Politika ir teisė

Baltijos šalių premjerai aptarė atsaką į hibridinę Lukašenkos agresiją prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą

Penktadienį, rugpjūčio 6 d., Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo nuotoliniame pokalbyje su Estijos ir Latvijos Ministrais Pirmininkais Kaja Kallas ir Krišjāniu Kariņiu. Premjerai aptarė saugumo situaciją regione ir pasienyje su Baltarusija, bendrą atsaką į Lukašenkos režimo hibridinę agresiją prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą (ES) ir griežtai pasmerkė visus mėginimus panaudoti neteisėtą migraciją, siekiant daryti politinį spaudimą ES ir jos valstybėms narėms.

Lietuvos premjerė padėkojo Estijai ir Latvijai už stiprų palaikymą ir visokeriopą pagalbą šaliai kovojant su Baltarusijos režimo vykdomu nelegalių migrantų gabenimu į ES per sieną su Lietuva.

„Estija ir Latvija buvo vienos pirmųjų šalių, skyrusių pagalbą Lietuvai. Jūsų diplomatinės pastangos, praktinė pagalba, aktyvus dalyvavimas „Frontex“ misijoje Lietuvoje yra labai reikalingi mūsų šaliai. Tai geriausias Baltijos šalių solidarumo ir draugystės pavyzdys“, – sakė I. Šimonytė.

Lietuvos Vyriausybės vadovė pabrėžė, jog Lietuva daro viską, kad nesusidarytų tranzito kelias į kitas ES valstybes nares. Pasak Lietuvos Vyriausybės vadovės, turime būti budrūs ir dėl galimų naujų nelegalios migracijos kelių per Baltarusiją atsiradimo.

Ministrė Pirmininkė akcentavo, kad ES išorės siena su diktatoriaus valdoma kaimyne negali būti be fizinio barjero, Lietuva nemato alternatyvos jo statybai.

„Mūsų principinė nuostata – ES privalo investuoti į išorės sienos apsaugos stiprinimą. ES išorės sienų apsauga negali būti vien šalių narių pareiga – tai bendra visos ES atsakomybė“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Premjerų pokalbyje taip pat aptartos konkrečios ES pagalbos Lietuvai galimybės, ES migracijos politika, bendros pastangos mažinti migracijos srautus, intensyvaus dialogo su nelegalių migrantų kilmės šalimis ES ir dvišaliu lygiais svarba.

„Būtinas dar aktyvesnis ES politinis ir diplomatinis spaudimas kilmės šalims pasirašyti readmisijos sutartis ir jas vykdyti“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Lietuvos premjerė pažymėjo, kad visa atsakomybė dėl neteisėto migrantų gabenimo ir šios nusikalstamos veikos pasekmių tenka Baltarusijos režimui, nes prie jos organizavimo tiesiogiai prisideda šalies valstybinės institucijos ir pasienio tarnybos. Baltijos šalių premjerai pabrėžė, kad ES turi duoti deramą atsaką Lukašenkos režimui – įskaitant plėsti sektorines sankcijas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai taip pat aptarė saugumo situaciją regione.

Baltijos šalių premjerai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame dėkojama Europos Komisijai, „Frontex“ agentūrai, Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO), Europolui, visoms ES valstybėms narėms ir partneriams už politinę bei praktinę paramą.

„Dėl sparčiai blogėjančios padėties prie ES išorės sienos reikia teikti greitą, tvirtą ir ryžtingą atsaką Baltarusijos režimui, taip pat intensyvinti ES institucijų diplomatinę, finansinę ir techninę paramą Lietuvai. ES derybos su nelegalios migracijos kilmės šalimis yra nepaprastai svarbios“, – sakoma bendrame Baltijos šalių premjerų pareiškime.

Pareiškime ES Taryba ir partneriai raginami išplėsti individualias bei sektorines sankcijas Baltarusijos režimui ir įvesti naują sankcijų režimą visiems prisidedantiems prie valstybės remiamų neteisėtų migracijos srautų naudojimo.

Bendrą Baltijos šalių premjerų pareiškimą lietuvių galite rasti čia, o anglų čia.

Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija

Parašykite komentarą