Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentarams pristatė Dalios Urbanavičienės kandidatūrą į Etninės kultūros globos tarybos pirmininkus. Nors Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme yra įvardytos devynios pagrindinės tarybos veiklos kryptys, kandidatė savo prisistatyme išskyrė ir aptarė keturias svarbiausias: etnokultūrinio ugdymo integravimą į švietimo sistemą, etninės kultūros specialistų rengimą ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimą; etninės kultūros integravimą į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje; etninės kultūros sklaidos plėtojimą. „Svarbiausias mano tikslas naujoje kadencijoje ypač daug dėmesio skirti atnaujintai etninės kultūros programai, kuriai projektą jau esame parengę, ir skatinti mokyklas rinktis etninės kultūros pasirenkamą dalyką, remiantis šia programa kelti mokytojų kvalifikaciją ir rengti pedagogus. Kitas svarbiausias mano tikslas – parengti siūlymus dėl etninės kultūros specialisto…
Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis ir kokią naudą tai duoda?
Technologijų sektorius šiandien yra vienas patraukliausių ir perspektyviausių, o kasmet augantis darbuotojų trūkumas rodo, kad jis toks liks dar ne vienerius metus. Kada ir kaip vaikus galima skatinti pasidomėti sritimi, kuri žada šviesią ateitį? Kokias naudas suteikia ankstyvas įsitraukimas į technologijas ir programavimą? „Šiandien vaikai jau gimsta pasaulyje, kur technologijos yra jų gyvenimo dalis. Todėl jie naudoti technologijas išmoksta itin greitai, jiems tai yra intuityvu. Tačiau visai kas kita yra sąmoningas technologijų naudojimas: tai ir skaitmeninio raštingumo pagrindai, programavimas ar kūryba su technologijomis. To vaikus išties reikia sistemingai mokyti“, – pataria Viltautė Žvirzdinaitė, tęstinės informatikos ir technologinės kūrybos programos pradinių klasių mokytojams „Vedliai“ vadovė Lietuvoje. Pradžia – pradinėje mokykloje Pasak…
Vėjo energetikos inžinieriai pagavo palankų vėją
Vėjo energetikos specialistų poreikis tik augs, pasauliui plečiant elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, taip pat – įvertinant įsipareigojimus dėl žaliosios energetikos. Įvairių vėjo energetikos specialistų skaičius išaugs penkis kartus, prognozuoja „Deutsche Welle“ (DW). Portalo duomenimis, dabar vėjo energetikos sektoriuje visame pasaulyje dirba beveik 1,3 mln. žmonių. Daugiausia – apie 600 000 dirba vėjo parkų planavimo sektoriuje. Dar beveik 450 000 žmonių – turbinų statybos ir apie 220 000 – priežiūros ir eksploatacijos srityse. Svarbiausieji specialistai „Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) rengiami mažiausiai trijų pagrindinių vėjo energetikos pozicijų specialistai, kurie gali prisidėti prie vėjo elektrinių statybos įvairių etapų, jėgainių eksploatacijos. Statybos inžinieriai, vėjo jėgainėms projektuojantys pamatus. Taip pat – jėgainių eksploatacijos priežiūrą…
Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen: „Privalome išlikti budrūs ir tęsdami valstybingumo darbą neprarasti esminių orientyrų“
2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2021 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiami Lietuvos laisvės gynėjai, Jūsų Ekscelencijos, Brangūs Lietuvos žmonės, Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, yra tarp reikšmingiausių Lietuvos datų, kalbančių apie valstybės, mūsų valstybingumo gynybą. Ją minėdami prisimename 1991-uosius, kai Lietuvos žmonės, patyrę brutalią agresiją ir pasijutę piliečiais, tikrąja to žodžio prasme savimi saugojo tuomet dar trapią valstybę. Tai, ką dabar turime, yra tik dėl anų dienų ryžto, drąsos ir pasiaukojimo. Kasmet Laisvės gynėjų dienos kontekstas yra vis kitoks, jis suteikia šiai datai skirtingo skambesio. Praeitais metais iškilmingai pažymėjome didvyriškų ir tragiškų įvykių trisdešimtmetį. Pažymėjome gal…
Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė: „Apsisprendimas kovoti už laisvę yra mūsų tautos tapatybės dalis“
2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2021 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Apsisprendimo laisvė – tai galimybė kiekvienam žmogui pasirinkti, kaip ir dėl ko gyventi. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos žmonės pasirinko laisvės kelią. Eidami juo nepasidavė provokacijoms, spaudimui, grasinimams, nepabūgo už save didesnių, taikoje stovėjo prieš sovietų valdžios atsiųstus tankus, nedvejojo savo apsisprendimu. Šiandien, prisimindami sausio įvykius ir pagerbdami tuos, kurie žuvo už mūsų laisvę, liudijame tautos drąsą ir apsisprendimą priešintis. Mūsų valstybės istorijoje apsisprendimas priešintis įprasmintas įvairiomis formomis – su ginklu rankose, su daina širdyje, tyloje veikiant pogrindyje. Kad apsisprendimas kovoti už laisvę…
