Jei tik kalbama apie šiuolaikines technologijas ir internetą, nuolat kartojama, kad jaunoji karta yra išnaršiusi skaitmeninį pasaulį ir žinių šioje srityje jai netrūksta. Tačiau kaip ir kiekvienoje istorijoje yra žodelis „bet“. Pandemija, atskleidusi daug netikėtumų apie mūsų visuomenę, parodė, kad jaunajai kartai taip pat trūksta kartais ir visiškai elementarių skaitmeninio raštingumo žinių, pavyzdžiui, kaip pasirašyti dokumentą nuotoliniu būdu. Praėjusiais metais paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad Lietuvos jaunimas (16-24 metų) Europos Sąjungoje pirmauja pagal turimus bazinius ir aukštesnio lygio skaitmeninius gebėjimus – 93 proc. šalies jaunuolių turi puikius minėtus įgūdžius. Antrą vietą sąraše dalijamės su Estija ir Nyderlandais, o nusileidžiame tik Kroatijai. Atrodo, kad jaunajai kartais nebėra, ko mokytis, tačiau realybė…
Kovo 11-osios išvakarėse pagilinkite žinias apie Lietuvos istoriją (KARTOJAMA)
Šiandien, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, kviečiame prisijungti prie septintąjį kartą organizuojamo nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“. Konkursas, kuris šiemet skirtas Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečiui, vyks 12 val. naujienų portale „Delfi.lt“. Renginio globėja, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad nacionalinis istorijos konkursas yra prasmingas būdas švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. „Pastarieji metai nestokojo istorinių Lietuvos sukakčių, kurios primena mūsų šalies kelią į laisvę ir nepriklausomybę. „Lietuvos istorijos žinovas“ yra dar vienas itin prasmingas būdas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Ši iniciatyva skatina kiekvieną nuolat domėtis Lietuvos istorija ir didžiuotis savo šalimi. Toks istorinės ir nacionalinės atminties puoselėjimas sujungia įvairius Lietuvos žmones, suartina juos ir primena apie mūsų šalies nueitą kelią“, –…
Kovo 11-oji: kelias į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą
2021 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai Neseniai prisiminėme 1918 m. vasario 16-ąją atkurtos Lietuvos valstybės sukaktį. Šiandien minime 1990 m. kovo 11-ąją nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos kelio pradžią. Šį laikotarpį galima vadinti Lietuvos sėkmės istorija, nes Lietuvos nepriklausomybė atkurta be karo, taikiu, parlamentiniu keliu. 1990 m. vasario 24 d. prasidėjusiuose rinkimuose į LSSR Aukščiausiąją Tarybą pagrindinės jėgos buvo dvi – Sąjūdis ir savarankiška, 1989 m. gruodį nuo SSKP atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija (LKP). Abi jos pasisakė už nepriklausomybę, tačiau skirtingai įsivaizdavo kelią, kaip tai pasiekti. Ateities Lietuva Sąjūdžio ir LKP programose 1990 m. pradžioje Sąjūdis rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą dalyvavo iškėlęs šūkį „Su Sąjūdžiu už Lietuvą!“, su dominuojančia skubaus nepriklausomybės…
Tinklalaidė „Seimo dažnis“. Pokalbis su Emanueliu Zingeriu
2021 m. kovo 9 d. pranešimas žiniasklaidai 1990 m. kovo 11 d. atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tai antras kartas XX amžiuje ir pirmas, kai tai padaryta parlamentiniu keliu. Kovo 11-oji atliepė Lietuvos visuomenės valią. Nors priėmus Kovo 11-osios Aktą dar laukė ilgas kelias iki tarptautinio valstybės pripažinimo, tačiau šį laikotarpį galima vadinti Lietuvos sėkmės istorija. Apie XX amžiaus Lietuvos valstybingumą ir visuomenės siekius bei iššūkius tinklalaidėje „Seimo dažnis“ pasakoja Kovo 11-osios Akto signataras Emanuelis Zingeris. Jis dalijasi prisiminimais apie žmones, įvykius ir procesus, lėmusius valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tinklalaidę kviečiame žiūrėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
KARTOJAMA: Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-ąsias metines
KARTOJAMAS 2021 m. kovo 3 d. pranešimas žiniasklaidai Virtualios parodos, istorijos žinių konkursas, šviesų ir meninės instaliacijos, pirmąkart organizuojama pasaulio lietuvius suvienijusi kultūrinė iniciatyva „Pasveikink Lietuvą“, koncertai, tradiciniai šventiniai valstybingumo atkūrimo metinių renginiai ir kt. – taip šiemet bus paminėtos 31-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metinės. Dėl pandemijos dalis renginių bus nufilmuoti iš anksto, o parengta vaizdo medžiaga skelbiama Seimo „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“, transliuojama per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“, per LRT. Maloniai kviečiame visus naudoti sukurtą šiai sukakčiai vizualinę medžiagą: maketus plakatams ir socialiniams tinklams galima atsisiųsti iš Seimo svetainės. Taip pat raginame naudoti ir specialiai šiai progai sukurtą rėmelį Facebook! Valstybingumo atkūrimo 31-ųjų metinių renginių programa…
