Griežtesni įstatymai, kitaip auklėjami vaikai ir neįprasta mokesčių sistema – į Norvegiją emigravę būsimi šalies gyventojai gali nesunkiai pasimesti įstatymų ir taisyklių vingiuose. Pasak Linos Baltrukonienės, Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narės, svečioje šalyje įsikūrę užsieniečiai naujam gyvenimui turėtų pasiruošti gerokai iš anksto – dar būdami namuose, pasinagrinėti Norvegijos įstatymus, pasidomėti įkurtomis lietuvių bendruomenėmis ir suplanuoti pirmuosius žingsnius svetimoje šalyje. Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narė pasakoja, nuo ko reikėtų pradėti, atsikrausčius gyventi į Norvegiją bei į ką galima kreiptis prireikus pagalbos. Pirmieji žingsniai svečioje šalyje Nuo 2010 m. sausio mėn. 1 dienos Norvegijoje galioja naujos imigracijos taisyklės. Pagal naujus reikalavimus, nereikia prašyti leidimo gyventi – pakanka užsiregistruoti. Europos Sąjungos piliečiai, kurie…
Gamtos pamokos polimerų kūrėjams
Gamta eksperimentavo milijonus metų, kurdama unikalios struktūros molekules, tokias kaip DNR arba baltymai, ir puikiai veikiančius gyvus organizmus. Mėgdžiodami gamtą mokslininkai kuria polielektrolitus, t. y., ypatingus polimerus, kurie savo molekulėse turi krūvį. Lietuvos mokslo premijos laureatas, Vilniaus universiteto Polimerų chemijos katedros vedėjas prof. Ričardas Makuška kartu su kolegomis sintetina gana sudėtingos struktūros makromolekules – vadinamuosius šepetinius polielektrolitus. „Prisiminus tarybinius laikus, tai būtų šepetukai buteliams nuo pieno plauti, tik maždaug milijoną kartų mažesni. Pasirodo, tokius šepetukus yra sukūrusi gamta, tai glikoproteinai. Jie yra žmonių ir gyvūnų sąnariuose, todėl, jei liga nepaveikia, šie lengvai, be trinties ir girgždėjimo juda keliasdešimt ar šimtą metų,“ – pasakoja prof. R. Makuška, pridurdamas, kad ir mokslininkai…
Knygoje „Seklumos“ N. Karas atsako, kaip internetas keičia mūsų smegenis
Lietuvos mokslų akademija pristato amerikiečių rašytojo Nikolo Karo (Nicholas Carr) knygą „Seklumos“ lietuvių kalba. Pagrindinis klausimas, į kurį bando atsakyti jos autorius: kaip internetas keičia mūsų mąstymą? Gyvename amžiuje, kai bet kokia informacija daug lengviau ir sparčiau prieinama nei anksčiau. Be interneto teikiamų privalumų vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų apie neigiamą jo įtaką žmogaus protinei veiklai. Pasitelkęs naujausius neurologinius tyrinėjimus ir istorines bei kultūrines sąsajas, N. Karas pasakoja, kaip pasikeitė mūsų smegenys ir suvokimas, iškeitus knygą į internetą. Linijinis, literatūrinis skaitymas, prie kurio mus pripratino spaudos išradimas, įsigalėjus kompiuteriui vis greičiau tampa atgyvena, kurios vietą užima automatizuotas veiksmas „spustelėti“ ir „peržvelgti“. Smegenys, užuot lavinamos įsigilinti į tekstą ir generuoti kūrybines mintis,…
Per mažai dėmesio kritinio mąstymo ugdymuisi
Padėti ugdytis kūrybingai ir kritiškai mąstančiai asmenybei – vienas svarbiausių mokyklų uždavinių. Deja, humanitariniuose ir socialiniuose moksluose vis dar dominuoja mechaninis, nerefleksyvus žinių įsiminimas ir atkartojimas. „Mokyklose per mažai dėmesio skiriama jauno žmogaus kritinio mąstymo ugdymuisi. Pedagogų pagrindinis tikslas – kuo geriau paruošti mokinius brandos egzaminams, – sako Aneta Rostovskytė, Šiaulių universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros dėstytoja. – Pavyzdžiui, istorijos pamokose mokiniai stengiasi įsiminti kuo daugiau datų, faktų ir, nors negali patikrinti jų pagrįstumo, nesvarsto kitų galimų versijų. Tik vienos istorijos žinojimas gali tapti viena iš įvairių konfliktų ir nesutarimų tarp valstybių priežasčių.“ Anot A. Rostovskytės, ne ką geresnė situacija ir literatūros pamokose. Jose mokiniai supažindinami su Lietuvos ir užsienio…
TV laidų cikle „Didžioji Lietuva“ – lietuvių kalbos istorijos vingiai
Kokios aplinkybės leido išlikti lietuvių kalbai? Kaip kito mūsų ir kaimynų kalbos? Kodėl lietuvių tauta, buvusi gerokai skaitlingesnė už germanus ir slavus, šiandien tokia maža, bet unikali? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų intriguojančių klausimų paaiškės laidoje „Didžioji Lietuva: lietuvių kalbos istorija“, kuri šį rudenį grįš į televizijos ekranus. „Pernai gruodį žiūrovams pristatėme pirmąsias keturias ciklo laidas, kuriose aiškinomės, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai iki raštijos atsiradimo, kokie jų genetiniai ypatumai ir panašumai su kaimynais, – pasakoja Teresa Rožanovska, laidos prodiuserė. – Pirmosios laidos sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, todėl nusprendėme tęsti pradėtą darbą. Iniciatyvą palankiai įvertino ir mokslininkai, lietuvių kalbos specialistai iš Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto…
Mokiniai mokėsi kurti, programuoti ir valdyti robotus
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorijos lankytojai – vaikai ir jaunuoliai – sėmėsi robotikos žinių: mokėsi konstruoti, programuoti ir valdyti robotukus. Užsiėmimo dalyviai ne tik ugdė kūrybiškumą, bet ir patys to nejausdami turtino ir taikė programavimo, fizikos ir matematikos žinias, stebėjo kaip „mato“ robotas, sužinojo, kas yra giroskopas, ir t.t. „Mokiniai gali pasirinkti, kaip atrodys ir kokias funkcijas vykdys – statys namus, gabens krovinius, gelbės sužeistuosius ar atliks kitus darbus – jų robotai, – pasakoja užsiėmimą vedusi Rasa Timukienė. – Didžiausias iššūkis – tiksliai ir teisingai kompiuteriu suprogramuoti kiekvieną komandą, kurią robotas turi atlikti. Stebėdami robotą, jo judesius vaikai iš karto…
Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
Lietuvos miestų istorija kupina paslapčių. Nemažai jų sėkmingai įminė Lietuvos mokslų premijos laureatas, istorikas prof. Zigmantas Kiaupa, jau daugelį metų tyrinėjantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų praeitį. Ilgi ir kruopštūs tyrinėjimai atskleidžia įdomių faktų. Pavyzdžiui, pasirodo, kad viduramžiais Kaunas buvo itin lietuviškas miestas. Tai patvirtina lietuviški miestelėnų vardai ir pavardės. Prof. Z. Kiaupa prisipažįsta, kad jam visada knietėjo pažvelgti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų istoriją Vidurio ir Rytų Europos kontekste. Teisingiausia mūsų miestus lyginti su to meto Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Prūsijos, Vokiečių ordino valstybių miestais. Jų raida labai panaši, tik ten miestų savivalda atsirado anksčiau nei pas mus. Vilnius – pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kuriam 1387 m. suteikta Magdeburgo, kitaip…