Minint Laisvės gynėjų dieną Laisvės premija įteikta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams
2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šiandien, sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime įteikta 2021 m. Laisvės premija. Šiemet ji skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 1983–1989 metų vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei. (Išsamiau apie laureatus skelbiama Seimo svetainėje) Premijos įteikimo ceremonijoje kalbėjusi Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė pažymėjo, kad „šiandien apdovanodami šias tris nepaprastas asmenybes Laisvės premija – mes dėkojame ir lenkiame galvas prieš visus tuos, kurių apsisprendimas prisidėti prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ mus vedė Nepriklausomybės ir Laisvės keliu“. Laisvės premijų komisijos vadovė priminė, kad šiemet sukanka 50 metų, kai…
Švenčiame laisvę: Žirmūnuose nustatyta tiksli vieta, kur 1946 m. gyveno ir veikė Juozas Lukša-Daumantas
Ruošdama atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui konkurso sąlygas, Vilniaus savivaldybė nustatė tikslią namo, kuriame gyveno laisvės kovotojas, vietą. Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę 1938 m. miesto planą su 1944 m. vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro, ir gautą rezultatą palyginę su dabartine padėtimi, savivaldybės specialistai nustatė, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda gyveno ir veikė J. Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio. „Atmintis gyva: širdyse, darbuose ir miesto planuose. Švęsdami laisvę, pagerbdami jos gynėjus, džiaugiamės atradimu – iš kur po Vilnių sklido nepalaužiamas tikėjimas nepriklausomos tautos laisva ateitimi. Simboliška, kad šis atradimas įvyko ruošiantis skelbti atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui konkursą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.…
Pirmuosiuose šių metų pašto ženkluose – Lietuvos Didieji kunigaikščiai
Penktadienį, sausio 14 d., Lietuvos paštas išleis menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus „LDK simboliai. Lietuvos valdovai“. Tai tęstinė serija, kurią papildė dar du pašto ženklai – 0,10 Eur, kurio tiražas 200 tūkst. vnt. ir 0,55 Eur, kurio tiražas 600 tūkst. vnt. Viename pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius – Jogaila, kitame Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Pašto ženkluose kunigaikščių portretai vaizduojami jau ne pirmą kartą – kaip LDK simboliai praėjusiais metais pašto ženklų serijoje buvo vaizduojami taip pat A. Slapšio kurti pirmojo…
Pristatomas vaizdo klipas, primenantis tautinių mažumų indėlį į Lietuvos valstybingumo kūrimą
„Ir dabar ir prieš trisdešimt metų mes esame vieninga Lietuva: didelė šeima, kurios vienybės netrikdo nei tautybių, nei religijų skirtumai. Taikus sugyvenimas ir pagarba vienas kitam yra unikali Lietuvos savybė, didžiulis mūsų turtas“, – teigia Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė. Minint Lietuvai svarbias datas visų mokyklų mokytojus kviečiame dalintis su savo mokiniais Lietuvos daugiakultūrį unikalumą pristatančiu filmuku ir naudoti šią medžiagą diskutuojant apie Lietuvos nepriklausomybės kainą ir mūsų krašto herojus. Tiek filmukas, tiek interaktyvios atvirutės #KuriameKartu atskleidžia ir primena, jog Lietuvos istoriją kūrėme visi kartu. Filme savo įžvalgomis dalijasi istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras Šarūnas Liekis ir Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė. Filmą įgarsino – Gabrielius Liaudanskas (Svaras). …
Skverui šalia Valdovų rūmų suteiktas Bonos Sforcos vardas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui – Valdovų rūmų muziejaus skverą pavadinti Bonos Sforcos vardu. Manoma, kad toje vietoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona, karaliaus Žygimanto Augusto motina XVI a. pr. buvo įkūrusi itališką sodą. Apie 12 arų ploto skveras šalia rytinio Valdovų rūmų muziejaus korpuso, Gedimino pilies kalno papėdėje, dabar priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūros rezervatui. „Simboliška, kad metus pradedame išryškindami reikšmingus iškilių moterų pėdsakus, paliktus Vilniaus istorijoje. Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos skvero pavadinimas tebus akstinas dabarčiai – prisiminti ir geriau pažinti, ieškoti įkvėpimo iškilioje, praeity mūsų miestą puoselėjusioje asmenybėje. Tenka konstatuoti, jog dėl susiklosčiusio sociokultūrinio konteksto,…
