Studijos

Karantinas dėl pandemijos pablogino sergančiųjų psoriaze emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę

Daugiau nei pusei sergančiųjų psoriaze asmenų Lietuvoje COVID-19 karantino laikotarpis sukėlė itin neigiamų pasekmių. Pablogėjo psoriazės simptomai, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, pasireiškė depresijos simptomų. Tokia sergančiųjų savijauta sietina pirmiausia su ribojimu gauti skubią gydytojo dermatologo  konsultaciją, koreguoti  ligos gydymą, keisti vaistus ir gauti psichologinę pagalbą.  

Tokią situaciją atskleidė  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų atlikta anoniminė internetinė apklausa, kurioje dalyvavo beveik trys šimtai respondentų, sergančių psoriaze. Didžioji dalis sergančiųjų su liga gyveno ilgiau nei 5 metus. 

Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų (52,5 proc.) pažymėjo, kad COVID-19 karantino laikotarpiu jų psoriazės simptomai pablogėjo. Penktadaliui tiriamųjų teko keisti psoriazės gydymą, tačiau net trečdalio jų pajamos šiuo laikotarpiu sumažėjo. Gyvenimo kokybės pablogėjimą labiau pajuto vyriškos lyties apklausoje dalyvavę asmenys. 

43,1 proc. respondentų nurodė patiriantys sunkius depresijos simptomus, 23,6 proc. pažymėjo, kad per pandemiją jų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė reikšmingai pablogėjo.  

Pasak LSMU Neuromokslų instituto Palangos klinikos gydytojos psichiatrės -psichoterapeutės prof. dr. Vestos Steiblienės, gana didelė dalis tiriamųjų išgyveno depresijos simptomus ir dėl to, kad paūmėjo liga, ir pablogėjus gyvenimo kokybei.

Sergančiųjų savijautai, gyvenimo kokybei turėjo įtakos tai, jog pablogėjus sveikatai jie negalėjo pakankamai greitai gauti gydytojo konsultacijos, kurios metu būtų galimybė gauti tiek medikamentinį gydymą, tiek psichologinę pagalbą.  

Svarbu pažymėti, kad  tik vos dešimtadalis apklaustųjų kreipėsi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Vadinasi, likusi dalis tiesiog išgyveno emocinės sveikatos problemas, negalėdami gauti tinkamos pagalbos. 

„Šiandien keliame tikslą aiškiai suprasti ir įvertinti COVID-19 karantino padarinius bei sukurti tinkamas prevencines strategijas”, – pabrėžė prof. dr. V. Steiblienė.

Apklausa ir buvo surengta siekiant ištirti, kokie veiksniai COVID-19 laikotarpiu turėjo lemiamos įtakos sergančiųjų psoriaze savijautai. Respondentų teirautasi, ar pandemijos metu pasikeitė jų darbinis krūvis ar gal teko išeiti iš darbo, domėtasi, ar pasikeitė gaunamos pajamos, kaip pandemijos metu jie gydėsi psoriazę, ar laikėsi gydytojo paskirto gydymo plano, ir t.t. 

Pasak prof. dr. V. Steiblienės, tyrimas atskleidė, kokia svarbi sergantiesiems psoriaze yra greita specialisto pagalba – tiek prireikus keisti gydymą, tiek išgyvenant depresijos ir nerimo simptomus.

Su LSMU Neuromokslų instituto mokslininkų tyrimu galima susipažinti čia: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fmed.2022.1027853/abstract

Pranešimą paskelbė: Rasa Masiokaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą