• Studijos

    Seimo Pirmininkė: „Lietuva niekada nepametė laisvos ir nepriklausomos valstybės idėjos“

    2023 m. vasario 16 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu sveikina Valstybės atkūrimo dienos proga. „Prieš 105 metus tautos išrinkti atstovai signatarai, pasirašydami Lietuvos nepriklausomybės nutarimą, dar vadinamą Vasario 16-osios aktu, žinojo, kokios sudėtingos buvo geopolitinės, ekonominės, vidinės ir kitos aplinkybės. Jau nekalbant apie tai, kad pasaulis neskubėjo pripažinti naujos valstybės. Nors kliūdama ir griūdama, „demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė“ atsistojo ant kojų ir žengė savo keliu. Per vos daugiau nei šimtmetį buvo visko. Teko ir prievarta kristi. Bet Lietuva kėlėsi ir ėjo toliau. Nes, kad ir kas būtų, niekada nepametė laisvos ir nepriklausomos valstybės idėjos. Dabar Lietuva pasitiki savimi, yra stipri, turi…

  • Studijos

    Vasario 16-osios vakare Gedimino prospekte suliepsnos laužai – 16 laisvės ir vienybės simbolių

    Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilniaus Gedimino prospekte 18 val. tradiciškai bus uždegti simboliniai Vasario 16-osios laisvės laužai. Vasario 16-ąją vilniečius ir miesto svečius susitikti sostinėje, patirti susikaupimo, vienybės bei bendrystės jausmus ir kartu švęsti Laisvę ir Valstybę prie 16 laužų šįmet kviečia juos įdegsiantys: Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nilsen, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohman‘as, JAV ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist, Estijos ambasadorė Lietuvoje Kai Kaarelson, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, muzikantas, prodiuseris, aktorius Andrius Mamontovas, architektas, vienas Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Vilniaus garbės pilietė rašytoja…

  • Studijos

    V.V. Landsbergis: Tėvynės dvasia įkvepia kurti

    Šiandien, Vasario 16-ąją, Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“.  Ta proga su abiem filmo autoriais pasikalbėjome apie filmo kūrybos užkulisius ir kurti motyvuojančią meilę Lietuvai. Filmas „Poetas“ Vasario 16-ąją pradedamas rodyti neatsitiktinai. „Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi dienas, kai mes, lietuviai, nebuvome praskydę „liurbiai“ ir padarėme kažką reikšmingo. XX amžiaus istorijoje ne tiek jau daug tokių datų ir turime, bet kelis kartus buvome labai gražūs ir stiprūs. Vasario 16-oji, galima sakyti, yra dviguba valstybinė šventė – priminsiu, kad 1949 m. vasario 16 d. vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kurio metu Jonas Žemaitis išrinktas Lietuvos…

  • Studijos

    Jubiliejiniai metai: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas šiemet švenčia šimto metų jubiliejų

    Prieš šimtą metų, 1923-siais, Kaune pradėtas kurti botanikos sodas, labai greitai tapęs neatsiejama ne tik miesto, bet ir visos šalies dalimi. Per visą amžių išlaikęs savastį ir nekintančią misiją, VDU Botanikos sodas 2023-sius sutinka su šventiniu šūkiu „Kaip prieš šimtą metų – taip šiandien“ ir jubiliejų minės visus metus, šią istorinę datą pažymėdamas įvairiais moksliniais, šviečiamaisiais ir kultūriniais renginiais. „Jei pažvelgsime atidžiau, galima sakyti, kad VDU Botanikos sodas Kaune turi dvi gimtadienio datas: pirmoji – 1923 m. vasario 15 diena, kai Botanikos sodui oficialiai paskirta Aukštosios Fredos dvaro teritorijos dalis. O antroji – tų pačių metų liepos 8 d., kai Botanikos sode įvyko šventinė ceremonija, kurios metu sodas buvo iškilmingai…

  • Studijos

    1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracija – vienas iš svarbiausių valstybės dokumentų

      Teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas: 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracija- vienas iš svarbiausių valstybės dokumentų 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) nariai pasirašė vieną reikšmingiausių dokumentų mūsų valstybės istorijoje. Jis ekspertų, kartu su 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos nepriklausomybės aktais, įvardinamas kaip vienas iš trijų šiuolaikinės valstybės Konstitucijos stulpų. Svarbus proveržis Lietuva ginklu priešintis sovietinei okupacijai pradėjo 1944 m. ir organizuota kova truko iki 1953 m., kai buvo sunaikintos Lietuvos partizanų struktūros. Pirmieji partizanų būriai pradėjo kurtis 1944 m. vasaros pabaigoje, o vėliau būrėsi į didesnius organizacinius vienetus: formavosi rinktinės,…

  • Studijos

    Lietuvių Valentino dienos įpročiai: vietoj vakarienės restorane – gėlės ir pica į namus

    Valentino dienos proga siekdami parodyti dėmesį savo antrajai pusei lietuviai nebūtinai taiko į prabangias vakarienes restoranuose. Romantišką nuotaiką gyventojai kuria paprasčiausiai į namus užsisakydami mėgstamą picą, mylimam žmogui nusiųsdami gėlių puokštę ir šventinių balionų. Maisto ir pirkinių pristatymo platformos „Wolt“ duomenimis, gėlių užsakymų per programėlę skaičius vasario 14 d. Lietuvoje išauga net šešis kartus – daugiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. Programėlės duomenys rodo, kad visgi didžiausiais romantikais Baltijos šalyse galima būtų vadinti latvius. Nors gėlių užsakymai Latvijoje vasario 14 d., lyginant su įprastomis dienomis, išauga kiek mažiau nei Lietuvoje – „tik“ 5 kartus, tačiau pas floristus kurjeriams tenka vykti maždaug dvigubai dažniau, nei mūsų šalyje ar Estijoje. Skiriasi ir…

  • Studijos

    Išrinkti 2023 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

    2023 m. vasario 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos 2023 m. vasario 14 d. posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2023 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai: už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą: Anykščių jaunimo klubas, Anzhelika Ibrahimova, Danutė Kriščiūnienė, Virginijus Strolia; už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą: Virgilijus Juozas Čepaitis, Artūras Grigucevičius, Jolita Kuncaitienė, Arnas Zmitra; už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje: Arvydas Ašmonas, Zita Lukošiūnienė, Leonarda Daujutė Šarakauskienė, Juozas Žitkauskas; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes: Vytautas Mykolas Almanis, Joana Viga Čiplytė, Danutė Mukienė, Jurgis Usinavičius.          …

  • Studijos

    Pristatomas Šv. Juozapato metams skirtas logotipas

    Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristato Šv. Juozapato metams skirtą logotipą, sukurtą dizainerės Neringos Orlenok. Šį logotipą iš kelių Lietuvos dizaino asociacijos pasiūlytų dizainerių darbų, po konsultacijų su istorikais, kunigais ir dizaino specialistais, atrinko kompetentinga vertinimo komisija.  Atsižvelgdama į tai, kad Seimas 2023-iuosius paskelbė Šventojo Juozapato metais, Vyriausybė patvirtino minėjimo planą. Šv. Juozapato metai paskelbti siekiant pagerbti 1623 metų lapkričio 12 dieną kankinystės mirtimi Vitebske mirusį graikų apeigų kataliką (unitą) šventąjį Juozapatą (Ivaną Kuncevičių), kuris tiesiogiai susieja Lietuvą ir Ukrainą, primindamas Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorinę ištikimybę Europai. Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės Bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių Bažnyčios vienybei, paskelbtas…

  • Studijos

    Prezidentas: Lietuvoje būti kūrėju reiškia ir užimti aktyvią visuomeninę poziciją

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, pasveikino Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatus, dėkodamas įteikė jiems laureatų diplomus ir medalius. Šalies vadovas iškilmėse pabrėžė, kad kūrėjų ir valstybės santykis – esminis, pirmapradis, lemiantis ir apibrėžiantis – netgi pranašaujantis – ateitį. „Jis iš tikrųjų kuria valstybę pačia akivaizdžiausia, bet kartu ir subtiliausia šio žodžio prasme. Kuria siūlydamas mūsų rytojaus pasaulio orientyrus ir atverdamas naujas mūsų bendrabūvio perspektyvas, dėl kurių sutarti ir susitarti turės taip pat ir ateities kartos“, – sveikinimo kalboje sakė Prezidentas. Valstybės vadovas padėkojo 2022 metų Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams už meistrišką kūrybą savitų meninių pasaulių,…