Gamta eksperimentavo milijonus metų, kurdama unikalios struktūros molekules, tokias kaip DNR arba baltymai, ir puikiai veikiančius gyvus organizmus. Mėgdžiodami gamtą mokslininkai kuria polielektrolitus, t. y., ypatingus polimerus, kurie savo molekulėse turi krūvį. Lietuvos mokslo premijos laureatas, Vilniaus universiteto Polimerų chemijos katedros vedėjas prof. Ričardas Makuška kartu su kolegomis sintetina gana sudėtingos struktūros makromolekules – vadinamuosius šepetinius polielektrolitus.
„Prisiminus tarybinius laikus, tai būtų šepetukai buteliams nuo pieno plauti, tik maždaug milijoną kartų mažesni. Pasirodo, tokius šepetukus yra sukūrusi gamta, tai glikoproteinai. Jie yra žmonių ir gyvūnų sąnariuose, todėl, jei liga nepaveikia, šie lengvai, be trinties ir girgždėjimo juda keliasdešimt ar šimtą metų,“ – pasakoja prof. R. Makuška, pridurdamas, kad ir mokslininkai bando sintetinti panašios struktūros polimerus.
Laboratorijoje sukurti polimerai prisikabina prie įvairių objektų paviršių ir itin sumažina trintį. Tai svarbu kuriant įvairius mikro bei nano įrenginius.
Šiuolaikiniai metodai leidžia konstruoti norimos architektūros makromolekules. Apdorojus implantuojamo dirbtinio sąnario paviršių atitinkamais polimerais, jo savybės iš esmės pasikeičia. Endoprotezo paviršius atstumia baltymus ir organizmas nebeatmeta svetimkūnio, implantai greitai prigyja, tarnauja ilgiau, nelieka komplikacijų.
Mėgdžiodami gamtą, mokslininkai siekia sukurti tokius lubrikantus, kad esant itin ploniems jų sluoksniams trintis tarp judančių objektų būtų tokia pat maža kaip žmonių sąnariuose.
Ar mokslininkų idėjos ir sukurti produktai bus pritaikyti praktiškai, labai priklauso nuo verslo partnerių. Vilniaus universiteto polimerų chemijos specialistai turi savo sėkmės istoriją. Penkerius metus dirbdami išvien su biotechnologijų kompanija „Fermentas“ (dabar – „Thermo Fisher Scientific Baltics“) jie sukūrė katijoninį polimerą, kuris itin efektyviai perneša DNR fragmentus į ląstelę. Jis gali būti pritaikytas vėžiui, genetinio paveldimumo ligoms gydyti arba genetiškai modifikuotiems produktams kurti.
Išsamiau apie polimerų kūrimą ir taikymą pasakojama viename iš mokslo populiarinimo ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų „Biopolimerai: gamtos pamokos“. Iš viso šį ciklą sudaro penkiolika vaizdo pasakojimų, kurie padės geriau suprasti mokslininkų pasiekimus ir jų reikšmę visuomenės raidai. Reportažai gali būti naudojamai kaip papildoma ugdymo priemonė aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Juos galima žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje www.lma.lt.
Reportažų ciklas „Mokslas iš arti“ yra viena iš projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas” dalių. Pagal jį Lietuvos mokslų akademija taip pat leidžia knygų seriją „Mokslas visiems“, surengė mokslo populiarinimo audiovizualinių priemonių konkursą, vykdo kitas veiklas. Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.
