Studijos

Trys VDU ŽŪA mokslininkų kartos apie Laisvę: skirtingos patirtys, bet vienoda atsakomybė

Trys VDU ŽŪA mokslininkų kartos apie Laisvę: skirtingos patirtys, bet vienoda atsakomybė

Laisvės gynėjų diena kviečia diskusijai apie svarbiausią visuomenės vertybę – laisvę. Laisvė ir mokslas – neatsiejami, be laisvės mokslas tampa butaforija, be mokslo – laisvė tik hipotetinė. Mokslo žmonės visada buvo visuomenės vedliai, kokią kryptį jie mato šiandien? Kas šių dienų kontekste yra laisvė tris skirtingas kartas atstovaujantiems mokslininkams, ar jie jaučiasi nepriklausomi?

Galimybes atverianti laisvė kurti

Kas yra laisvė suvaržymų nepatyrusiam jaunam aktyviam mokslininkui? „Laisvė ypatingai svarbi, vertinu, kad galiu nevaržomas kurti, reikšti mintis be cenzūros, generuoti inovatyvias idėjas, jomis dalytis ir įgyvendinti, būti atsakingas už asmeninius pasirinkimus, be suvaržymų keliauti. Jaučiuosi nepriklausomas ir kaip mokslininkas. Turiu pareigas, jaučiu atsakomybę, bet galiu dirbti be dirbtinių suvaržymų ar ribojimų, atvirai kalbėti apie tyrimų metu kylančius iššūkius, pranešti apie tyrimų rezultatus, drąsiai išsakyti hipotezes ir kelti klausimus. Prieš tris dešimtmečius tai buvo prabanga, dabar – daugumai savaime suprantama duotybė. Laisvė mokslui suteikia galimybę prisidėti prie visuomenės tobulėjimo ir gerovės“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantas, įmonės „Biovala” vadovas Mantas Rubežius.

 Už šiandieninę laisvę M.  Rubežius jaučiasi dėkingas laisvės gynėjams, kurie išdrįso imtis veiksmų 1991 m. sausio 13-ąją ir tiems, kurie padeda išlaikyti laisvę šiandien, dirba dėl žodžio laisvės ir stengiasi dėl kitų gerovės.

 Laisvė – galimybė rinktis

Kaip laisvę supranta viduriniosios kartos akademinės visuomenės atstovai? Anot VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkės Gintarės Vaznonienės, laisvė, nors tai tik vienas žodis, bet turi daug pavidalų: asmeninė, moralinė, ekonominė, religinė laisvė, o pandemijos akivaizdoje atsiranda ir neigiamas emocijas kelianti ribotos laisvės sąvoka. „Man pačiai laisvė yra vien teigiamas ir šviesus žodis, kaip dėstytojai ir mokslininkei jis siejasi su galimybe bendrauti su jaunesniąja ir vyresniąja karta, dirbti mėgiamą darbą, keliauti ir puoselėti lietuvišką kultūrą ir vertybes, skleisti mokslines idėjas Lietuvoje ir už šalies ribų. Kaip asmeniui, laisvė susijusi su mūsų kiekvieno orumu, tai galimybė rinktis, kaip norime gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir svarbiausia – galime būti Lietuvos piliečiais“, – kalbėjo docentė Gintarė Vaznonienė.

Anot viduriniosios akademikų kartos atstovės, šių dienų Lietuvos laisvės gynėjai puoselėja lietuviškas vertybes, išlaiko tradicijas, nesvarbu, gyvena Lietuvoje ar užsienyje. „Galima paminėti asmenis grįžtančius į Lietuvą ir kuriančius savo gerovę čia, skatinančius vartoti lietuviškus produktus, kuriančius ir dirbančius Lietuvoje arba užsienyje dėl Lietuvos, kurie rodo, kad esame laisvi daryti tai, kas mums artima ir galime džiaugtis ne tik finansine, bet ir moraline nauda sau ir visai visuomenei“, –  kalbėjo G. Vaznonienė.

Tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis

Vyresniajai kartai laisvė turi ypatingą reikšmę, gyvenę iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, auklėti tarpukario laisvės troškulį jautusių tėvų, galėdami per asmeninę patirtį lyginti ir vertinti kelias sistemas, šios kartos atstovai į laisvę žiūri kaip į pamatinę vertybę. VDU ŽŪA profesorius emeritas Albinas Kusta pasakoja dažnai prisimenantis Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus žodžius, kad tik laisvė leidžia gyventi visavertį žmogaus gyvenimą. „Laisvę sieju su aukščiausiu tautos gėriu, nevaržoma galimybe kalbėti savo kalba, saugoti savo tapatybę, tai pirmasis ir tikrasis visos tautos laimės ir gerovės šaltinis, daugelis karų ir nesutarimų istorijoje kilo dėl bandymų apriboti laisvę. Laisvės atėmimas žmogui viena didžiausių bausmių. Kaip sakydavo mano tėvai – laisvės kainą ir jos svarbą geriausiai supranti jos netekęs, tarpukario žmonės puikiai suprato laisvės vertę“, – kalbėjo prof. A. Kusta.

 Laisvė neatsiejama nuo atsakomybės

Anot profesoriaus A. Kustos, džiaugdamiesi laisve, gyvendami laisvoje valstybėje ir jausdamiesi laisvi, kartais pamirštame, kad laisvė siejasi ir su atsakomybe. „Negali būti absoliučios laisvės, laisvas žmogus turi elgtis taip, kad nepažeistų kito žmogaus laisvės. Gyvendami demokratinėje kultūroje patys žmonės susitardami tarpusavyje susikuria taisykles, kurių privalo laikytis. Žmogus, kuriam šios taisyklės priimtinos, kurias jis geranoriškai pripažįsta ir jų laikosi yra laisvas kurti verslą, organizuoti renginius ir visa kita, kas patinka ir naudinga visuomenei. Mūsų valstybės laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos laisvės gynėjų gyvybėmis, lenkiame prieš juos galvas ir gėrimės jų žygiais žinodami laisvės vertę, suprasdami, kad ją reikia saugoti. Prisimenu popiežiaus Pranciškaus kreipimosi į Baltijos tautas žodžius, kad laisvė yra turtas, kurį reikia nuolat saugoti ir perduoti kitoms kartoms kaip brangų paveldą“, – mintimis dalijosi prof. A. Kusta.

 

Pranešimą paskelbė: Živilė Mediekšienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

Parašykite komentarą