Kovo 11-osios išvakarėse pagilinkite žinias apie Lietuvos istoriją
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, kovo 10-ąją, kviečiame prisijungti prie septintąjį kartą organizuojamo nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“. Konkursas, kuris šiemet skirtas Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečiui, vyks 12 val. naujienų portale „Delfi.lt“. Renginio globėja, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad nacionalinis istorijos konkursas yra prasmingas būdas švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. „Pastarieji metai nestokojo istorinių Lietuvos sukakčių, kurios primena mūsų šalies kelią į laisvę ir nepriklausomybę. „Lietuvos istorijos žinovas“ yra dar vienas itin prasmingas būdas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Ši iniciatyva skatina kiekvieną nuolat domėtis Lietuvos istorija ir didžiuotis savo šalimi. Toks istorinės ir nacionalinės atminties puoselėjimas sujungia įvairius Lietuvos žmones, suartina juos ir primena apie mūsų šalies nueitą kelią“,…
Skelbiamas paraiškų priėmimas Kultūros paso paslaugų, teikiamų nuotoliniu būdu, atrankai
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas nuotolinių Kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. „Vertiname Kultūros pasą kaip itin svarbią priemonę kultūros ir švietimo sinergijai, ketiname ją stiprinti pritraukdami naujas veiklas. Šiuo metu Kultūros paso paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, palaipsniui atvėrus kultūros ir meno įstaigas, bus sudarytos galimybės jas teikti tiesiogiai. Naujasis paraiškų priėmimas skelbiamas tik nuotolinių Kultūros paso paslaugų atrankai“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas. Paraiškas Kultūros paso paslaugoms galima teikti nuo kovo 15 d. iki kovo 29 d. 17 val. Paraiškos bus priimamos tik paraiškų teikimo laikotarpiu ir tik užpildytos interneto svetainėje www.kulturospasas.lt.…
B. Sabatauskaitė. Kovo 8-oji – dar viena proga strategiškai įvertinti moterų padėtį
Kovo 8-ąją minima Tarptautinė moterų solidarumo diena, visuomenės dažnai laikoma sovietine švente, vis dėlto turi prasmingą idėją. Ši diena kilo dar XX amžiaus pradžioje, kai moterų teisių judėjimai reikalavo trumpesnių darbo valandų, balsavimo teisių moterims, saugesnių darbo sąlygų. Reikalavimai ir aktualijos keitėsi, tačiau ši diena ir toliau išlieka aktuali. Tai yra galimybė mums pasidžiaugti progresu, tačiau taip pat ir įvertinti dar kartą, ko trūksta užtikrinant moterų teises ir nusistatyti tikslus ateičiai. O dabartinė moterų padėtis šalyje vis dar dviprasmiška. Statistiniai rodikliai liūdina Remiantis 2021-ųjų sausio lygybės statistikos duomenimis, Lietuvoje moterų ekonominė galia vis dar labai menka, ypač mažai šios lyties atstovių užima vadovaujamas pozicijas: savivaldybių vadovių moterų yra vos 8 proc.…
Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime? Ar jis gali padėti išspręsti pandemijos rebusą? Kodėl moterys turi didesnės įtakos KI augimui? Apie visa tai kalbamės su šios srities eksperte, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto profesore dr. Aelita Skaržauskiene. Kalbant apie internetines bendruomenes, dažnai galima išgirsti sąvoką „kolektyvinis intelektas“. Gal galėtumėte ją kiek plačiau paaiškinti? KI tyrimų sritis apima kompiuterių ir tinklų mokslo, vadybos, ekonomikos, socialinės psichologijos, sociologijos, politikos mokslų ir kitas disciplinas. Esminis kolektyvinio intelekto skirtumas nuo individualaus yra galimybė formuotis…
LSS vadovaus Vytautas Kučinskas
Šeštadienį, kovo 6 d., vykusioje Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencijoje išrinktas naujas LSS prezidentas. Organizacijos vairą studentijos atstovai patikėjo dabartiniam LSS Valdybos nariui Vytautui Kučinskui, kuris pakeis 4 metus vadovavusį Eigirdą Sarkaną. Naujasis LSS vadovas vystyti organizacijos veiklą ketina trimis kryptimis – aukštojo mokslo proveržio, studentų padėties gerinimo bei organizacijos stiprinimo. Vytautas Kučinskas šiuo metu yra taikomosios informatikos magistro studentas Vytauto Didžiojo universitete. Lietuvos studentų sąjunga yra nacionalinė, demokratinė, nepriklausoma ir nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti Lietuvos studentų interesams nacionaliniu bei tarptautiniu mastu, jungianti 29 Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų savivaldas. Vytautas Kučinskas yra 17 – asis 1991 metais įkurtos organizacijos prezidentas. Pranešimą paskelbė: Viktorija Vasiljeva, Lietuvos studentų sąjunga