2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2021 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiami Lietuvos laisvės gynėjai, Jūsų Ekscelencijos, Brangūs Lietuvos žmonės, Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, yra tarp reikšmingiausių Lietuvos datų, kalbančių apie valstybės, mūsų valstybingumo gynybą. Ją minėdami prisimename 1991-uosius, kai Lietuvos žmonės, patyrę brutalią agresiją ir pasijutę piliečiais, tikrąja to žodžio prasme savimi saugojo tuomet dar trapią valstybę. Tai, ką dabar turime, yra tik dėl anų dienų ryžto, drąsos ir pasiaukojimo. Kasmet Laisvės gynėjų dienos kontekstas yra vis kitoks, jis suteikia šiai datai skirtingo skambesio. Praeitais metais iškilmingai pažymėjome didvyriškų ir tragiškų įvykių trisdešimtmetį. Pažymėjome gal…
Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė: „Apsisprendimas kovoti už laisvę yra mūsų tautos tapatybės dalis“
2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2021 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Apsisprendimo laisvė – tai galimybė kiekvienam žmogui pasirinkti, kaip ir dėl ko gyventi. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos žmonės pasirinko laisvės kelią. Eidami juo nepasidavė provokacijoms, spaudimui, grasinimams, nepabūgo už save didesnių, taikoje stovėjo prieš sovietų valdžios atsiųstus tankus, nedvejojo savo apsisprendimu. Šiandien, prisimindami sausio įvykius ir pagerbdami tuos, kurie žuvo už mūsų laisvę, liudijame tautos drąsą ir apsisprendimą priešintis. Mūsų valstybės istorijoje apsisprendimas priešintis įprasmintas įvairiomis formomis – su ginklu rankose, su daina širdyje, tyloje veikiant pogrindyje. Kad apsisprendimas kovoti už laisvę…
Minint Laisvės gynėjų dieną Laisvės premija įteikta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams
2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šiandien, sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime įteikta 2021 m. Laisvės premija. Šiemet ji skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 1983–1989 metų vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei. (Išsamiau apie laureatus skelbiama Seimo svetainėje) Premijos įteikimo ceremonijoje kalbėjusi Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė pažymėjo, kad „šiandien apdovanodami šias tris nepaprastas asmenybes Laisvės premija – mes dėkojame ir lenkiame galvas prieš visus tuos, kurių apsisprendimas prisidėti prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ mus vedė Nepriklausomybės ir Laisvės keliu“. Laisvės premijų komisijos vadovė priminė, kad šiemet sukanka 50 metų, kai…
Švenčiame laisvę: Žirmūnuose nustatyta tiksli vieta, kur 1946 m. gyveno ir veikė Juozas Lukša-Daumantas
Ruošdama atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui konkurso sąlygas, Vilniaus savivaldybė nustatė tikslią namo, kuriame gyveno laisvės kovotojas, vietą. Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę 1938 m. miesto planą su 1944 m. vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro, ir gautą rezultatą palyginę su dabartine padėtimi, savivaldybės specialistai nustatė, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda gyveno ir veikė J. Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio. „Atmintis gyva: širdyse, darbuose ir miesto planuose. Švęsdami laisvę, pagerbdami jos gynėjus, džiaugiamės atradimu – iš kur po Vilnių sklido nepalaužiamas tikėjimas nepriklausomos tautos laisva ateitimi. Simboliška, kad šis atradimas įvyko ruošiantis skelbti atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui konkursą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.…
Pirmuosiuose šių metų pašto ženkluose – Lietuvos Didieji kunigaikščiai
Penktadienį, sausio 14 d., Lietuvos paštas išleis menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus „LDK simboliai. Lietuvos valdovai“. Tai tęstinė serija, kurią papildė dar du pašto ženklai – 0,10 Eur, kurio tiražas 200 tūkst. vnt. ir 0,55 Eur, kurio tiražas 600 tūkst. vnt. Viename pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius – Jogaila, kitame Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Pašto ženkluose kunigaikščių portretai vaizduojami jau ne pirmą kartą – kaip LDK simboliai praėjusiais metais pašto ženklų serijoje buvo vaizduojami taip pat A. Slapšio kurti pirmojo…
