Nors trumpąsias studijas Lietuvoje galima rinktis jau antrus metus, deja, daugelis būsimų studentų vis dar mažai žino apie šią atsiradusią naują galimybę. Studijos trunka 1.5-2 metus Trumposios studijos, priklausomai nuo studijų programos, trunka tik 1,5-2 metus. Tai alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Šiemet trumpąsias studijas rinktis siūlo keturios Lietuvos kolegijos: Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių valstybinė kolegija. Pasak Vilniaus kolegijos Programinės įrangos katedros vedėjos dr. Lauros Gžegoževskės, trumposios studijos buvo itin laukiamos verslo ir darbdavių. „Vilniaus kolegija šiemet vykdo priėmimą į Programinės įrangos testavimo trumpųjų studijų programą. Ši studijų programa sukurta įvertinus darbdavių poreikį, o jos rengime aktyviai dalyvavo Lietuvoje gerai žinomos IT kompanijos, kurios ir išsakė poreikį dėl reikalingų…

Kaip ir kiekvieną vasarą absolventų pečius pradeda slėgti vienas sunkiausių sprendimų – kokį karjeros kelią pasirinkti ir ką studijuoti. Rinktis tikrai yra iš ko, tačiau kaip nesuklysti ir ką šiandien pataria specialistai? Populiariausi – sveikatos ir ugdymo mokslai Pasirinkti tinkamą studijų kryptį ir profesinį kelią yra vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, kurį turi padaryti jaunas žmogus. Vien koleginis sektorius šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis iš 280 studijų programų. Tad opcijų tikrai yra, tačiau kaip pasirinkti teisingai? Remiantis liepos mėnesio duomenimis, daugiausiai prašymų pirmuoju pageidavimu studijuoti kolegijose pateikta į sveikatos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių programas. Tarp stojančiųjų taip pat populiarios inžinerijos mokslų ir ugdymo mokslų studijų krypčių…

Buvusiam Kauno technikos kolegijos (KTK) vadovui Nerijui Varnui baigus antrąją kadenciją ir pasitraukus tiek iš KTK, tiek ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vadovo pareigų, jį pakeis ir koleginį sektorių atstovaus Vilniaus kolegijos vadovė dr. Žymantė Jankauskienė. N. Varnas Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai vadovavo penkerius metus. Nuo šiol LKDK vairą perima Vilniaus kolegijos direktorė, buvusi LKDK viceprezidentė dr. Žymantė Jankauskienė. Dr. Ž. Jankauskienė, laikinai einanti Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidento pareigas, teigia, kad šiandien, pokyčių kontekste, svarbiausia – konstruktyvus dialogas. „Būti šios organizacijos laikinąja vadove yra šiuo metu svarbi atsakomybė ir įpareigojimas. Pastarasis laikmetis aktualizavo kolegijų sektoriaus iššūkius: stojančiųjų skaičiaus mažėjimą, koleginio sektoriaus pokyčius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomą…

Kolegijų sektoriaus laukia dar vienas permainų laikotarpis – įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms į aukštųjų mokyklų ISCED 6 lygmens bakalauro ir profesinio bakalauro studijas būsimi studentai nuo 2024 m. bus priimami tik per bendrą priėmimo sistemą LAMA BPO, o moksleiviai, pretenduodami į valstybės nefinansuojamas vietas, turės išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus, be to, bus vertinami kolegijų mokslo tyrimų ir eksperimentinės veiklos (MTEP) rezultatai, nuo kurių 2029 metais priklausys, kurios kolegijos galės vykdyti profesinės magistrantūros studijas ir vadintis taikomųjų mokslų universitetais, o kurios – profesinio bakalauro studijas. Laukia kolegijų siūlymų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, norėdama nustatyti kolegijų stiprybes ir silpnybes, užsakė analizę, kurią pristatė kolegijų atstovams ir, remiantis ja,…

Nuo karo siaubo bėgantys ir ukrainiečiai prieglobstį rado Lietuvoje, čia jie ne tik gali gyventi, tačiau ir tęsti ar net baigti Ukrainoje pradėtas studijas. Pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (LAJM) studijas pratęs net 105 ketvirto kurso studentai iš Ukrainos, daug studentų priima ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos. Virš 100 jūrininkų iš Chersono Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) su Ukrainos jūrų akademija bendradarbiauja dar nuo 2019 m., todėl kilus karui iškart kreipėsi į su pagalbos siūlymu ir kvietimu pabaigti studijas Lietuvoje. „Chersono valstybinė jūrų akademija turi 230 paskutinio kurso studentų, kurie karui prasidėjus buvo jūroje. Šiuo metu jiems baigiasi jūrinė praktika ir jie negali grįžti į gimtinę. Visi norintys ir galintys…

