Yra daug atvejų, kurių metu reikalingos audito paslaugos. Tačiau prieš pradedant nagrinėti, kokie tie atvejai, svarbu išsiaiškinti kas yra auditas.
Siekiant išsiaiškinti, kas yra auditas, reikia pasakyti, jog tai yra ūkinio subjekto patikrinimas, įvertinimas. Nors nėra tikslių duomenų apie tai, kur atsirado še ūkinių subjektų patikrinimai (įvertinimai), manoma, jog audito pradininkai yra britai, o jo atsiradimą lėmė tai, jog 19 a. buvo įsteigta daug akcinių bendrovių, kurių vadovai bei buhalteriai finansinėje atskaitomybėje nurodydavo padidintas akcinių bendrovių vertes bei pelnus. Tai buvo daroma siekiant pritraukti didesnį kapitalą. Verta paminėti ir tai, jog tas kapitalas dažnai būdavo pasisavinamas. Visos šios priežastys, susijusios su neskaidrumu, turėjo tą pačią pasekmę – akcinės bendrovės bankrutuodavo. Esant tokiai situacijai, buvo nuspręsta, jog reikia pradėti kontroliuoti akcinių bendrovių finansinę atskaitomybę.
Tačiau auditas, kaip reiškinys, galutinai susiformavo tik 19 a. pabaigoje. Tuo metu padidėjo bendro kapitalo, įmonių, norinčių pasiskolinti, skaičius. Tačiau norint tai padaryti, reikėdavo pateikti finansinę atskaitomybę, kuri būtų patvirtinta auditorių. Iš pradžių, buhalteriai, kurie patvirtindavo finansines atskaitomybes, būdavo vadinami viešaisiais buhalteriais, o vėliau – auditoriais. Ir tik po kurio laiko šios srities atstovai ėmė kurti profesines sąjungas. Pirmosios auditorių profesinės sąjungos pradėjo kurtis Škotijoje.
Kalbant apie auditą, negalima nepaminėti ir klasifikacijos bei atlikėjų. Pateikiama audito klasifikacija bei atlikėjai:
1) išorinis auditas (atliekamas audito įstaigų ir laisvai samdomų auditorių);
2) vidaus auditas (atliekamas audito įstaigų ar auditorių);
3) valstybės auditas (atliekamas valstybės įsteigtų įstaigų darbuotojų).
Yra 4 audito rūšys, kurios turi skirtingas paskirtis:
1) finansinis auditas (tikrina atskaitomybę);
2) valdymo auditas (tikrina, analizuoja bei vertina vidinę ūkio subjekto veiklą);
3) veiklos auditas (tikrina, analizuoja bei vertina ūkio subjekto išorinius veiksnius);
4) teisinis auditas (vertinate teisinę situacijos būklę).
Kalbant apie mūsų šalį, reikia pabrėžti, jog auditą Lietuvoje atlieka Valstybės kontrolė, išorės bei vidaus auditoriai.
Išsiaiškinus, kas yra auditas, kokios jo rūšys, kaip jis atliekamas ir kas yra jo atlikėjai, verta pasidomėti ir situacijomis, kuomet auditas yra reikalingas:
1) kai įmonės vadovas patenka į konfliktinę situaciją (arba mano, jog gali pateikti) su Valstybine mokesčių arba Darbo inspekcija, profsąjungos darbuotojais, partneriais ir pan.;
2) pageidaujama padidinti darbo našumą;
3) norima optimizuoti turimus išteklius;
4) pageidaujama gauti atsakymus į teisinius klausimus;
5) planuojama steigti filialą ar dukterinę įmonę;
6) siekiama įsigyti ar prijungti konkuruojančią įmonę;
7) norima palyginti finansinių institucijų siūlomas paslaugas;
8) siekiama sužinoti silpnąsias vidaus kontrolės sistemos puses, jas išsiaiškinti bei įvertinti.
Apibendrinant šią temą galima teigti, jog priežasčių, kodėl verta atlikti auditą, yra labai daug: pradedant tuo, jog audito dėka galima sužinot silpnąsias vidaus kontrolės sistemos puses ir užbaigiant tuo, jog auditas yra puiki priemonė, siekiant gauti atsakymus į teisinius klausimus.
