Asmenybės žemėlapis yra sukurtas darbui su esminiais klausimais Kas aš?, Ko aš noriu?, Su kuo aš?, Kur aš einu. Galutiniu atsakymu jiems, aišku nėra. Nes gyvenime veikia paradoksali taisyklė – Aš buvau tokiu, kokiu tapau. Kitais žodžiais, mūsų praeitis nusprendžia ateitis – savo vystymosi procese, žmogus suranda naujus sau iki tol nesuprantamus esmės lygius ir pasaulio suvokimo kelius, kuriuos atradus, praeitis tampa visiškai kitaip suprantama ir matoma kitoje perspektyvoje. Tačiau nekreipiant į tai dėmesį, žmogus ir toliau nori laikyti save konstanta, nors realybėje greičiausiai sudėtingas įvairių jėgų vektorius. Apie tai, kad suvokimas savęs kaip konstantos toli nuo realybės, yra lengvai įsitikinama, jeigu pradėti atkreipti dėmesį į atvirkščias sau būsenas, kuriuose…

Dėl dabartinės ekonominės krizės yra pastebima situacija, kai komercinės struktūros spaudžia vadybininkus: Vadybininkai žemesnio lygio (neseniai paprastais darbuotojais buvę). Esant atleidimams iš darbo jie yra patys neapsaugoti visuomenės sluoksniu. Tuo tarpu daugumai iš jų nebus didelės problemos surasti darbą su panašiu atlyginimu. Kaip taisyklė, tokie darbuotojai gauna nominalinę premiją. Jie ir be premijos gali išgyventi, jiems užtenka pragyvenimui. O esant būtinumui surasti darbą su žemesniu atlyginimu. Vadybininkai vidutinio lygio ( senior managers arba pradedantys vice presidents). Jų darbas randasi rizikos grupėje tik tada, jeigu kompanija užsidaro, arba kryptis konsoliduojasi su panašia kryptimi (pavyzdžiui, kontraktų palaikymas vienijasi su pardavimų tarnybą). Tai ir suprantama: karas karu, o kažkas jį vistiek turi tęsti.…

Darbas Norvegijoje Nedaugelis iš užsieniečių gali persikraustyti į Norvegiją ir ten įsidarbinti. Daugelyje atveju yra taisyklė, pagal kurią leidimas gyventi šalyje arba teisė dirbti nėra išduodami, kai: kalba neeina apie gyvenimą su tam tikru tikslu. Dalinai kalbą gali eiti apie šeimą arba kultūrinius mainus. Tikslu gali būti padengti poreikius darbiniame gyvenime dirbant Norvegijoje, kuriuos negalima patenkinti savo darbinę jėgą (sunkus darbas, darbas kuris reikalauja specialiųjų žinių ir kt.). Visi užsieniečiai, kurie tikisi prabūti Norvegijoje daugiau negu tris mėnesius, turi turėti leidimą gyventi šalyje. Visi užsienio piliečiai, kurie nori įsidarbinti arba nori turėti savo veiklą Norvegijoje, turi turėti darbo leidimą. Pagrinde leidimą gyventi šalyje arba leidimą dirbti yra išduodami tiktai vieneriems…

Kaip nugalėti tinginystę? Prijunkite draugus. Daug sunkiau yra atsisakyti kažkokio tai darbo, kai jau dalyvauja jame bent vienas žmogus. Jeigu yra darbas, kuris baido Jūs, nelaukite, pakvieskite draugą padėti. Jeigu Jums davė užduoti, suraskite žmogų kuris Jums padės. Kasdien pasikraukite energija. Įsitikinkite, kad paliekate pakankamai laiko sapnui ir poilsiui per visą savo dieną, kad aprūpinti save būtinąją energija užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti. Apdovanokite save. Turbūt Jus daugiau pridėsite pastangų darbui, jeigu lauks Jūsų skanūs pietus arba naujo filmo peržiūra. Bet tiktai po to, kai svarbiausia užduotis yra atlikta! Užduotis dalinkite į smulkesnes. Priežastis, kad darbai yra atidėliojami dažnai slypi tame, kad  sunkumas jų būna pernelyg  išpūstas. Naudokite muzika. Užveskite save nuotaikinga…

Šiuo metu darbo ieškantys internetu, paskutinėje darbovietėje vidutiniškai dirbo 3 metus ir 3 mėnesius. Įvertinus daugiau kaip 21 tūkst. darbo paieškos portalo „Naujasdarbas.lt“ turimų gyvenimo aprašymų (CV), paaiškėjo, kad dažniausiai darbus keičia 20-mečiai. „Darbus dažniau keičia dar studijuojantys žmonės, kurie darbą priversti derinti su studijomis. Dažniausiai jie renkasi pamaininį arba sezoninį darbą, todėl vienoje vietoje paprastai dirba maždaug vienerius metus“, – sako „Naujasdarbas.lt“ projekto vadovas Šarūnas Dyburis. Anot jo, darbus dažniau keičia ne tik jaunesni, bet ir nekvalifikuoti darbuotojai, kurių motyvacija bei lojalumas vienai įmonei kur kas mažesni. Remiantis atlikta analize, daugiau nei dvejus metus paskutinėje darbovietėje dirbo vyresni nei 25 m. žmonės. Didžioji dauguma šio amžiaus žmonių darbą renkasi…

Vyriausybė, patvirtinusi Ekonominės emigracijos valdymo strategiją, nerado recepto, kaip sulaikyti tuos, kurie būtent šiuo metu kraunasi lagaminus vykti uždarbiauti į kitas šalis, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios”. Skaityti toliau …

Šalyje vis labiau trūkstant darbuotojų bendrovės ryžtasi vadovais samdyti jaunesnius ir pigesnius darbuotojus. Skaityti toliau …

Dirbate su skaičiais, ruošiate finansines ataskaitas, kurioms reikia nuolatinio susikaupimo ir atidumo? Turite suspėti „įtilpti“ į terminus ir negalite sau leisti laukti įkvėpimo, kai viskas eisis lyg sviestu patepta? O gal paaiškinimas „taip reikia“ jūsų darbe labiau įprastas nei „manau, tai iš tiesų reikalinga“? Jei taip, vadinasi visai tikėtina, kad nuolat susiduriate ir su klausimu – o kaip gi man paskatinti save darbui, kas man padėtų susikaupti ir „neištirpti“? Kitaip sakant, tai – savęs motyvavimo problema. “Šiandien niekaip negaliu prisiversti dirbti”, – retas kuris nėra sakęs sau kada nors šios frazės. Tikriausiai puikiai pažįstamas jausmas: žinai, kad turi daug ką padaryti, bet rankos nusvyra net ir nepradėjus… Geriau įsiklausę pajusime…

Vaikystėje mokytojai ir tėvai mums sakydavo: mokykis, žinių ant kupros nenešiosi, jei gerai mokysies, ir gyvenime daugiau pasieksi. Daugelis mūsų iš tiesų yra linkę manyti, kad karjera pirmiausiai priklauso nuo profesinių žinių turėjimo. Tačiau jei taip būtų, tai daugiausiai pasiektų tie, kurie mokėsi dešimtukais (ar penketais…). Tikriausiai jau šypsotės – yra ne taip. Giminių ir naudingų pažįstamų ratas, apie kurį dabar pagalvojote, be abejo, yra reikšmingas faktorius. Tačiau net turint tokią paramą, tai, ką žinai, dar reikia ir panaudoti. Atrodytų, turintiems aukštesnį IQ (intelekto koeficientą), tai turėtų sektis geriau. Ilgą laiką taip ir buvo manoma. Bet, pasirodo, geri intelektiniai sugebėjimai ir nemenkas dalykinių žinių bagažas – tai dar ne viskas,…

“Prieš pradėdamas dirbti VISADA persiverčiu laikraščius.” “Ruošdamas svarbų projektą, NEGALIU susikaupti BE kavos.” “Kai reikia vykdyti bendras užduotis, galiu dirbti TIKTAI su kolega X.” “Kasryt pirmiausiai TURIU užsukti į delfi.lt , kitaip tiesiog neprasideda diena.” Gal ir jūs neretai taip pagalvojate? O gal atvirkščiai – jūsų kolega mėgsta panašias frazes, o jos jums taip kliūva, kad karts nuo karto vis neištveriate ir draugiškai pasišaipote: “čia tau jau kažkokia manija pasireiškia”… Na, o jei tas kolega dar ir jūsų pavaldinys yra, už kurio darbo rezultatus vienaip ar kitaip atsakote ir jūs, žinoma, labai greitai ima kliūti ne vien posakiai ir nuomonės, bet, svarbiausia, ir patys įpročiais tapę veiksmai – kur tai…