Studijos

Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė: „Apsisprendimas kovoti už laisvę yra mūsų tautos tapatybės dalis“

2022 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

  

Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2021 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje:

Apsisprendimo laisvė – tai galimybė kiekvienam žmogui pasirinkti, kaip ir dėl ko gyventi.

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos žmonės pasirinko laisvės kelią. Eidami juo nepasidavė provokacijoms, spaudimui, grasinimams, nepabūgo už save didesnių, taikoje stovėjo prieš sovietų valdžios atsiųstus tankus, nedvejojo savo apsisprendimu.

Šiandien, prisimindami sausio įvykius ir pagerbdami tuos, kurie žuvo už mūsų laisvę, liudijame tautos drąsą ir apsisprendimą priešintis.

Mūsų valstybės istorijoje apsisprendimas priešintis įprasmintas įvairiomis formomis – su ginklu rankose, su daina širdyje, tyloje veikiant pogrindyje.

Kad apsisprendimas kovoti už laisvę yra mūsų tautos tapatybės dalis – parodo ir šiandiena. Turime drąsos priešintis net didžiausioms pasaulyje autokratijoms, kovoti už žmogaus teises ir už Lietuvos ribų.

Tiek šiandien, tiek ir tuomet buvo kas netikėjo mūsų sėkme ir sakė, esą „ką gali ta mažytė Lietuva?“ Tačiau pirmi paskelbėme nepriklausomybę, pirmi išvedėme sovietų dalinius, tapome pavyzdžiu kitiems ir blogio imperija galiausiai buvo nugalėta. Tada neturėjome iš ko mokytis. Šiandien mūsų patirtimi seka kiti.

Giliai įstrigo Eminencijos Sigito Tamkevičiaus prieš kelis metus Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu išsakyta mintis, kad nepaisant okupantų bandymų sunaikinti Kryžių kalną, visad atsirasdavo tų, kurie kryžius atstatydavo. Tai buvo jų apsisprendimas.

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai pogrindyje pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Tai − tylaus, bet galingo pasipriešinimo pavyzdys. Jis skatino apsispręsti ir kitus. Tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi. Reikšmingai prisidėjo prie Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atgavimo. „Kronika“ buvo gabenama ir į Vakarus, verčiama į užsienio kalbas, liudijo sovietų nusikaltimus.

Jokia kita sovietų okupuota valstybė neturėjo tokiu mastu leidžiamo pogrindžio leidinio. Virš 80 numerių, kuriuose skelbti Bažnyčios varžymo, tikinčiųjų persekiojimo, žmogaus teisių pažeidinėjimų faktai.

Sesuo Gerarda Elena Šuliauskaitė, sesuo Bernadeta Mališkaitė, vyskupas emeritas Jonas Boruta − vieni pagrindinių „Kronikos“ bendradarbių. Jie apsisprendė rizikuoti ir savo pavyzdžiu tęsti tai, dėl ko žuvo laisvės kovotojai. Jie drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, nepaisant to, kad patys patyrė KGB persekiojimus.

Sesuo Gerarda, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos narė. 1956 metais už tai, kad dalyvavo Vengrijos sukilimą palaikančioje taikioje protesto akcijoje, ji buvo pašalinta iš Vilniaus pedagoginio instituto. Vėliau neakivaizdines studijas tęsė Vilniaus universitete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, dirbo universiteto Istorijos fakultete. 1973 metais už religinius įsitikinimus buvo atleista. Eminencija Sigitas Tamkevičius ją pakvietė prisidėti prie „Kronikos“. Iki pat paskutinio numerio sesuo Gerarda rinko medžiagą, ieškojo talkininkų. Atgavus Nepriklausomybę, tapo viena pirmųjų „Caritas“ steigėjų. 

Sesuo Bernadeta taip pat minėtos seserų kongregacijos narė. 1980 metais ji buvo tardoma KGB, apribotas jos kaip mokytojos darbas. Tais pačiais metais Eminencija Tamkevičius Bernadetą pakvietė prisidėti prie „Kronikos“ redagavimo ir leidybos. Suėmus Eminenciją, sesuo Bernadeta buvo viena iš pagrindinių „Kronikos“ leidėjų. Atgavus Nepriklausomybę, ji dirbo žurnalo „Caritas“ redakcijoje, dėstė tikybą.

Jonas Boruta, Telšių vyskupas emeritas, 1962 metais bandė stoti į kunigų seminariją, bet sovietų valdžia neleido. Tuomet įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, dirbo Fizikos institute, slapta studijuodamas teologiją pogrindinėje Kunigų seminarijoje. Boruta drauge su kunigais Vaclovu Aliuliu ir Albinu Deltuva vadovavo slaptiems seserų vienuolių teologijos kursams. Suėmus Eminenciją Tamkevičių, Jonas Boruta tapo „Kronikos“ redaktoriumi.

Tai tik keli faktai iš šių nepaprastų asmenybių gyvenimų. Tačiau ir to užtenka suvokti jų apsisprendimų svarbą mūsų Laisvei.

„Kronikoje“ dalyvavo, žinoma, gerokai daugiau talkininkų. Šiandien apdovanodami šias tris nepaprastas asmenybes Laisvės premija – mes dėkojame ir lenkiame galvas prieš visus tuos, kurių apsisprendimas prisidėti prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ mus vedė Nepriklausomybės ir Laisvės keliu.

Ačiū už Jūsų apsisprendimą!

Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas

Parašykite komentarą