Nuo nepriklausomos valstybės paskelbimo praėjo daugiau kaip trys dešimtmečiai, todėl atsigręžti ir pažvelgti, kaip gyvenome anuomet, – ir prasminga, ir svarbu. Ypač kai savo mintimis dalijasi svarbiausias tų istorinių dienų architektas Vytautas Landsbergis. Šventinės Kovo 11-osios proga faktinis valstybės vadovas V. Landsbergis linki Lietuvos žmonėms neatprasti mąstyti: „Svarbu, kad žmonės neatprastų mąstyti. Galbūt net ir mokytųsi mąstyti. Nes mūsų dabartis yra be galo tampriai susijusi su praeitimi. Reikia būti smalsiems ir nepamiršti, kad galvojimas ir žinojimas yra tikras malonumas!“ Paskutiniai 1989-ųjų mėnesiai Rytų ir Vidurio Europoje pasižymėjo revoliuciniais įvykiais. Lietuva vis spartesniu ir tvirtesniu žingsniu judėjo link Nepriklausomybės atkūrimo. Dinamišką 1989-ųjų pabaigos atmosferą liudija, primirštus faktus ir pavardes primena V.…
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Kovo 11-oji yra geriausias mūsų valstybingumo idėjos tęstinumo įrodymas“
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti: Kovo 11-oji yra geriausias mūsų valstybingumo idėjos tęstinumo įrodymas. Gyvybingas simbolis tautos siekio turėti ir puoselėti savo valstybę. Turime bent kelias su valstybingumu susijusias datas − natūralu, kad kartais gali ir kilti klausimas, kuri svarbesnė. 1992-aisiais metais, pažymint antrąsias atkurtos Lietuvos valstybės metines, tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis savo kalboje užsiminė apie išeivijoje kilusius svarstymus, kurią datą labiau tiktų iškilmingai švęsti − Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją. Vytautas Landsbergis tuomet, 92-aisiais, įžvalgiai pastebėjo, jog savo istoriją kitąsyk vertiname pagal senumą. Kuo seniau buvę įvykiai, tuo jie rodosi reikšmingesni. Dabar skamba keistokai, bet dėl Kovo 11-osios įtraukimo į atmintinų…
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Išsivadavome, o šiandien reikia dar vaduotis iš kitos okupacijos, kurios vardas neapykanta“
Pirmojo Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro Vytauto Landsbergio kalba, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti: Sveikinu jus, Kovo 11-osios šalies piliečiai. Tą dieną prieš 31 metus mes, tuometiniai jūsų atstovai, paskelbėme vieningai balsuotą valią, kad Lietuvos valstybė vėl yra ir pradeda įgyvendinti savo žmonių suverenias teises. Pirmiausiai – patiems tvarkytis savo žemėje. Svetimųjų valdžios nebėra, svetima jėga Lietuvos nevaldys, Lietuvos žmonės yra ir bus jos valdžia. Štai išsirinkome ir jokia kitų sostinė nei Rytuose, nei Vakaruose nenurodinėjo, už ką ir kaip balsuoti. Išsivadavome, o šiandien reikia dar vaduotis iš kitos okupacijos, kurios vardas neapykanta. Kur tu, broliškumo Sąjūdi, brolių valstybe? Žmonėms turi rūpėti…
Vilnių ir Lietuvą garsinantiems moksleiviams – Mažieji Kristoforų apdovanojimai
Kovo 11-ąją sostinės meras pasveikino šiųmečius Mažojo šv. Kristoforo žymens apdovanojimo laureatus – savo pasiekimais mokslo, kultūros ir meno, sporto bei savanorystės srityse Vilnių ir Lietuvą garsinančius moksleivius. Gabiausiųjų sąraše – 11 talentų. Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, apdovanojimas moksleiviams yra ne tik jų pasiekimų pripažinimas, padėka, bet ir moralinis įpareigojimas nesustoti, kurti ateities miestą ir Lietuvą. „Jūs gaunate į rankas vėliavą ir kartu – pareigą ją nešti. Miestas yra istorija, gamta, visa, ką matome aplink, bet svarbiausia jame yra žmonės, kurie nori tą miestą kurti ir nori kaip tie Kristoforai iš praeities geriausius dalykus nunešti į ateitį. Esate pavyzdys ir dėl to nė kiek nesikuklindami neškite Vilniaus ir Lietuvos…
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
2021 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai „Mielieji Lietuvos žmonės, Kovo 11-oji yra geriausias mūsų valstybingumo idėjos tęstinumo įrodymas. Tai – gyvybingas simbolis, rodantis tvirtos tautos siekį turėti ir puoselėti savo valstybę. Šiemet, kai atstumai tarp mūsų pasidarė ilgesni, kuomet turim saugotis ir negalime savo švenčių sutikti kartu, Kovo 11-osios pavyzdys ir patirtys įkvepia kaip niekad. Kiekvienas Lietuvos žmogus savo stiprybe ir meile tvirtina Lietuvą. Nuo mūsų pirmtakų priklausė Lietuvos pamatai. Dėl to už pažangią ir perspektyvią Lietuvą šiandien dėkojame jos kūrėjams, Nepriklausomybės Akto signatarams ir piliečiams. Tačiau nepamirškime, kad kiekvieno iš mūsų svajonės ir tikslai sudaro ir Lietuvos viziją bei kuria jos ateitį. Tad svajokime drąsiai ir ambicingai. Sveikinu…
Diana Nausėdienė Kovo 11-osios išvakarėse pasveikino Valstybės pažinimo centro darbuotojus
