• Studijos

    Socialinės dimensijos nuostatų įgyvendinimas – vis dar aktualus aukštojo mokslo iššūkis

    Socialinė dimensija vis dažniau yra įtraukiama į politinę darbotvarkę ir aukštųjų mokyklų strateginius planus, tačiau daugeliui tai vis dar nesuprantamas terminas bei sudėtinga socio-ekonominė problema, sulaukianti per mažai dėmesio. Tikslas – lygybė Socialinės dimensijos problema pradėta komunikuoti dar 2007 m. Londone. Vadovaujantis Bolonijos proceso dokumentais, siekiama visiems garantuoti lygias galimybes studijuoti aukštajame moksle, užtikrinti kokybiškas studijas bei integraciją į darbo rinką po studijų. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Vytauto Kučinsko, bendra situacija Lietuvoje tikrai gerėja, tačiau svarbu suprasti, kad socialinė dimensija aukštajame moksle yra dinamiškas siekis, kurio įgyvendinimui neužteks vieno ar kelių priemonių, todėl pokyčiai turi būti kompleksiniai. „Situacija pamažu keičiasi, tačiau mums vis dar trūksta supratimo, kas yra…

  • Studijos

    Studentai įvertino kolegijų suteikiamas galimybes

    Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti bet kurios valstybės ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Vienas iš pagrindinių sistemos progresyvumo požymių – galimybė užtikrinti prieinamumą ir pasirinkimo studijuoti laisvę. Lietuvoje jau daugiau nei prieš 20 metų įkurta binarinė aukštojo mokslo sistema, kurioje veikia ir valstybinės, ir privačios aukštosios mokyklos. Studentai jų jau nebeskirsto pagal nuosavybės formą, o renkasi pagal pageidavimą ir galimybes studijuoti. Sąlygos švietimo rinkoje skiriasi Lietuvos abiturientai, baigę mokyklas ir gimnazijas, turi tikrai platų pasirinkimo spektrą, norėdami studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiuo metu šalyje veikia 12 valstybinių ir 7 privačios kolegijos bei 11 valstybinių ir 9 privatūs universitetai. Per daugiau nei 20 metų laikotarpį studentai…

  • Studijos

    Ar aukštosios mokyklos draugiškos studentams su negalia?

    2021 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš kurių 147 tūkst. yra darbingo amžiaus žmonės, norintys save realizuoti mūsų visuomenėje, dirbti ir studijuoti. Ar Lietuvos aukštosios mokyklos yra pasiruošusios integruoti žmones su negalia ir kaip keičiasi situacija pastarąjį dešimtmetį? Ne visi nori informuoti apie negalią Per paskutinius 8-erius metus Lietuvos aukštosiose mokyklose studentų su negalia sumažėjo tris kartus. Skaičiuojama, kad aukštosiose mokyklose specialiųjų poreikių turintys asmenys sudaro apie 1% visų studentų. Lietuvos verslo kolegijos direktorės pavaduotojos studijoms ir kokybei doc. Kristinos Puleikienės teigimu, studentų su specialiaisiais poreikiais skaičius paskutinius metus yra stabilus, tačiau reikia suprasti, kad ne visi studentai deklaruoja savo negalią. „Studentų, turinčių specialių poreikių,…

  • Studijos

    N. Varnas: kolegijų misija – tapti ne tik regionų katalizatoriais, bet ir pokyčių varikliais

    Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas tvirtina, kad per pastaruosius kelerius metus aukštojo mokslo sektoriuje buvo nemažai pokyčių, koleginis sektorius tapo labiau matomu, tačiau svarbiausi iššūkiai dar prieš akis. – Nerijau, LKDK prezidentu esate jau antrąją kadenciją. Gal galite palyginti 2018-uosius metus ir šiandieną? Kaip keitėsi asociacijos ir kolegijų sektoriaus tikslai bei veiklos spektras? – Žvelgdamas atgal ir lygindamas su šiandiena, matau, kad ir tada, ir šiandien vis dar turime panašius iššūkius. Prieš ketverius metus vienas prioritetų buvo kolegijų identiteto stiprinimas. Šiandien šis procesas nesustoja ir vienas iš svarbiausių uždavinių, kuriuos turime išspręsti – aiškiai išgrynintos kolegijų ir universitetų misijos. Pasąmonėje mes visi suprantame institucijų misijų skirtumus, galime…