Socialinė dimensija vis dažniau yra įtraukiama į politinę darbotvarkę ir aukštųjų mokyklų strateginius planus, tačiau daugeliui tai vis dar nesuprantamas terminas bei sudėtinga socio-ekonominė problema, sulaukianti per mažai dėmesio. Tikslas – lygybė Socialinės dimensijos problema pradėta komunikuoti dar 2007 m. Londone. Vadovaujantis Bolonijos proceso dokumentais, siekiama visiems garantuoti lygias galimybes studijuoti aukštajame moksle, užtikrinti kokybiškas studijas bei integraciją į darbo rinką po studijų. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Vytauto Kučinsko, bendra situacija Lietuvoje tikrai gerėja, tačiau svarbu suprasti, kad socialinė dimensija aukštajame moksle yra dinamiškas siekis, kurio įgyvendinimui neužteks vieno ar kelių priemonių, todėl pokyčiai turi būti kompleksiniai. „Situacija pamažu keičiasi, tačiau mums vis dar trūksta supratimo, kas yra…

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti bet kurios valstybės ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Vienas iš pagrindinių sistemos progresyvumo požymių – galimybė užtikrinti prieinamumą ir pasirinkimo studijuoti laisvę. Lietuvoje jau daugiau nei prieš 20 metų įkurta binarinė aukštojo mokslo sistema, kurioje veikia ir valstybinės, ir privačios aukštosios mokyklos. Studentai jų jau nebeskirsto pagal nuosavybės formą, o renkasi pagal pageidavimą ir galimybes studijuoti. Sąlygos švietimo rinkoje skiriasi Lietuvos abiturientai, baigę mokyklas ir gimnazijas, turi tikrai platų pasirinkimo spektrą, norėdami studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiuo metu šalyje veikia 12 valstybinių ir 7 privačios kolegijos bei 11 valstybinių ir 9 privatūs universitetai. Per daugiau nei 20 metų laikotarpį studentai…

2021 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš kurių 147 tūkst. yra darbingo amžiaus žmonės, norintys save realizuoti mūsų visuomenėje, dirbti ir studijuoti. Ar Lietuvos aukštosios mokyklos yra pasiruošusios integruoti žmones su negalia ir kaip keičiasi situacija pastarąjį dešimtmetį? Ne visi nori informuoti apie negalią Per paskutinius 8-erius metus Lietuvos aukštosiose mokyklose studentų su negalia sumažėjo tris kartus. Skaičiuojama, kad aukštosiose mokyklose specialiųjų poreikių turintys asmenys sudaro apie 1% visų studentų. Lietuvos verslo kolegijos direktorės pavaduotojos studijoms ir kokybei doc. Kristinos Puleikienės teigimu, studentų su specialiaisiais poreikiais skaičius paskutinius metus yra stabilus, tačiau reikia suprasti, kad ne visi studentai deklaruoja savo negalią. „Studentų, turinčių specialių poreikių,…

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas tvirtina, kad per pastaruosius kelerius metus aukštojo mokslo sektoriuje buvo nemažai pokyčių, koleginis sektorius tapo labiau matomu, tačiau svarbiausi iššūkiai dar prieš akis. – Nerijau, LKDK prezidentu esate jau antrąją kadenciją. Gal galite palyginti 2018-uosius metus ir šiandieną? Kaip keitėsi asociacijos ir kolegijų sektoriaus tikslai bei veiklos spektras? – Žvelgdamas atgal ir lygindamas su šiandiena, matau, kad ir tada, ir šiandien vis dar turime panašius iššūkius. Prieš ketverius metus vienas prioritetų buvo kolegijų identiteto stiprinimas. Šiandien šis procesas nesustoja ir vienas iš svarbiausių uždavinių, kuriuos turime išspręsti – aiškiai išgrynintos kolegijų ir universitetų misijos. Pasąmonėje mes visi suprantame institucijų misijų skirtumus, galime…