Pristatomas vaizdo klipas, primenantis tautinių mažumų indėlį į Lietuvos valstybingumo kūrimą
„Ir dabar ir prieš trisdešimt metų mes esame vieninga Lietuva: didelė šeima, kurios vienybės netrikdo nei tautybių, nei religijų skirtumai. Taikus sugyvenimas ir pagarba vienas kitam yra unikali Lietuvos savybė, didžiulis mūsų turtas“, – teigia Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė. Minint Lietuvai svarbias datas visų mokyklų mokytojus kviečiame dalintis su savo mokiniais Lietuvos daugiakultūrį unikalumą pristatančiu filmuku ir naudoti šią medžiagą diskutuojant apie Lietuvos nepriklausomybės kainą ir mūsų krašto herojus. Tiek filmukas, tiek interaktyvios atvirutės #KuriameKartu atskleidžia ir primena, jog Lietuvos istoriją kūrėme visi kartu. Filme savo įžvalgomis dalijasi istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras Šarūnas Liekis ir Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė. Filmą įgarsino – Gabrielius Liaudanskas (Svaras). …
Skverui šalia Valdovų rūmų suteiktas Bonos Sforcos vardas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui – Valdovų rūmų muziejaus skverą pavadinti Bonos Sforcos vardu. Manoma, kad toje vietoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona, karaliaus Žygimanto Augusto motina XVI a. pr. buvo įkūrusi itališką sodą. Apie 12 arų ploto skveras šalia rytinio Valdovų rūmų muziejaus korpuso, Gedimino pilies kalno papėdėje, dabar priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūros rezervatui. „Simboliška, kad metus pradedame išryškindami reikšmingus iškilių moterų pėdsakus, paliktus Vilniaus istorijoje. Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos skvero pavadinimas tebus akstinas dabarčiai – prisiminti ir geriau pažinti, ieškoti įkvėpimo iškilioje, praeity mūsų miestą puoselėjusioje asmenybėje. Tenka konstatuoti, jog dėl susiklosčiusio sociokultūrinio konteksto,…
Trys VDU ŽŪA mokslininkų kartos apie Laisvę: skirtingos patirtys, bet vienoda atsakomybė
Trys VDU ŽŪA mokslininkų kartos apie Laisvę: skirtingos patirtys, bet vienoda atsakomybė Laisvės gynėjų diena kviečia diskusijai apie svarbiausią visuomenės vertybę – laisvę. Laisvė ir mokslas – neatsiejami, be laisvės mokslas tampa butaforija, be mokslo – laisvė tik hipotetinė. Mokslo žmonės visada buvo visuomenės vedliai, kokią kryptį jie mato šiandien? Kas šių dienų kontekste yra laisvė tris skirtingas kartas atstovaujantiems mokslininkams, ar jie jaučiasi nepriklausomi? Galimybes atverianti laisvė kurti Kas yra laisvė suvaržymų nepatyrusiam jaunam aktyviam mokslininkui? „Laisvė ypatingai svarbi, vertinu, kad galiu nevaržomas kurti, reikšti mintis be cenzūros, generuoti inovatyvias idėjas, jomis dalytis ir įgyvendinti, būti atsakingas už asmeninius pasirinkimus, be suvaržymų keliauti. Jaučiuosi nepriklausomas ir kaip mokslininkas. Turiu…
Seimo Pirmininkė: „Valstybę sukurti gali tik žmonės, pasijutę piliečiais“
2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia minėti vieną reikšmingiausių Lietuvos datų – Laisvės gynėjų dieną – ir prisiminti 1991-uosius, kai mūsų šalies žmonės, patyrę brutalią agresiją ir pasijutę piliečiais, tikrąja to žodžio prasme savimi saugojo tuomet dar trapią valstybę. „Tuomet, Sausio 13-ąją, kiekvienas mūsų veiksmas turėjo platesnį kontekstą, tarptautinį atgarsį. Mus matė ne vien kaip besipriešinančius agresijai konkrečioje vietoje, bet ir kaip galimą laisvojo pasaulio dalį. Tą istorinę galimybę sėkmingai išnaudojome. Veikdami lokaliai prisidėjome prie globalių permainų. Ši reikšminga patirtis šiandien vėl aktuali. Patirtis, kai drąsus žodis, darnus veiksmas ir tvirtas motyvas gali bendraminčius sutelkti, partnerius – įkvėpti, o nedraugus – sustabdyti.…
Sausio 13-osios įvykių liudininkas, VDU prof. R. Daugelavičius: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“
„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks, kad po to supranti, ką reiškia tyla“, – prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Prof. R. Daugelavičius – vienas iš daugelio tą kruvinąją naktį prie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų budėjusių savanorių. Lietuvos kelio į nepriklausomybę laikotarpį mokslininkas prisimena kaip bendruomeniškumo ir pakylėjimo metą, tačiau 1991 m. sausio 8 d. organizacijos „Jedinstvo“ bandymas šturmuoti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmus paskatino…