Valstybės pažinimo centrui kiekvienų metų Kovo 11-oji yra dviguba šventė – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir centro gimtadienis, šiemet jau penktasis. Šia proga trečiadienį Diana Nausėdienė pasveikino Valstybės pažinimo centro darbuotojus su šia gražia sukaktimi ir padėkojo už nuoširdų darbą. Centro darbuotojai rengia ekskursijas, edukacijas, užsiėmimus, kūrybines dirbtuves įvairaus amžiaus moksleiviams ir šeimoms. Pagrindinės temos, su kuriomis per šias veiklas susipažįstama, yra valstybės valdymas, pilietiškumas, Prezidentas ir jo institucija. Nuo 2020-ųjų vasaros Diana Nausėdienė aktyviai prisijungė prie edukacinių veiklų ir tapo jų globėja. Prezidentui ir jo komandai dirbant regionuose, pirmoji ponia ir Valstybės pažinimo centro edukatoriai susitinka su vaikais, moksleiviais ir jaunimu, vedamos edukacijos, dirbtuvės apie pilietiškumą, valstybės ir jos institucijų veikimą.…
VDU – THE augančios ekonomikos šalių universitetų reitinge
Žurnalas „Times Higher Education“ (THE) kovo 9 d. paskelbė naujausią augančios ekonomikos šalių universitetų reitingą („Emerging Economies“), į kurį pirmąkart patekusiam Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) buvo skirta 401-500 vieta. Tarp keturių Lietuvos universitetų, patekusių į reitingą, VDU užėmė pirmąją vietą pagal tarptautiškumą – šioje reitingo kategorijoje jam skirta net 68,5 balų. THE reitingas „Emerging Economies“ įtraukia aukštojo mokslo institucijas tik tose valstybėse, kurias Londono vertybinių popierių biržos kompanija „FTSE Group“ klasifikuoja kaip augančios ekonomikos šalis. Reitingas naudoja tuos pačius 13 rodiklių, pagal kuriuos rengiami ir THE pasaulio universitetų reitingai, vertinant institucijų studijas, mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir tarptautiškumą. Tačiau šių rodiklių svoriai yra pakoreguoti atsižvelgiant į universitetų plėtros prioritetus augančios…
Vaizdo pasakojime prisiminimais dalijasi šios kadencijos Seimo nariai – Nepriklausomybės Akto signatarai
2021 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai Minime Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Seimo archyve saugomas vienas iš dviejų 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ egzempliorių. Apie šį dokumentą naujame vaizdo pasakojime plačiau pasakoja archyvo darbuotojai. Jame taip pat už Kovo 11-osios Aktą balsavę ir jį pasirašę keturi šios kadencijos Seimo nariai Laima Liucija Andrikienė, Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas ir Emanuelis Zingeris prisimena istorinę dieną – 1990 m. kovo 11-ąją. Nepriklausomybės Akto signatarai apžvelgia nelengvą metą po to, kai Lietuva dar tik stojosi ant kojų, siekė užsienio valstybių pripažinimo belsdamasi ne tik į kitų parlamentų duris, bet ir į…
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga VDA dalijasi užmirštais 1991 m. piešiniais
Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, prisimename sunkų lietuvių kelią, nueitą ginant laisvės idėją ir siekiant susigrąžinti pamatines demokratines Europos vertybes. Nors šalies nepriklausomybė atkurta 1990-aisiais, grėsmingai nusiteikęs okupantas beveik po metų prie Vilniaus televizijos bokšto darsyk pasikėsino į kovojančią tautą. Po Sausio 13-osios įvykių tapytojas, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Vilniaus fakulteto Tapybos katedros vedėjas, dėstytojas prof. Arvydas Šaltenis su kolegomis kreipėsi į Lietuvos mokyklas ir inicijavo moksleivių piešinių parodą prie Seimo. „Labai greit ant spygliuotos vielos, užtvarų aplink parlamentą, lietuj ir vėjuj suposi šimtai nuoširdžiausių vaikų laisvės siekio ženklų… Ant vielų užtvaros juos buvo labai lengva pasmeigti ir ilgai jie ten prakabėjo. Atsimenu, galvojau, kad jie ten žus, tad ėjau…
Nematoma karantino pusė: augo nerimas dėl išvaizdos, suvartota daugiau papildų
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. Tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis apklaustų lietuvių karantino metu vartojo išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas. Daliai apklaustųjų jų išvaizda karantino metu kėlė ypač didelį nerimą. Atlikti tokį tyrimą mokslininkus paskatino per karantiną socialiniuose tinkluose pradėję plisti įvairūs sportuoti ir mankštintis kviečiantys filmukai, iššūkiai, akcijos ir programos. Tyrime iš viso dalyvavo 3 tūkst. dalyvių iš įvairių šalių: Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystė (JK), Japonijos, Portugalijos ir Vengrijos. „Fizinis aktyvumas yra sveikas ir labai skatintinas dalykas, ypač pandemijos kontekste, kai fizinio aktyvumo lygis bendrai yra sumažėjęs. Visgi, kartais perdėtas informacijos srautas apie gražų, sportišką…
