Ben – Cvi, kovinius įgūdžius įgijusi britų kariuomenėje.
Iš pradžių ketinta formuoti atskirus moterų karinių dalinius, tačiau gana greit nuspręsta moteris skirti į paprastus dalinius, paliekant atskirą Moterų korpuso vadovybę, besirūpinančią visais moterų karinės tarnybos aspektais.
1958 metais priimtame Izraelio karinės tarnybos įstatyme numatyta, kad į privalomą tarnybą kariuomenėje šaukiamos moterys nuo 18 metų amžiaus, tinkančios tarnybai pagal sveikatos būklę, neištekėjusios, nesilaukiančios, neturinčios vaikų. Nuo 17 metų merginos privalo užsiregistruoti karinėje įskaitoje. Joms tikrinama sveikata, atliekami psichologiniai testai, tiriamas intelektas. Nuo rezultatų priklauso, kokiuose daliniuose mergina tarnaus. Gali būti pasiūlyta dar iki tarnybos mokytis kurios nors karinės specialybės parengimo kursuose.
Jei tarnyba kariuomenėje prieštarauja religiniams ar moraliniams įsitikinimams, leidžiama atlikti alternatyvią tarnybą. Beje, religiniai įsitikinimai gali ne tik stabdyti nuo karinės tarnybos, bet ir ją skatinti. Pavyzdžiui religinių sionistinių bendruomenių nariai įsitikinę, kad biblinę šalį Dievas pažadėjo žydų tautai, todėl esant reikalui ją būtina ginti ir ginklu.
Netrukus po Izraelio ginkluotųjų pajėgų įsteigimo buvo nutarta, kad moterys neturėtų būti siunčiamos į pavojingus rajonus, net jei jos pačios prašytųsi. Kariuomenės vadai šį sprendimą argumentavo tuo, kad patekimo į nelaisvę atvejais moterims kyla žymiai didesnis prievartavimų ir seksualinio pobūdžio kankinimų pavojus. Nors visi kariuomenėje įgyja vienodus rikiuotės ir ginkluotės valdymo įgūdžius, merginos dažniau tarnauja sekretorėmis, ryšininkėmis, vairuotojomis, medikėmis, IT specialistėmis, aviacijos technikėmis, štabo darbuotojomis. Be abejo yra ir „nepaklusniųjų“, kurios su tikru žydišku atkaklumu veržiasi į priešakines linijas. Ne vien už teisių, bet ir už pareigų lygybę kovoja ir feminisčių judėjimai. 2001 metais išformuotas Izraelio armijos Moterų korpusas, vietoj jo įsteigiant moterų – kariškių valdybą prie Generalinio štabo. Tai prisidėjo prie pokyčių šioje sferoje. Moterys vis dažniau ne tik atlieka privalomąją tarnybą, bet ir siekia karinės karjeros: tampa karo lakūnėmis, tankų instruktorėmis, jūrininkėmis, karininkėmis.
Išskirtinis šiuo požiūriu yra Caracal pėstininkų batalionas, įsteigtas 2004 metais. Šiuose koviniuose daliniuose tarnaujantys kariai jokiame lygmenyje neskirstomi pagal lytį. Daugiau nei pusę karių, net iki 70 procentų, sudaro merginos. Pagrindinis bataliono uždavinys pietinių Izraelio sienų apsauga, įskaitant ir neramųjį Gazos ruožą, kelių saugojimas nuo galimų teroro aktų. Iš dalies nuo šio bataliono priklauso kelionės į Izraelį saugumas. Caracal batalionas kritikuojamas dėl neretai pasitaikančių romantiškų santykių tarp skirtingos lyties karių.
Izraelio kariuomenėje tiek meilės santykiai, tiek ir bet kokie lytinio priekabiavimo atvejai net tarp aukščiausio rango karininkų vertinami labai griežtai. Tačiau incidentų pasitaiko – nenuostabu, jauni žmonės mėgsta pasilinksminti. Laikas nuo laiko internete pasirodo provokuojantys atliekančių privalomą karinę tarnybą Izraelio kariuomenėje pusnuogių merginų atvaizdai. Armijos vadovybė reaguoja pareiškimais, kad taip demonstruojamas Izraelio kariams „nederamas elgesys“. Pernai Izraelio kariuomenėje buvo išleistas įsakymas, ribojantis karių naudojimąsi socialiniais tinklais. Leidimai tam duodami atsižvelgiant į laipsnius ir tikslus.
2011 m. birželį pirmajai Izraelio gynybos pajėgose tarnaujančiai moteriai suteiktas generolės majorės laipsnis. Ja tapo Orna Barbivai.
Nuo 2013 Izraelio armijoje leidžiama tarnauti ir pakeitusiems lytį asmenims
Šiaip jau merginai išvengti karinės tarnybos nėra sudėtinga. Užtektų pareiškimo, kad ji ketina ištekėti. Tačiau dauguma merginų noriai tarnauja, laikydamosi nuostatos, kad pirma turi būti atlikta pareiga tėvynei, o tik paskui – šeima, studijos, karjera, užsienio kelionės. Be to tarnyba kariuomenėje darbo rinkoje laikoma labai svarbiu kandidatės į darbo vietą kriterijumi.
