Vakar Konstitucinis teismas pripažino, kad įmonė negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn vien tik dėl nusikalstamų samdyto direktoriaus veiksmų, apie kuriuos nežinojo bendrovės savininkai. Dėl tokio Konstitucinio teismo sprendimo kasmet bent keli šimtai šalies įmonių pagaliau išvengs nepagrįsto teistumo, kuris užkerta kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. „Lietuvoje niekas negali būti nuteistas be kaltės. Tačiau realybė rodo, jog iki šiol įmonės buvo teisiamos vien tik už tai, kad jų vadovai ar kiti darbuotojai padarė nusikaltimus. Tokiu būdu įmonės, kurios per savo akcininkus ar kitus valdymo organus niekada nepripažino ar kitaip neišreiškė savo sutikimo su vadovo ar kito darbuotojo daroma nusikalstama veika, buvo pasmerktos būti nuteistomis ir kęsti visas su nuteisimu kilusias neigiamas pasekmes net iki galimo verslo nutraukimo. Šio Konstitucinio teismo nutarimu pagaliau yra pakeista egzistuojanti baudžiamosios atsakomybės taikymo įmonėms praktika”, – sako advokatų kontoros „NORDIA BAUBLYS & Partners” vadovaujantis partneris Kęstutis Švirinas, kurio pastangomis buvo inicijuotas trijų skirtingų Lietuvos Respublikos teismų kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Iki šiol pagal Lietuvos įstatymus už įmonės vadovo padarytą nusikaltimą baudžiamojon atsakomybėn automatiškai buvo patraukiama jo vadovaujama įmonė, net nereikalaujant ištirti ar tokios įmonės vadovybė, akcininkai bei kiti darbuotojai žinojo, skatino ar toleravo tokį vadovo elgesį. Nors bendrovė, kaip juridinis asmuo, nėra niekuo prisidėjusi prie nusikaltimo, baudžiamosios atsakomybės taikymas bendrovei stipriai pakenkia įmonės veiklai ir jos pajamingumui, kuris dėl to gali sumažėti daugiau nei 50 proc. Kita vertus, tokiu būdu sutrukdžius įmonės veiklą, nukenčia ne tik ji, bet ir valstybė, kuri negauna tokios pat dalies jai mokamų mokesčių. Šiuo Konstitucinio teismo nutarimu yra konstatuota, jog baudžiamoji atsakomybė įmonėms gali kilti tik tuomet, kai tokia įmonė pripažįsta naudą, gautą iš bendrovės vadovo ar kito atsakingo darbuotojo nusikalstamos veikos arba kai įmonė buvo suinteresuota tokia jos darbuotojo nusikalstama veika ir jos padariniais. Be kita ko, Konstitucinis teismas pažymėjo, jog siekiant pritaikyti baudžiamąją atsakomybę juridiniam asmeniui, reikia įrodyti tokias aplinkybes, kaip, pavyzdžiui, kad įmonės veiklos politika, jos organizacinė struktūra buvo nukreipta į nusikalstamų veikų atlikimą; įmonės veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas ar yra orientuotos įmonei veikti nusikalstamai ir pan. Konstitucinis teismas atkreipė dėmesį, jog ankščiau išvardintų aplinkybių nebuvimas gali turėti lemiamos reikšmės įmonę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. „Konstitucinis teismas pagaliau atsakė į klausimą, ar gali įmonė būti nuteista, nesant jos kaltės. Nuo šiol bus vertinamas tikrasis įmonės ryšys su įmonės vadovo ar kitų darbuotojų nusikalstamais veiksmais ir jų padariniais. Nenustačius tokio ryšio, baudžiamoji atsakomybės neturėtų būti taikoma”, – sako advokatų kontoros „NORDIA BAUBLYS & Partners” vadovaujantis partneris Kęstutis Švirinas.
